Įmonės kolektyvinė sutartis - tai rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.
Kolektyvinė darbo sutartis (angl. Collective labour agreement) yra rašytinė sutartis tarp darbdavio ir darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos. Šioje sutartyje nustatomos darbo sąlygos, pavyzdžiui, darbo užmokestis, darbo valandos, išmokos ir kitos darbo vietos taisyklės bei protokolai.
Kolektyvinė sutartis - tai rašytinis susitarimas, kuris nustato darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę, ir šį susitarimą sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos, pranešime rašo Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Kas atstovauja darbuotojams pasirašant kolektyvinę sutartį?
Pasirašant kolektyvinę sutartį darbuotojus atstovauja įmonės profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. (DK 19 str. 1 d., 60 str. 1 ir 4 d.)
Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos
„Svarbu akcentuoti, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos, - sako VDI Darbo teisės skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Laurynas Gudžiūnas. - Taigi jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.“
Kolektyvinės sutarties sąlygos ir garantijos
Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato papildomas darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nereglamentuojamos įstatymais ir neblogina darbuotojų padėties.
Pagal Darbo kodeksą kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomos šios sąlygos:
- darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
- darbo apmokėjimo (kompensacijų, garantijų ir lengvatų suteikimo);
- darbo ir poilsio laiko;
- saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo;
- profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo;
- įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
- šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
- kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos. (DK 61 str.)
Taip pat įstatymais neribojama galimybė vesti derybas dėl darbuotojų išdirbio normų nustatymo.
DERANTIS DĖL KOLEKTYVINĖS SUTARTIES TARIAMASI DĖL:
- Skaidrios ir stabilios darbo užmokesčio sistemos (pagrindinio darbo užmokesčio, tarifinių atlyginimų, vienetinių įkainių dydžių ir t.t.);
- Darbo laiko trukmės ir darbo grafiko;
- Pertraukų poilsiui;
- Užimtumo ir perkvalifikavimo garantijų;
- Didesnės nei numato įstatymas paramos atleidimo iš darbo atveju;
- Atlyginimo už metinius rezultatus;
- Papildomo darbo apmokėjimo sąlygų;
- Viršvalandinių darbų ir jų apmokėjimo;
- Apmokėjimo už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų (DK 192 str. 1 d.);
- Atostogų grafiko sudarymo;
- Papildomų atostogų (už didesnį darbo stažą, darbą pamainomis, vedybų, mirties atvejais, gimus vaikui ir kt.);
- Paramos susirgus;
- Papildomo sveikatos ar pensinio draudimo;
- Terminuotų sutarčių sudarymo sąlygų;
- Visiškos materialinės atsakomybės sutarčių sąlygų;
- Konkrečių darbų ir pareigų sąrašo parengimo;
- Nemokamų atostogų suteikimo sąlygų;
- Ir įvairių kitų svarbių įmonei bei darbuotojams klausimų.
Anot patarėjo, svarbu pastebėti, kad darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas, darbo užmokesčio sąlygas, darbo ir poilsio laiko sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, šalių tarpusavio informavimo sąlygas; informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų; kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas; kolektyvinės sutarties vykdymo tvarką ir panašius aspektus.
Kolektyvinių derybų eiga
Kolektyvinių derybų eiga:
- Derėtis pageidaujanti šalis prisistato kitai šaliai;
- Iš vienodo šalių atstovų skaičiaus sudaroma kolektyvinės sutarties projekto rengimo komisija.
- Šalys susitaria dėl derybų pradžios (nesutarus derybos pardedamos per 2 savaites nuo prisistatymo) ir tvarkos.
- Šalys susitaria dėl derybų eigos: kokią informaciją pateiks, kokiais terminais, sutarties projekto rengimo tvarką bei terminus (jei nesusitaria surašomas nesutarimų protokolas, kuriame nustatomos nesutarimų išsprendimo priemonės ir naujas derybų terminas).
- Komisija rengia kolektyvinės sutarties projektą, o abi šalys pateikia reikalingą informaciją per 1 mėnesį nuo pareikalavimo, jei nesusitarta kitaip.
