Klausimas, kada paaugliams reikia būti namie, yra svarbus kiekvienai šeimai. Lietuvoje šį klausimą reglamentuoja įstatymai ir rekomendacijos, kurių laikymasis užtikrina vaiko saugumą ir gerovę. Aptarsime, kokie įstatymai galioja Lietuvoje ir ką rekomenduoja psichologai, siekiant užtikrinti paauglių saugumą ir savarankiškumą.
Vaiko Priežiūra Pagal Įstatymus
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros. Oficialiai Lietuvoje vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės negali likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų nepilnamečiais, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti mažesniu už save.
Tačiau, kas yra ta objektyvi būtinybė? Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo atstovas spaudai Arūnas Malinovskis teigia: „Tėvų išėjimas į darbą yra iš anksto žinomas ir planuojamas veiksmas. Nei vienam iš tėvų nėra naujiena, kad einant į darbą reikia pasirūpinti vaiko saugumu. Norėčiau pabrėžti, kad vaiko teisių gynėjai savo iniciatyva nesilanko ir netikrina namų. Mes reaguojame tik į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Ir panašios situacijos visada vertinamos individualiai.“
Psichologų Rekomendacijos
Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutaitienė sako, kad bendra psichologų rekomendacija yra 9-10 metų. „Tokių metų vaikas jau gali savarankiškai laikytis susitarimų, pasirūpinti savimi ir kreiptis pagalbos nelaimės atveju. Psichologų rekomendacijos remiasi daugumos vaikų psichosocialine raida. Tad jūsų vaikas gali būti išimtis. Siūlyčiau tėvams atsakingai įvertinti vaiko elgesį, o ne remtis skaičiais“, - teigė specialistė.
Vaiko Raidos Požymiai, Indikuojantys Pasirengimą Būti Vienam
Ji išskiria keletą vaiko raidos požymių, kurie byloja, kad vaikas jau pasiruošęs likti vienas namuose:
- Pasitikėjimas savo sugebėjimais ir savarankiškumas: Gali savarankiškai grįžti į namus, susirasti, pasigaminti ar pasišildyti maistą. Užsigavęs moka nusiraminti ir pasirūpinti savimi, kreipiasi į tėvus/kaimynus pagalbos, ar pats gali užsiklijuoti pleistrą.
- Formuojasi atsakingumas: Priminus atlieka sutartas pareigas (pamokų ruošimas/kambario susitvarkymas/po valgio indų sutvarkymas). Atsiliepia telefonu skambinant, jei kyla problemų drąsiai skambina tėvams. Jei kažko nepadarė, ką sutarėte, jaučia kaltę, stengiasi pasitaisyti.
- Emocinis saugumas ir pasitikėjimas savimi: Vaikas neturi baimės likti vienas namuose. Pasitiki savimi, kad susitvarkys kilus sunkumams. Negąsdina buvimas vienumoje ar nesibijo vagių ar antgamtinių būtybių. Neskambinėja tėvams kas 10 min ir neklausinėja, kada grįš.
Psichologė teigė, kad taisyklių ir susitarimų laikymasis labai svarbus liekant namuose vienam. Jei vaikas vis dar vadovaujasi smalsumu ir spontaniškumu - gero nelauk. „Pakvies draugai - išlėks laukan, paskambins į duris nepažįstamas žmogus - įsileis. Vaikas gali mokėti atmintinai visas namų taisykles ir kad į namus negalima įsileisti nepažįstamų žmonių, tačiau klausinėjant gali nepažįstamajam išpasakoti, kur laikote pinigus, kada važiuote į kaimą“, - pasakojo specialistė.
Ko Išmokyti Vaiką Prieš Paliekant Vieną?
Anot psichologės, šių įgūdžių reikėtų išmokyti vaiką, prieš paliekant jį vieną namuose:
- Buities įgūdžiai: Susitvarkyti, pasirinkti pakankamai tinkamus rūbus pagal orą, maisto pasišildymas.
- Socialiniai įgūdžiai: Bendravimo su artimaisiais ir nepažįstamais žmonėmis skirtumai, gebėjimas nusiraminti, pakankamas problemų sprendimas, konfliktų valdymas - nesimušti su broliu, sese.
