Baltasis gandras laikomas mūsų šalies nacionaliniu paukščiu, o žmonės mėgsta ir vertina jo kaimynystę.
Baltasis gandras (Ciconia ciconia) - Lietuvos nacionalinis paukštis.
Jau eilę metų bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) rūpinasi, kad nacionaliniais laikomi paukščiai turėtų kur saugiai grįžti - kasmet sutvarko ar į saugias vietas perkelia daugiau kaip šimtą gandralizdžių. Šie metai - ne išimtis. Mes taip pat norime prisidėti prie tokios saugios kaimynystės skatinimo, todėl rudenį, jau išlydėjus paukščius ir artėjant pavasariui, tvarkome ant elektros linijų atramų įrengtus gandralizdžius ar randame jiems saugesnes vietas.
Atlikus darbus gandrai gali grįžti į saugesnę aplinką, o gyventojams užtikrinamas patikimas ir nenutrūkstamas elektros tiekimas“, - teigia ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Gandralizdžių Priežiūra ir Įrengimas
ESO specialistai, prieš tai suderinę planus su Aplinkos apsaugos agentūra, savo eksploatuojamų elektros skirstomųjų tinklų zonoje kasmet sutvarko ar į saugias vietas perkelia daugiau nei šimtą gandralizdžių.
Vien per paskutinius metus ESO sutvarkė ar į saugesnę vietą perkėlė net 141 gandralizdį. Ankstesniais metais šis skaičius taip pat viršydavo šimtą. 2023 metais buvo perkelti ar sutvarkyti 138 gandralizdžiai.
Baltieji gandrai dažniausiai lizdus susineša ir peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant vandentiekio bokštų ir elektros linijų atramų.
Senjoro Svajonė: Gandralizdis Kiemo Uosyje
Į „Rinkos aikštės“ redakciją kreipėsi Surviliškio seniūnijos Kalnaberžės kaimo gyventojas Algimantas. Senjoras prašė pagalbos, mat jo kieme stūkso didelis išdžiūvęs medis, kurį senjoras norėtų paversti gandrų namais.
Vyriškis ieško žmonių, galinčių jo kieme ant medžio įrengti gandralizdį.
„Gyvenu Kalnaberžėje beveik 90 metų. Čia mano gimtinė, čia mano namai. Čia aš užaugau, čia gyvenau, čia ir numirsiu. Tik turiu vieną didelį norą, vieną didelę svajonę. Mano kieme stūkso didžiulis šimtametis uosis, kuris jau kelis metus kaip nebeauga, o tik stovi išdžiūvęs. Norėčiau šį uosį pavesti gandrų namais, kad galėčiau kiekvieną pavasarį stebėti šiuos paukščius, kad mūsų kaime būtų gandrai. Būtų ir man, ir kaimynams smagiau“, - žurnalistus pasikvietęs porino senjoras Algimantas.
Medis auga mano sklype, bet aš nežinau, ar galiu jį pjauti, ar galiu iš jo padaryti gandralizdį? Jis juk visai išdžiūvęs jau porą metų. Dar didesnė bėda yra ta, kad aš pats nesugebėsiu įrengti gandralizdžio, nes tam neturiu nei jėgų, nei sveikatos. Todėl kreipiuosi pagalbos į žmones, gal jie man galės pagelbėti, juk čia ne man vienam reikia, čia visam kaimui būtų geriau“, - įsitikinęs senolis.
Leidimai ir Pagalba
Jei sklypas, kuriame auga medis, yra privatus, tuomet dėl medžio nupjovimo savininkas su sklypo dokumentais privalo kreiptis į savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių. Jei medis auga valstybinėje žemėje prie daugiabučių namų, tada į institucijas turėtų kreiptis bendrijos pirmininkas arba namo administratorius. Jie turėtų kreiptis į seniūniją. Tuomet seniūnija užpildytų specialų prašymą ir pateiktų jį savivaldybei.
Tiesa, gandralizdžių įsigyti Lietuvoje galima, galima nusipirkti specialų gandralizdžio ratą, tačiau jį reikia sumontuoti ir paruošti, kad jame gandras galėtų apsigyventi.
Mūsų skaitytojas senjoras Algimantas prašo kėdainiečių pagalbos. Jei kas mokate ir galite įrengti gandralizdį - siūlykite savo paslaugas ir patarimus šiam žmogui telefonu 8 617 41 646.
