Nekilnojamojo turto, įsigyto iki 2010 m., apmokestinimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato atvejus, kai gyventojo pajamos parduodant nekilnojamąjį turtą nėra apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu. Pirma, neapmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau nei prieš 5 metus iki jo pardavimo. Lengvata taikoma, jei nekilnojamas turtas yra įgytas 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau.

Antra, neapmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, jeigu toks daiktas yra išlaikytas ne mažiau kaip 3 metus iki jo pardavimo. Ši lengvata taikoma, jei nekilnojamas turtas yra įgytas iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Papildoma lengvata yra taikoma, jei gyventojas parduoda savo gyvenamąjį būstą. Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus gyvenamąjį būstą, jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruojama (registruota) gyventojo gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad ši lengvata taikoma, jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn tik gyvenamasis būstas (individualus namas, sodo namas, butas gyvenamajame ir negyvenamajame pastate, atskiras kambarys su bendro naudojimo patalpomis ir pan.) įskaitant gyvenamajam būstui priskirtą žemę.

Pateiktoje situacijoje turtas yra įgytas vėliau nei 2011 m. sausio 1 d., todėl siekiant pasinaudoti mokestine lengvata jį privaloma išlaikyti ne mažiau kaip 5 metus.

Kaip buvo minėta, gyventojo pajamų mokesčio prievolės galima išvengti ir dar vienu atveju, kai pastaruosius 2 metus iki turto pardavimo buvo deklaruojama gyvenamoji vieta. Jei paveldėjus turtą 2012 metais jame iki dabar buvo deklaruojama gyvenamoji vieta, jį parduodant mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nereikės.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas buvo įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Reikia atkreipti dėmesį, kad Pajamų mokesčio taip pat nereikia mokėti, jeigu:

• parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
• pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Lengvatos

Nekilnojamojo turto, esančio Europos ekonominės erdvės valstybėje, perleidimo pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu šiais atvejais:

• Parduodamas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta.
• Parduodamas kitas nekilnojamasis turtas (GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punktas).

Parduodamas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta, ir:

• parduodant butą ar gyvenamą namą pastaruosius 2 metus buvo deklaruota gyvenamoji vieta (GPMĮ 17 str. 1 d. 53 punktas), arba
• parduodamame bute ar name gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo įsigijo (pvz., nusispirko, pasistatė) ir deklaravo savo gyvenamąją vietą tame kitame būste (GPMĮ 17 str. 1 d. 54 punktas).

Parduodamas kitas nekilnojamasis turtas (GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punktas):

Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, numatytos GPMĮ 17 str. 1 d. 28 ir 53 punktuose, parduotam nekilnojamajam turtui netaikomos, jeigu pajamos gautos iš užsienio įmonių, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.

Pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne individualios veiklos kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, jeigu toks daiktas buvo išlaikytas nuosavybėje ne mažiau kaip 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Šios nuostatos taip pat taikomos kilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris nekilnojamuoju daiktu pripažįstamas pagal įstatymus (pvz., orlaiviai, laivai).

Terminas nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo kitam asmeniui nuosavybėn skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Apskaičiuojant turto išlaikymo terminą, būtina nustatyti:

• kada parduodamą ar kitaip perleidžiamą turtą gyventojas įsigijo (pradėjo valdyti nuosavybės teise);
• ar gyventojas šį turtą parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn;
• kada gyventojas šį turtą parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn.

Kilnojamojo teisiškai įregistruoto Lietuvoje turto ir nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo pateiktą įsigijimą pagrindžiantį dokumentą, pvz., pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo pažymą, kvitą, sąskaitą, dovanojimo sutartį ir pan. Turto įsigijimo datą turi įrodyti pats gyventojas.

Paveldėto turto įsigijimo data laikomas palikimo atsiradimo laikas kaip jis suprantamas pagal Civilinio kodekso 5.3 str., t. y. palikėjo mirties momentas.

Turto įsigijimo data ir pagrindžiantis dokumentas:

• Įsigytas turtas: Nuosavybės teisės atsiradimo diena pagal pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo pažymą, kvitą, sąskaitą, dovanojimo sutartį, mainų sutartį ar kt. įsigijimo dokumentą
• Pasistatytas (pasigamintas) turtas: Nuosavybės teisės atsiradimo diena pagal kompetentingų institucijų (valstybės pareigūnų) sprendimus (teismo nutarties, akto, ir pan.), kadastrinių matavimų bylas, VMI pateiktas deklaracijas, kuriose toks turtas buvo deklaruotas, turto draudimo ir kitas sutartis, turto eksploatavimo išlaidų apmokėjimo dokumentus ir pan.
• Įsigytas nepilnai pagamintas turtas ir šio daikto pagaminimas užbaigiamas arba užbaigtumas padidinamas: Nuosavybės teisės atsiradimo diena pagal nepilnai pagaminto daikto įsigijimą pagrindžiantį dokumentą
• Turtas įsigytas išsimokėtinai arba lizingo būdu: Daikto priėmimo-perdavimo akto diena, neatsižvelgiant į tai, kada įgyjamos nuosavybės teises į turtą
• Turtas grąžinamas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą: Prašymą atkurti nuosavybės teises išnagrinėjusios institucijos (valstybės pareigūno) sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo diena
• Pasidalijamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas daiktas: Nuosavybės teisės atsiradimo diena pagal daikto įsigijimo (bet ne pasidalijimo) dokumentą
• Paveldėtas turtas (įskaitant atvejį, kai turtą, kuris mirusiam sutuoktiniui priklausė asmeninės nuosavybės teise, paveldi pergyvenęs sutuoktinis): Turto įsigijimo data - palikėjo mirties diena, turto įsigijimą pagrindžiantis dokumentas - paveldėjimo teisės liudijimas
• Turtą, kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paveldi pergyvenęs sutuoktinis: Nuosavybės teisės atsiradimo diena pagal daikto įsigijimo dokumentą (t.y. data, kada sutuoktiniai įsigijo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise)