- Suderintą kolektyvinės sutarties projektą tvirtina darbuotojų susirinkimas.
- Jei darbuotojų susirinkimas pritaria projektui, sutartį pasirašo darbdavio ir darbuotojų atstovai.
- Jei nepritaria - nusprendžia, ar derybas pradėti iš naujo, ar inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą.
Specialistas pabrėžia, kad inicijuojanti kolektyvines derybas šalis privalo raštu prisistatyti kitai derybų šaliai.
„Kolektyvinių derybų siekianti šalis turi pateikti aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas, - pažymi L. Gudžiūnas. Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą kolektyvines derybas inicijuojančiai šaliai, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose. Svarbu paminėti, kad profesinei sąjungai inicijavus kolektyvines derybas darbdavys turi jose dalyvauti.“
Jeigu šalys nėra nusprendusios kitaip, kolektyvinės derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš kolektyvinių derybų.
Kolektyvinių derybų metu darbuotojo atstovai turi teisę:
- informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės veiklą, jos ekonominę bei finansinę padėtį;
- informaciją apie darbo santykių būklę, struktūrą ir galimus užimtumo pokyčius;
- informaciją apie numatomas naudoti priemones, darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju;
- kitą informaciją, susijusią su darbo santykiais ir įmonės veikla, jei ši informacija nėra laikoma valstybine, tarnybine ar komercine paslaptimi.
Kolektyvinių derybų metu darbuotojų atstovai turi teisę:
- pareikalauti pateikti informaciją visais su derybomis susijusiais klausimais (DK 48 str. 4 d.);
- pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina pareigoms atlikti (DK 47 str. 3 d.)
Kam taikoma įmonės kolektyvinė sutartis?
Įmonės kolektyvinė sutartis nuo jos pasirašymo taikoma visiems tos įmonės darbuotojams.
„Kolektyvinės sutartys, - pažymi L. Gudžiūnas, - taikomos darbuotojams - jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. - Vis dėlto, jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas arba konferencija, t. y. įmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniuose organizaciniuose dariniuose išrinktų darbuotojų atstovų susirinkimas.“
Tačiau vyriausiasis darbo inspektorius atkreipia dėmesį, kad darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį privalo taikyti darbdavys - šios sutarties šalis.
Kolektyvinės sutarties galiojimas ir keitimas
Įmonės kolektyvinė sutartis gali būti:
- Terminuota (nustatomas jos galiojimo terminas);
- Neterminuota (galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo).
Įmonės kolektyvinė sutartis gali būti keičiama, pildoma ir nutraukiama tik kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.
L. Gudžiūnas pabrėžia, kad kolektyvinė sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka: „Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, taip pat svarbu žinoti, kad kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo jos įsigaliojimo.“
Kolektyvinė sutartis - naudinga!
Kolektyvine sutartimi sudaromos sąlygos:
- darbuotojams saugiau jaustis darbo vietoje;
- tartis dėl darbo užmokesčio, įvertinant įmonės finansines galimybes;
- sklandžiau ir operatyviau spręsti iškilusius nesutarimus darbo santykiuose;
- užtikrinti efektyvesnį darbo organizavimą;
- užtikrinti darbuotojų ir darbdavio bendradarbiavimą;
- didžiuotis savo darboviete;
- skatinti lojalumą savo įmonei;
- formuoti patrauklų įmonės įvaizdį visuomenės akyse.
Teisės aktai
Informacija kolektyvinių sutarčių sudarymo klausimais
Teisės aktai:
- Darbo kodeksas, II dalis „Kolektyviniai darbo santykiai”, (įstatymas Nr. IX-926);
- Darbo tarybų įstatymas Nr. IX -2500;
- Profesinių sąjungų įstatymas Nr. I-2018.
Pastaba: daugiau informacijos apie įmonės kolektyvines sutartis rasite - DK, IX skyrius, Įmonės kolektyvinė sutartis, str. 59-67 straipsniai.