Gandralizdžiai ir Kaimo Turizmas
Mūsų protėviai visada labai jautriai žvelgė į gandrus ir net didžiuodavosi, jei sodyboje šie susikraudavo lizdą.
Kaimo turizmo sodybų asociacija ir šiandien „gandriukais“ vertina paslaugų kokybę. Šiuo metu asociacijos portale galima rasti duomenų apie keturias mūsų rajone esančias sodybas. Aukščiausiai, 5 gandriukais (tokio įvertinimo Lietuvoje sulaukė tik 14 sodybų), įvertinta Užublendžių kaime esanti „Dvaro sodyba“.
Gandralizdžių Paplitimas ir Tyrimai
2013 metais skelbtos studijos duomenimis, Širvintų rajonas pagal gandralizdžių skaičių užėmė 42 vietą šalyje, o pagal jų tankį savivaldybės plote (0,22 lizdo kv. km) - 31. Du trečdaliai rajono teritorijos buvo laikomi tinkama baltiesiems gandrams perėti. Rajone iš viso buvo 224 gandralizdžiai, 89 proc. jų buvo užimti.
Baltieji gandrai visoje Širvintų rajono savivaldybėje yra negausūs ir pasiskirstę gana tolygiai - lizdų tankis kiek didesnis tik vakarinėje dalyje. Tankiau šių paukščių apgyventi Širvintos ir Musės upių slėniai.
Nuo 1994 metų lizdų skaičius savivaldybėje padidėjo tik apie 50 % - nuo 152 iki 224,“ - 2013 metais rašyta studijoje „Baltasis gandras Lietuvoje.
Baltasis gandras - 2023 metų paukštis Lietuvoje.
2023 Metų Paukštis - Baltasis Gandras
Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, LOD metinio susirinkimo dalyvių sprendimu 2023 „metų paukščiu“ pasirinko baltąjį gandrą (Ciconia ciconia).
Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai - atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.
Dažniausiai metu paukščiu pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau gali būti ir paplitę paukščiai, kurių būklė nėra žinoma, o bendri pastebėjimai rodo, jog rūšis nyksta. Tuo tikslu, įprastai, organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu, kam didelis dėmesys numatomas ir 2023 metais.
Visuomenės Dalyvavimas Stebėsenoje
Visuomenės pagalba pradėti prie žmonių namų esančių lizdų ilgalaikę stebėseną, kuomet žmonės, kurių namų teritorijoje ar greta jos yra žinomas gandralizdis, apie jį pateikia prašomą informaciją Lietuvos ornitologų draugijai, siekiant, jog ir ateityje (po metų ar kelių) būtų galima tikėtis pakartotinos/atnaujintos informacijos.
Jei tokių savanorių atsilieptų pakankamas/reprezentatyvus skaičius, būtų įmanoma vykdyti nuolatinę perinčių baltųjų gandrų populiacijos stebėseną. Ypač, jei tokie lizdai būtų išsimetę po visą šalies teritoriją. Tokia metodika taikoma daugelyje Europos šalių, kuomet visuomenė dalyvauja taip vadinamuose visuomeniniuose tyrimuose.
Gandrų Populiacijos Būklė ir Apsauga
Siekiant nustatyti perinčių baltųjų gandrų populiacijos gausą ir jos apsaugos būklę, reikalingi pakankamai reprezentatyvūs, t.y. pakankamos apimties duomenys iš įvairių šalies regionų. Didesnis duomenų kiekis, plačiai paplitusių rūšių atvejų, kurių ištisinė apskaita visoje šalies teritorijoje sunkiai įgyvendinama, nulemia didesnį populiacijos gaus bei būklės tikslumą.
Baltasis gandras nuo seno laikomas Lietuvos kaimo simboliu, gyvenantis greta žmogaus, todėl tiesiogiai susijęs su jo aplinka bei gyvenimo būdu. Jis yra ne tik šalies kultūrinio paveldo atsispindinčio liaudies tautosakoje, bet ir žmogaus suformuoto kraštovaizdžio neatsiejama dalis, t.y. mūsų krašto gamtinio paveldo svarbus elementas. Ne veltui baltasis gandras laikomas nacionaliniu Lietuvos paukščiu, simbolizuojančiu žmogaus ir gamtos darnią gyvenseną kartu.
