Tėvų prisakymai grįžti namo iki dešimtos užsižaidusiems vaikams neretai - nė motais. Tačiau svarbu žinoti, kada Lietuvos įstatymai numato apribojimus nepilnamečiams būti lauke.
Vaiko teisių apsauga ir tėvų atsakomybė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė sakė, jei vaikas neklauso - reikia ieškoti tam tikrų susitarimų, būdų, kaip susitarti ir susikalbėti. Pašnekovė pabrėžė, jog už vaiko auklėjimą, jo priežiūrą atsako tėvai - jie geriausiai pažįsta savo atžalą, žino biologinį laiką, poreikius, galimybes.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra apibrėžta: vaikų iki šešerių metų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros palikti vienų negalima. „Iki šešerių metų - tokia riba laikoma pavojinga likti vienam dėl amžiaus, nedidelės gyvenimiškos patirties, gebėjimo skirtingai reaguoti į situacijas - kyla pavojus jo sveikatai ir gyvybei“, - aiškino I. Skuodienė ir pridūrė, jog nelaikoma nepriežiūra, jei vaikas paliekamas su 7-13 metų asmenimis iki penkiolikos minučių.
Svarbu įvertinti vaikų galimybes. Tos pačios nuostatos galioja tiek namuose, tiek kieme, tiek po dešimtos valandos vakaro. Įstatymas, pasak pašnekovės, vaikų buvimo lauke laiko nereglamentuoja - reikia vadovautis sveika nuovoka ir protingumo kriterijumi. Tai, be abejo, padės nuspręsti, ar saugu palikti 4-7 metų vaiką vieną kieme.
Vaikas turi teisę pailsėti, išsimiegoti, tad planuojant ilgesnius vakarus, I. Skuodienės teigimu, svarbu įvertinti šią aplinkybę. Jei vasaros atostogos, išvyka, iškyla - vėliau gula ir vėliau keliasi, kiekvienos šeimos susitarimas. Tačiau jei ryte laukia mokykla ir pamokos - miego trukmė turi būti pakankama.
„Svarbu įvertinti vaikų galimybes: ar jie gali likti vieni namuose, kiek yra tam pasiruošę. Atkreipti dėmesį į aplinką, ar ji saugi, paruošta vaikui būti vienam namuose, ar aštrūs, degūs daiktai nepasiekiamose vietose. Vaikui išaiškinta, ko šiukštu negalima daryti“, - kalbėjo I. Skuodienė.
Kiekviena situacija, kiekviena aplinkybė, anot jos, individuali, o vaikai skirtingi. Vieni antrokai jau pasiruošę pasirūpinti savimi, yra savarankiški. Gali atlikti ruošos darbus, pavalgyti, pažaisti, o kiti net ir būdami penktokais to padaryti yra nepajėgūs.
„Reiktų įvertint aplinką, gabumus, pasiruošimą likti vieniems, savarankiškumą. Vyresni broliai ar sesės gali prižiūrėti jaunėlį, bet ar yra tam pasiruošę? Kiekvienas vaikas turi būti išgirstas, įvertinta jo nuomonė ir pajėgumai“, - patarė pašnekovė.
Jei po dešimtos vakaro vaikai laksto kieme - vaiko teisių apsaugos tarnyba niekaip negalėtų reaguoti. Per kiemus nevažiuoja ir nepradeda vertinti vaiko situacijos. „Reaguojame į pranešimą. Pagrindiniai pranešėjai - artimi giminaičiai, emociniais ryšiais susiję asmenys, policija, mokykla, darželiai, kaimynai, informuoja ir patys vaikai. Gavę tokią informaciją įvertiname galimus vaikų teisių pažeidimus“, - pažindino su tarnybos darbu I. Skuodienė.
Psichologiniai aspektai
Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė pastebi, jog sutemus mažamečiams likti vieniems kieme nesaugu - gali visko nutikti. „Žinoma, priklauso nuo vietos ir aplinkybių, bet jei įprastomis sąlygomis, rizika egzistuoja. Jei ji yra - tėvų atsakomybė protingai ją sumažinti“, - sakė ji ir įspėjo nebūti hiperglobėjiškais, tačiau reikalui esant, šito baimintis esą nereikėtų.
Jei galvojame apie vaiko sveikatą, sveiką vystymąsi - vakaro laiką derėtų skirti tinkamai miego rutinai. Poilsis, miegas - svarbu. Psichologė išskyrė paauglius - ne paslaptis, pastarieji ima siekti savarankiškumo, tačiau ir jiems tokiu metu (apie dešimtą vakaro) dūkti kiemuose nėra saugu, todėl taip pat būtų pravartu įvertinti riziką.
Prietemoje patirtos neigiamos emocijos, išgąstis, kažkoks netikėtas sukrėtimas, psichologės teigimu, gali atsiliepti vaiko ateičiai: prisibijos likti vienas atviroje erdvėje, gali atsirasti nerimo, nesaugumo jausmas.