- Savireguliacijos ir veiklos planavimo įgūdžiai: Labai svarbus gebėjimas atidėti malonumą. Savireguliacija apima gebėjimą planuoti kasdienes veiklas bei jas atlikti. Pavyzdžiui, paruošti pamokas, iki kol grįšite arba persirengti mokyklinę uniformą, pavalgyti ir tik tada žaisti telefonu.
„Nereikia norėti, kad vaikas visus šiuos įgūdžius mokėtų idealiai, svarbiausia pasitikėti ir skatinti elgtis tinkamai. Visada prisiminti, kad vaikai nelinkę elgtis piktybiškai, jie tiesiog elgiasi vaikiškai - pamiršdami“, - teigė specialistė.
Vis dėl to dažnas šiandienis tėvas pamena, kaip pats, būdamas pirmokas, grįždavo namo vienas, turėdavo ant kaklo pasikabinęs raktą ir nieko bloga nenutikdavo. Tai gal verta ir šiuolaikinius vaikus greičiau mokyti savarankiškumo ir po truputį pratinti pabūti vienus? „Taip reikėtų vaikus pratinti prie pabuvimo vienam. Pradžioje geriau išeinant trumpam iki pašto dėžutės, šiukšlių konteinerio, į parduotuvę ar pas kaimynę. Visada vaikams reikia aiškiai pasakyti, kad išeinate ir kada grįšite. Labai svarbu laikytis susitarimų, kada grįšite ir vaiko paprašant, ką jis turi veikti. Kartais tėvai palieka vaikus vienus su technologijomis prie televizoriaus ekrano ar kompiuterio. Viena vertus, vaikams labai laikas greitai prabėga, tačiau taip vaikas nesupranta buvimo vienu atsakomybės, ir gali būti stipriai išsigąsdintas skambučio į duris, neradęs mamos, kai užsinori valgyti. Tad pratinant vaiką prie likimo vienam namuose, geriau jį palikti žaidžiantį su žaislais, skaitantį ar valgantį“, - patarimais dalijosi pašnekovė.
Anot psichologės, vaiką galima pamokinti užsirakinti, atsirakinti duris. Pamokyti, kaip apžiūrėti, kas atėjo, prieš tai paklausiant, kas ten. „Jei paliekate ilgiau, mokinkite jums paskambinti telefonu. Svarbu išmokyti skambinti keliais numeriais - tėčiui, mamai, močiutei. Aiškiai apsitarkite, ką vaikas gali daryti, jei jus greitai neatsiliepiate, kam tada gali skambinti ar kiek reikia palaukti, kad vėl skambintų. Jei vaiką planuojate palikti ilgiau nei valandai, pasakykite, ką jis gali valgyti. Pamokykite pasišildyti maistą. Su vaiku galite padiskutuoti, ką jis galėtų daryti, jeigu negalėtų išjungti signalizacijos, užsitrenktų durys, telefonas viduje; nieko nėra skanaus šaldytuve, mama neatsiliepia ir negrįžta sutartu laiku, skambina į duris nepažįstams žmogus, įsipjovė su peiliu, dingo elektra ir t.t. Klausydami vaiko suprasite, ar jis jau pasiruošęs likti vienas namuose. Tik klausinėdami labai neįsijauskite, kad vaikui nesužadintumėte daugiau baimių, girkite už originalumą, svarbiausia, kad vaikas mokytųsi spręsti problemas“, - pasakojo V.Mikutaitienė.
Ji pataria, kad jei tik yra galimybės, neskubėti vaiko palikti vieno ar su broliu ar sese. „O jei jau nutinka, kad tenka, susitaikykite su tuo, kad vaikai vieni kitų neprižiūrės taip kaip jūs. Kad bus visko ir gali tekti viską mesti ir lėkti į namus“, - sakė psichologė.
Paauglių Priežiūra ir Brolių/Seserų Santykiai
Mažesnių brolių ar sesių priežiūra gali būti puikus būdas paaugliams įgyti patirties ir išmokti svarbių gyvenimo įgūdžių. Tačiau ar tikrai gera idėja prašyti vyresnių savo vaikų prižiūrėti mažuosius? Tėvai visuomet bus pagrindiniai savo vaikų prižiūrėtojai, globėjai ir ugdytojai, o santykiai tarp brolių ir sesių turėtų atitikti šių santykių sąvoką (t. y. Vyresnieji vaikai retkarčiais tikrai gali prižiūrėti mažuosius, tačiau jie tikrai neturėtų atstoti vaikui mamos ar tėčio.