Intensyvėjantis žemės ūkis, sąlygojęs natūralių pievų bei šlapžemių nykimą, monokoltūrų plotų bei chemizacijos augimą, blogino baltųjų gandrų mitybines sąlygas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir vėl įsivyravus smulkiems ūkiams, atsikūrė palankios baltiesiems gandrams mitybinės buveinės, o likusios sodybos suteikdavo prieglobstį palikuonių auginimo metu.
Maža to, kuomet baltieji gandrai nyko daugelyje šalių, Lietuvoje, panašu kad jų populiacija gausėjo. Tačiau šiai rūšiai nepalankūs pokyčiai vis sparčiau žengia ir į Lietuvą.
Nyksta vienkiemiai ir tradiciniai kaimai su senais medžiais apsuptomis sodybomis, kur gandrai įsirengdavo lizdus. Didėjantys monokultūrų plotai, kuriuose naudojami dideli chemikalų (trąšų, pesticidų ir herbicidų) kiekiai, šlapių, derlingų pievų pavertimas ariama žeme, atsikuriančių šlapynių antrinis sausinimas, na ir žinoma, kaimo sodybų su daržinėmis ir klojimais nykimas blogina paukščių veisimosi sąlygas.
Stokodami vietų lizdams sukti, gandrai vis dažniau kuriasi ant vandens bokštų, elektros oro linijų atramų, kur susiduriama su nauja problema - neatlaikę masyvių lizdų apkrovos, trūksta elektros perdavimo laidai, dėl į lizdą atnešamų vielų ir kitų elektrai laidžių medžiagų, jauniklių aktyvaus judėjimo, įvyksta trumpi sujungimai, ko pasėkoje, nutraukiamas elektros tiekimas vartotojams. Galiausiai, dėl gausių paukščių išmatų, oksiduojasi laidai ir trumpėja jų galiojimo laikas.
Todėl paskutinį dešimtmetį vis dažniau buvo kalbamą apie gandrų apsaugos poreikį, pirmiausiai sprendžiant jų perimviečių klausimą. Tai ir paskatino Aplinkos ministeriją, kartu su mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei už elektros tiekimą vartotojams atsakingomis įmonėmis galvoti kaip spręsti kylančias problemas.
Tačiau paskutiniais metais LOD gauna informaciją apie apleistus daug metų naudotus gandralizdžius, vis mažiau aptinkama naujų lizdų. Todėl dabartinė perinčių baltųjų gandrų populiacijos būklė šiuo metu nėra žinoma. Tai ir paskatino imtis iniciatyvos organizuojant baltųjų gandrų lizdų inventorizaciją, tuo pačiu surenkant papildomą informaciją apie rūšies veisimosi sėkmę, produktyvumą, gandralizdžių būklę.
Paplitimas Pasaulyje
Baltojo gandro arealas nėra vientisas. Vakarinėje dalyje jis eina į šiaurę iki Jutlandijos pusiasalio, Suomių įlankos, į rytus iki Ukrainos, Užkaukazės, į pietus - iki Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos. Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje. Lietuva yra šiaurės vakarinėje rūšies arealo dalyje. Europoje randama daugiau kaip 75 proc. visos perinčios populiacijos (daugiau nei 180 000 porų). Daugiausia baltųjų gandrų porų Lenkijoje (44 000-46 000), Ukrainoje (26 200-32 400), Ispanijoje (16 600). Pietvakarių Azijoje populiacija didžiausia Turkijoje (15 000-35 000).
Populiacijos Pokyčiai
Anksčiau miškų kirtimas, pievų ir šlapžemių plėtimas, naudojant jas gyvulių auginimui ir žemdirbystei, lėmė rūšies gausėjimą visoje Europoje, tačiau vėliau vis intensyvėjantis antropogeninis poveikis aplinkai - buveinių keitimas ir naikinimas, susijęs su labai intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių - lėmė spartų populiacijos mažėjimą Vakarų Europoje, o kai kuriose šalyse ir visišką išnykimą.
Ypač smarkus baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas pastebėtas 1970-1990 m. Nors 1990-2000 m. populiacija didėjo, tačiau dar nepasiekė ankstesnio lygio, todėl laikoma sumažėjusia.
1984 m. užfiksuotas žemiausias pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos lygis per visą apskaitos laiką - ne daugiau kaip 135 000 perinčių porų. Vakarų populiacija per 1974-1984 m. laikotarpį sumažėjo 20 proc., rytų - 10 proc. Tam įtakos turėjo intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai - buveinių keitimas ir naikinimas, pirmiausia susijęs su intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių.