Paklausta, kaip pripratinti vaikus prie rutinos, psichologė atsakė paprastai - tai priklauso nuo tėvų ir vaikų tarpusavio santykių. „Kuo jis geresnis, kuo artimesnis, tuo lengviau susitarti. Taip pat daug kas priklauso ir nuo nustatytų taisyklių: kiek nuosekliai jų laikomasi?“, - aiškino pašnekovė.
Anot jos, vaikų bandymus protestuoti užgniaužia aiškiai nubrėžta riba. Tėvai savo atžaloms turėtų paaiškinti, kodėl vienoks ar kitoks elgesys yra netinkamas ir kokia yra nauda to nedaryti. „Tarkim, kad būtum stipresnis, sveikesnis. Tokie pokalbiai - geros pamokos vaikų ateičiai“, - įsitikinusi M. Karklytė-Palevičienė.
Galbūt vaikas iš karto nesupras, tačiau anot psichologės, reikia išlaikyti visus savo nusistatymus. „Kaip tai pasiekti? Padėtų pasekmės dėsnio suvokimas. Kitaip tariant, čia gali pagelbėti žinojimas, kas bus, jei taisyklių nesilaikys“, - teigė ji.
Tačiau kalba neina apie grasinimus. Apskritai, pasak M. Karklytės-Palevičienės, jų tėvai griebiasi iš beviltiškumo - taip patogiau. Tai neveda į gera ilgalaikėje perspektyvoje - tiek elgesio, tiek santykio su tėvais prasme. „Ką pasakome, turime įvykdyti, kitaip vaikai supras: tėvai pašnekės, bet nieko nepadarys. Vaiko akyse prarandame autoritetą, žodžiai tampa nesvarūs“, - būti atsargiais patarė ji ir pridūrė, jog pasakymas „duosiu bizūno“ - neveikia, kaip tik priešingai, nuteikia destruktyviai.
Nėra nieko geriau nei gebėjimas savo vaiką įnorinti veikti be jokios prievartos, parodant prasmę, naudą.
Įstatyminiai aspektai ir atsakomybė
16 metų amžiaus neturintys vaikai nuo 22 val. vakaro privalo būti namie. Įstatymu jau įtvirtinta, kad tai - jų pareiga. Tačiau Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga mano, jog to nepakanka: ji inicijuoja įstatymo pataisą, kuriame griežtins tėvų atsakomybę.
„Tai buvo svarstoma kelerius metus. Praktika rodo, jog vaikai ir naktį randami lauke. Iš karto kyla klausimas, o kur gi jų tėvai?“ - sakė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimą inicijuojančios Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėjas Egidijus Meilus.
Paklaustas, kodėl nepakako dabartiniame įstatyme esančios nuostatos, kad 16 metų nesulaukusio vaiko pareiga po 22 valandos (vasaros metu po 23 valandos) nebūti viešose vietose be atstovų pagal įstatymą ar kito pilnamečio asmens, E.Meilus teigė, jog pirmiausia tėvai turi pareigą auginti, auklėti ir prižiūrėti vaiką.
„Jeigu vaikas naktį vaikšto vienas, kyla klausimas, kaip tėvai atlieka savo pareigas. Jeigu policijos pareigūnai randa nepilnamečius naktį neblaivius, ar tikrai sugeba užtikrinti jų saugumą. Ne visada tėvai paiso savo pareigų, todėl galbūt įstatymo normos pabrėš, aiškiai ir nedviprasmiškai primins jiems jų pareigas“, - sakė patarėjas.
Pilietinių iniciatyvų centrui vadovaujantis Girvydas Duoblys mano, kad atsinaujinusios kalbos apie „komendanto valandą“ - visiškas absurdas. „Komendanto valanda tik sukiršintų visuomenę su jaunimu. Kaip jūs įsivaizduojate tai praktiškai - kiekvienas jaunas žmogus visada su savimi privalės nešiotis asmens dokumentą, kad pareigūnas patikrinęs sužinotų, kiek jam metų? Policija ir taip turi daug darbo. Aš manau, kad vaikus turi auklėti ne policija, kitos institucijos, o tėvai“, - sakė G. Duoblys.
Tėvų forumui vadovaujantis Audrius Murauskas pritartų siūlymui griežčiau reglamentuoti vaikų grįžimą namo iki 22 valandos. Tačiau, kaip tai įgyvendinti?
„Aš pats ne vienerius metus dirbau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbo grupėje, tačiau spręsdami vaikų šlaistymosi gatvėje problemas vis atsidurdavome aklavietėse“, - pasakojo tėvų atstovas.