Sudarydami galimybę vyresniems vaikams rūpintis mažesniais vaikais kasdienybėje, pirmiausia parinkite mažas, labai konkrečias užduotis. Pavyzdžiui, vyresnis vaikas jaunesniam galėtų padėti į spintą susidėti švarius skalbinius. Mama ar tėtis viską gali stebėti iš šono. O vienas iš būdų suprasti, kuris iš vaikų galėtų geriausiai pasirūpinti jaunėliu - stebėti, kieno pagalbos jis prašo dažniausiai. Gal vyriausiajai šeimoje mergaitei dar tik 9 ar 10 metų ir ji dar tikrai savarankiškai negalėtų prižiūrėti trimečio, tačiau būtinus įgūdžius jau reikia pradėti ugdyti iš anksto. Būdama 14 ar 15 m. Kai jau visiškai pasitikėsite savo „aukle“, pirmiausia iš namų išvykite trumpam (pavyzdžiui, į parduotuvę ar vaistinę) ir stebėkite, kaip vyresnėliui seksis prižiūrėti jaunėlį. Kitas metodas - leisti vaikams būti mamos pagalbininkais. Pavyzdžiui, kol vyriausias šeimoje vaikas žaidžia su mažyliu kitame kambaryje, tuo metu mama vienam iš vaikų padeda ruošti namų darbus. Tiesa, tam tikra pagalba prižiūrint jaunesnius brolius ir sesutes yra įprasta šeimos kasdienybėje.
Mobilieji Telefonai ir Socialinės Platformos
Siūlomas įstatymas uždraustų vaikams iki 15 metų be tėvų sutikimo naudotis pagrindinėmis socialinių platformų paslaugomis, išplėstų išmaniųjų telefonų naudojimo apribojimus mokyklose ir įpareigotų platformas tikrinti amžių bei taikyti sankcijas už reikalavimų nesilaikymą. Ši priemonė iš naujo apibrėžia technologijų įmones kaip vartininkes ir perkelia atsakomybę šeimoms bei pedagogams, kartu keldama sudėtingus privatumo, vykdymo užtikrinimo ir tarpvalstybinius teisinius klausimus.
Jis taip pat išplečia galiojančius išmaniųjų telefonų draudimus klasėse į vidurines mokyklas, o visos šalies mastu įgyvendinimas numatomas nuo rugsėjo 1 d. Įgyvendinimo detalės ir platformų lygmens atitikties mechanizmai dar bus tikslinami teisėkūros rengimo metu ir gali būti peržiūrimi teismine tvarka. Mokyklos peržiūrėtų priimtino naudojimo taisykles, priežiūros strategijas ir skaitmeninio pilietiškumo ugdymo programas.
Techninės ir teisinės kliūtys informavo, bet neatgrasė įstatymų leidėjų, kurie draudimą suformulavo kaip visuomenės sveikatos ir vaikų apsaugos priemonę, grindžiamą naujais įrodymais. Kritikai kėlė abejonių dėl priežastinio ryšio tikrumo, galimo perteklinio reguliavimo ir suderinamumo su ES teisių bei skaitmeninės prekybos taisyklėmis. Šalininkai pabrėžė atsargumo principą dėl vystymosi pažeidžiamumo; oponentai įspėjo apie vykdymo užtikrinimo spragas, neigiamą poveikį lygybei socialiai pažeidžiamam jaunimui ir riziką, kad naudotojai bus pastūmėti į nereguliuojamas paslaugas. Stebėtojams reikėtų sekti įgyvendinimą, tarpvalstybinės atitikties užtikrinimą ir platformų dizaino pokyčius, kuriais apeinamos taisyklės.
Kada Paaugliams Reikia Grįžti Namo: Tėvų Nuomonė
Portalo tv3.lt kalbinta Seimo narė, konservatorė Vida Marija Čigriejienė, komentuodama SADM iniciatyvą, sutiko, kad draudimas problemų išspręsti pavyksta, tačiau vaikų priežiūros ir saugumo klausimu galima padaryti išimtį.„Jei paliksime vienus absoliučiai vaikus namuose, tai jie galas, žino, ką gali pridaryti. Be abejo, kad jie turėtų būti suaugusiųjų priežiūroje - jeigu ne tėvų, tai giminaičių, gerų draugų, gerų kaimynų. Draudimais mes jokios problemos negalime išspręsti, bet vis tiek kažką reikia galvoti. Kodėl negalime išspręsti draudimu nuo 22 valandos bausti tėvus (už be priežiūros paliktus vaikus - tv3.lt)? Bet reikia, kad tą baudą galėtume išieškoti“, - aiškino Vaiko gerovės parlamentinė grupės Seime narė.