Pavyzdžiai

1 pavyzdys: Gyventojas 2015 m. pabaigoje sudaro žemės (kuri buvo įsigyta iki 2011-01-01, išlaikyta iki pardavimo 3 m.) pirkimo - pardavimo preliminarią sutartį ir gauna avansą. Galutinis atsiskaitymas 2016 m. Turtas nuosavybėn pereina 2016 m. Tokiu atveju pajamos (avansas) gautos 2015 m. pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2016 m. gautos pajamos už žemės sklypą, kuris nebuvo išlaikytas nuosavybėje 10 m., apmokestinamos kaip turto pardavimo pajamos. Apskaičiuojant nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas iš turto pardavimo pajamų sumos atimama to turto įsigijimo kaina, kuri nustatoma proporcingai gautų 2015 m. ir 2016 m. pajamų dydžiui, skirtumas apmokestinamas 15 proc. pajamų mokesčiu.

2 pavyzdys: Gyventojas 2010 m. įsigytą nekilnojamąjį turtą pardavė 2015 m. gruodžio mėn., pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktą. Pirkėjas dalį sumos sumokėjo 2015 m., o likusią dalį sutarė išmokėti per 2 metus, t. y. 2016 m. ir 2017 m. Kadangi turtas parduotas (perduotas pagal priėmimo - perdavimo aktą) kito asmens nuosavybėn 2015 m., tai jo pardavimo pajamos, gautos tiek 2015 m., tiek 2016 m. ir 2017 m. neapmokestinamos, kadangi:

• turtas įsigytas iki 2011-01-01;
• parduotas išlaikius 3 m. nuo jo įsigijimo iki perleidimo kito asmens nuosavybėn.

Kaip apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos?

Nekilnojamojo turto apmokestinamosios pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.).

Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU; 2022 m. - 180 492 Eur) sumos.

1 pavyzdys: 2015 m. gyventojas įsigijo žemės sklypą. 2022 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2 pavyzdys: Gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2022 m. pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina - 120000 Eur. Turto pardavimo kaina - 150000 Eur. Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų (įskaitant privalomus mokėjimus) skirtumas sudaro 29200 Eur (150000 -120000 -800), pajamų mokestis - 4380 Eur (29200 x 15 proc.)

Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis 2022 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.

Turto įsigijimo išlaidos

Turto įsigijimo kaina - tai pinigų suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo arba kapitalinio remonto išlaidos.

Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos.

Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas arba buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos, pagrįstos tas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, priskiriamos turto įsigijimo kainai.

Jeigu parduodamas ne individualios veiklos turtas (ar jo dalis) kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui ir jo įsigijimo kaina buvo atskaitoma iš individualios veiklos pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias tokio turto pardavimo pajamas, šio turto įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta turto įsigijimo kainos dalimi. Ši taisyklė taikoma ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymui.

3 pavyzdys: Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad gyventojas individualiai veiklai priskyrė ir joje naudojo 90 proc. jam priklausančių ne gyvenamosios paskirties patalpų, kurias jis įsigijo už 150 000 Eur, t. y. šių patalpų nusidėvėjimą skaičiavo nuo 135 000 Eur sumos (150 000 x 0,9). Per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį (2 m.) buvo apskaičiuota 27 000 Eur šių patalpų nusidėvėjimo suma ir priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Gyventojas parduoda šias patalpas už 140 000 Eur jų neišlaikęs nuosavybėje 10 metų.

Gyventojo apmokestinamosios nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pardavimo pajamos sudaro 17 000 Eur (140 000 - (150 000 - 27 000)). Skirtumas tarp pardavimo ir apskaičiuotos įsigijimo kainos apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

4 pavyzdys: Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad individualioje veikloje (100 proc.) buvo naudojamas veiklą vykdančiam gyventojui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ne gyvenamosios paskirties pastatas, kurio įsigijimo kaina 180 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį (3 m.) nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas nuo visos turto įsigijimo kainos (180 000 Eur). Kadangi buvo duotas gyventojo sutuoktinės sutikimas šį pastatą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Atitinkamai priskaičiuota 54 000 Eur nusidėvėjimo suma buvo priskirta gyventojo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Pastatas parduodamas už 160 000 Eur neišlaikius nuosavybėje 10 metų. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėta 1 500 Eur suma.

Visos, pardavus pastatą, gautos pajamos yra priskiriamos šį turtą individualioje veikloje naudojusio sutuoktinio pajamoms. Gyventojas pastatą pardavė vykdydamas veiklą, tačiau šios pajamos priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo apmokestinamosioms nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pajamoms. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, tokio daikto įsigijimo kainą sumažinus iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio daikto įsigijimo kainos dalimi, t. y. 160 000 - (180 000 - 54 000 + 1 500). 32 500 Eur apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.

Deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2022 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2023 m. gegužės 2 d., pateikdamas pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2023 m. gegužės 2 dienos.

tags: #nekilnojamas #turtas #isigytas #iki #2010