Pavyzdžiui, policijos atstovai nuostatai pritarė, tačiau pripažino, kad neturi pajėgų po 22 val. gatvėje rastą vaiką pavėžėti namo ir priduoti tėvams.
„Kas atsitiks, jei vaikas bus gatvėje? Kas juo pasirūpins? Natūralu, turi būti nurodytos tarnybos, kurios šią problemą spręstų ir konkretūs jiems skiriami papildomi resursai. Juk būna atvejų, kai gatvėje paimto vaiko net negalima grąžinti tėvams, nes jie tokios būklės, kad ne namie, o gatvėje vaikui saugiau. Ką tada daryti? Tokiu atveju turi būti susitarta su įstaigomis, kurios tą vaiką priimtų. Kita vertus, vaiko irgi negalima tiesiog kažkur priduoti - jei jam svetimoje aplinkoje bus nesaugu, jis vis viena pabėgs“, - sakė A. Murauskas.
Tėvų atstovo nuomone, rengiamo įstatymo nuostatos teisingos, tačiau „jei sakome A, turėtume pasakyti ir B,C ir visas kitas raides“. „Mūsų valstybėje yra krūva gerų įstatymų, bet jų didžioji jų dalis neveikia, nes prasilenkia su realybe“, - konstatavo pašnekovas.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimą šiuo metu svarsto suinteresuotos institucijos.
Nepilnamečių įdarbinimo sąlygos
Vasara - puikus metas jaunimui ne tik užsidirbti pirmuosius pinigus, bet ir įgyti darbo patirties bei ugdyti atsakomybę. Nepilnamečių galimybės įsidarbinti Lietuvoje priklauso nuo jų amžiaus. Teisės aktai aiškiai nustato, kokius darbus gali dirbti skirtingo amžiaus jaunuoliai, kad būtų apsaugota jų sveikata ir užtikrintos tinkamos darbo sąlygos.
14-15 metų vaikai gali dirbti tik lengvus, pagalbinius darbus, kurie yra saugūs jų sveikatai, netrukdo mokymuisi ir atitinka jų fizines bei psichologines galimybes. 16-17 metų paaugliai gali dirbti įvairesnius darbus, atitinkančius jų amžių ir galimybes.
Darbo trukmė:
- 14-16 m. vaikams: ne daugiau kaip 6 val. per dieną, 30 val. per savaitę.
- 16-17 m. paaugliams: iki 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę.
Nepilnamečiams darbuotojams taikomos tos pačios darbo užmokesčio taisyklės kaip ir suaugusiesiems - jie turi teisę gauti ne mažesnį nei minimali mėnesinė alga (MMA) ar valandinis atlygis, proporcingai dirbtam laikui. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 924 eurus (bruto), o minimalus valandinis atlygis - 5,65 euro (bruto). Tai reiškia, kad net ir vasaros sezonu dirbantis nepilnametis, kuris atlieka realų darbą pagal sutartį, turi būti atitinkamai apmokamas. Darbdaviams draudžiama siūlyti mažesnį atlygį vien dėl amžiaus ar mažesnės patirties.
„Nepilnamečių darbas - tai atsakomybė, į kurią reikia žiūrėti labai rimtai. Kalbame apie vaikų ir paauglių sveikatą, saugumą, teisę į mokslą ir pilnavertį poilsį“, - pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Pagrindiniai reikalavimai, įdarbinant nepilnamečius:
- Amžius: Dirbti leidžiama nuo 14 metų.
- Tėvų ar globėjų sutikimas: Įdarbinant 14-16 metų vaiką, būtinas vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas. Taip pat būtinas mokslo metų laikotarpiu išduotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.
- Papildomi saugos ir sveikatos reikalavimai: Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus. Asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašą galima rasti čia.
- Prievolė sudaryti darbo sutartį: Visais atvejais, įdarbinant asmenis, įskaitant ir nepilnamečius, privalo būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo.
- Darbo ir poilsio laiko reikalavimai: Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę. Mokslo metų laiku - iki 12 val. per savaitę: iki 2 val. per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 val. per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto, rytais - nuo 6 iki 7 val., t. y. prieš pamokas. Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.
Svarbu paminėti, kad Baudžiamajame kodekse (BK) nepilnametis yra asmuo, kuriam nėra 18 metų, ir kuris gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Anksčiausiai baudžiamoji atsakomybė numatoma asmenims nuo 14 metų, jei padaromas nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė ir kitos nusikalstamos veikos (konkretus sąrašas numatytas BK 13 str. 2 d.). Už kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK, baudžiamoji atsakomybė numatoma nuo 16 metų.
Taigi, nepilnamečiams BK numatoma švelnesnės baudžiamosios atsakomybės sąlygos nei bendrosios.
Saugos patarimai vaikams | Kokios yra vaikų saugos taisyklės? Vaizdo įrašas vaikams
tags: #kada #draudziama #buti #nepilnameciams #lauke