„Kad nuo 22 valandos šlaistytųsi „Maximoje“ ar gatvėje tokio amžiaus vaikai, tai ką galima pagalvoti? Kad yra jie iš asocialių šeimų, kuriais niekas nepasirūpina, jie galia būti ir narkotikų platintojai, ir truputį mėgstantys vagiliauti. Turėtų būti daugiau sporto aikštelių, sporto klubų, kad tie vaikai užsiimtų ir išlietų savo visą tą energiją, grįžtų, nusilesę, ir miegotų, ir nereikėtų 22 valandą eiti į žvalgybą kažkur“, - tęsė parlamentarė.
V. M. Čigriejienės teigimu, tėvai savo vaikų vienų neturėtų išleisti ir į mokyklą, nepaisant to, kokiu atstumu mokykla nutolusi nuo namų.„Nepastatysi policininko prie kiekvieno vaiko, tai turi tėvai palydėti vaiką į mokyklą. Juk nuo 8 ar nuo 7.30 valandų kiekviena mokykla dirba ir aš nemanau, kad tėvai pradeda anksčiau darbą negu 8 valandą, nebent tie, kurie dirba pamainomis, bet lieka kitas sutuoktinis ar sutuoktinė, kuris ar kuri gali lydėti vaiką. Aš, pavyzdžiui, nedrįsčiau vaiko iki 4 klasės paleisti vieno. Visokių pedofilijos atvejų yra. Tai nusitemps mergaitę už saldainį ir išprievartaus“, - dėstė Seimo narė, pridurdama, jog, jei abu tėvai yra užsiėmę ir negali vaikų palydėti ar nuvežti į mokyklą, tai tą padaryti galėtų kitų vaikų tėvai.
Tėvų Forumo Nuomonė
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas neslėpė SADM siūlymus drausti vaikus iki tam tikro amžiaus palikti be suaugusiųjų priežiūros vertinantis neigiamai.„Gali būti vėliu metu darnioje bendruomenėje kokia nors rengiama vakaruška ir tiesiog pagal reglamentuotą laiką vaikai gali netilpti į tą reglamentą. Tada tėvai tampa nusikaltėliais. Jeigu vaikas yra pakankamai savarankiškas, gali namuose tam tikrą laiką pabūti vienas ar su kitais broliais, seserimis, su kaimynų priežiūra, tai tėvai į tai orientuojasi.
Jeigu mes viską sukišime į reglamentus, valandomis surašysime, kur, kas turi būti ir kokios baudos gresia už to nesilaikymą, tai mes šitoje vietoje nuimame kartu atsakomybę nuo tėvų elgtis pagal aplinkybes, o tik ugdome paklusnius policinės valstybės vykdytojus“, - portalui tv3.lt kalbėjo A. Murauskas. Tėvų atstovo teigimu, vaikų saugumo užtikrinimą ir priežiūros klausimus reikėtų palikti tėvams, nes, pasak pašnekovo, atsižvelgdami į vaikų brandą, patys geriausiai žinos, kokių priemonių imtis.
A. Murauskas pažymėjo, kad, svarstant, kaip užtikrinti vaikų saugumą, nereikėtų peržengti tam tikros pavojingos ribos. „Jeigu yra tolimas atstumas ir ilgesnis laiko tarpas iki susitikimo su tėvais, tai tas mobilus telefonas tam tikram ryšiui palaikyti ir svarbus, bet, iš kitos pusės - ar verta atsakingu daryti ir patį vaiką? Kam daryti, kad vaikas jaustųsi per daug sekamas? Mes turime maksimaliai vystyti vaiko savarankiškumą ir atsakomybę. Jeigu vaiku mes nepasitikėsime ir neduosime jam laisvės ribų, tai jis niekad neužaugs savarankiškas. Jeigu mes jį per daug kontroliuosime, tai natūralu, kad to savarankiškumo bus mažiau, o kuo mažiau savarankiškumo, tuo mažiau bus atsakomybės. Kuo jis mažiau tos atsakomybės turės, tuo jis labiau neatsakingai elgsis. Mes turime susitarti su vaiku, kaip jis mano galintis geriausiai pranešti tėvams apie save, kad jie būtų ramūs“, - pasakojo tėvų atstovas, klausiamas, ar būtina, jog kiekvienas mažametis, nepilnametis turėtų mobiliuosius telefonus, kad jais galėtų pranešti tėvams apie savo buvimo vietą.
Policijos Rekomendacijos
Portalo tv3.lt kalbintas Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pateikė pareigūnų patarimus, kaip užtikrinti, kad į mokyklą pradėjusių vaikščioti vaikų saugumą.„Jeigu mes kalbame apie pirmokėlius, tai turbūt dar prieš pradedant lankyti mokyklą, tėvams kartu su vaikais vertėtų pabandyti įveikti tą maršrutą kartu, atkreipti dėmesį į pavojingiausias vietas - sankryžas, neapšviestas vietas, tas vietas, kur yra mažiau žmonių.
Reikėtų parodyti vaikui tą tinkamiausią maršrutą ir, kur yra kažkokios pavojingos vietos, paaiškinti, kaip tas vietas įveikti. Jei vaikas eina į mokyklą, tai būtų labai gerai, jei kartu su juo galėtų vykti ir kaimynystėje gyvenantys draugai ar suaugę palydėtų“, - pasakojo R. Matonis.„Nepageidautina, nepatartina, kad vaikas su savimi turėtų brangių daiktų, daug pinigų, o jei jau jų turi, tai nelaikytų tų daiktų gerai matomoje vietoje - turiu omeny telefoną, laikrodį, kitus brangius daiktus - nes automatiškai gali kilti pagunda kažkokiems negeriesiems asmenis tuos daiktus iš vaiko atimti“, - tęsė policijos atstovas. Anot jo, mobilusis telefonas net ir mažam vaikui šiuo metu vis dėlto yra reikalingas. R. Matonio teigimu, vaikui skirto telefonas vienas svarbiausių reikalavimų yra ne daugiafunkciškumas, o patikimumas.
„Labai svarbu, kad vaikas su savimi turėtų pakrautą mobilų telefoną. Tada žymiai lengviau atsekti jo buvimo vietą, visą laiką galima jam pasiskambinti. [...] Tikrai vaikams nereikia kažkokių brangių telefonų. Tai turėtų būti paprastas telefonas, kad į jį galima būtų paskambinti, kad kuo ilgiau baterija laikytų. Reikėtų jį laikyti vidinėje kišenėje, kad neatkreipti dėmesio“, - pasakojo pareigūnas. Pasak R. Matonio, taip pat labai svarbu, kad tėvai bendrautų su vaikais ir žinotų savo atžalų planus bei jo aplinką.
„Kur vaikas turi būti, su kuo, kada, reikia turėti draugų telefonus, kitų vaikų tėvų telefonus, kad išsikrovus vaiko telefonui, esant reikalui, galima būti pasiskambinti ir sužinoti daugiau informacijos apie vaiką. Labai gerai turėti kontaktų su mokytojais, kad žinoti, kada vaikui baigiasi užsiėmimai“, - komentavo policijos atstovas.
R. Matonis priminė, kad, jei pasigendama vaiko, reikia nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie jo dingimą. Taip pat būtina susisiekti su vaiko draugais, mokytojais, kitų vaikų tėvais ir sužinoti, kaip galima daugiau informacijos.„Manau, kad kiekvieni tėvai turėtų savo vaikais patys pasirūpinti ir vien tik įstatymais, draudimais mes problemų neišspręsime“, - reziumavo pareigūnas.
Apibendrinimas
Nors įstatymai numato tam tikras gaires dėl vaikų priežiūros, svarbu atsižvelgti į individualią vaiko brandą ir aplinkybes. Psichologų rekomendacijos ir tėvų patirtis rodo, kad savarankiškumo ugdymas ir atsakomybės suteikimas yra svarbūs aspektai auginant paauglį. Bendraujant su vaiku, mokant jį saugumo įgūdžių ir atsižvelgiant į jo poreikius, galima rasti tinkamą balansą tarp priežiūros ir laisvės.