1984-1995 m. užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc. Populiacija išaugo beveik visose šalyse ir regionuose, išskyrus Daniją, Serbiją, Bulgariją, Albaniją ir Turkiją. Vyko spartus vakarų populiacijos atsistatymas - ji padidėjo net 75 proc., rytų, buvusi gana gausi, - 15 proc.
1994-2005 m. pasaulinė populiacija išaugo 39 proc. Vakarų populiacija padidėjo 89 proc., o rytų - 28 proc. Tik keturiose šalyse - Turkijoje, Uzbekistane, Danijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje - populiacija sumažėjo. Latvijoje, Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili.
Situacija Lietuvoje
Lietuvos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo veisimosi areale - vidutiniškai 0,3 perinčios poros/km². Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito.
Ryškiausias perinčios baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, stebėtas 1984 m. Nors rūšis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, visą laiką buvo gausi, nuo 1994-1995 m. stebimas populiacijos augimas, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias rūšiai mitybos sąlygas.
2009-2010 m. lizdų apskaitos duomenimis, šalyje perėjo 19 000-19 500 baltųjų gandrų porų, sudarančių 8-10 proc. pasaulinės populiacijos. Dar apie 1 700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę, bet neperėjo. Paskutinį dešimtmetį sparčiai intensyvėjantis žemės ūkis gali lemti atgalinį procesą. Todėl, nors ir gausi, ši rūšis reikalauja jos būklės stebėsenos ir, galbūt, apsaugos jau šiuo metu.
Gandrai dažnai krauna lizdus ant elektros stulpų.
Buveinės ir Mityba
Baltajam gandrui veistis tinka beveik visa šalies teritorija, išskyrus didelius miškų masyvus ir didžiuosius šalies miestus. Šio paukščio buveinei būdingas atviras agrarinis kraštovaizdis ir tankus hidrografinis tinklas, lizdavietės aptinkamos stambiuose medžiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, dažnai ant specialiai iškeltų platformų.
1994 m. Lietuvoje pirmą kartą įvertintas gandrų pasiskirstymas pagrindiniuose kraštovaizdžio elementuose. Išskirtos trys pagrindinės grupės: miškas, agrolandšaftas ir tiesioginė žmogaus kaimynystė.
Ankstesnių metų tyrimų duomenimis, tiesioginėje žmogaus kaimynystėje rasti 69 proc. gandralizdžių, atvirame, intensyviai naudojamame agrariniame kraštovaizdyje - 24 proc., natūraliose atvirose natūraliose gamtinėse buveinėse - tik 6 proc.
2009-2010 m. baltųjų gandrų apskaitos duomenimis, lizdai dažniausiai kraunami ant stulpų - 61 proc., medžiuose - 21 proc., ant vandens bokštų - 9 proc., ant pastatų - 9 proc., o 1 proc.-- kitose vietose.
Medžiuose lizdai dažniausiai sukraunami ąžuoluose, liepose ir uosiuose, nemažai - beržuose, klevuose, tuopose ir gluosniuose. Iš visų medžiuose rastų lizdų net 90 proc. buvo lapuočiuose, o spygliuočiuose - tik 10 proc.
Remiantis Šveicarijoje atliktais mitybos buveinių tyrimais, dažniausiai naudojamos pievos ir ganyklos, kurios dengia apie 1/3 viso paviršiaus 1 km spinduliu aplink lizdą. Ariami plotai perėjimo metu mažiau mėgstami. Atviros šlapynės naudojamos visada, jei yra pasiekiamos, t.y. pakankamai arti lizdų.
Perėjimo sezonu potencialių maitinimosi vietų kokybė dažnai kinta, priklausomai nuo žemės ūkio kultūrų augimo bei intensyvumo. Baltieji gandrai vengia laukų, išskyrus šlapynes, kuriuose augalai aukštesni kaip 10 cm.
Veisimosi Ypatumai
Baltojo gandro veisimosi buveinės dydis priklauso nuo vietos sąlygų. Rūšis peri atvirose vietose, dažnai netoli vandens telkinių, lizdus krauna stambiuose medžiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, dažnai užima specialiai įrengtas platformas. Paukščiai vengia perėti medžiuose, kur priskristi prie lizdo sunku.
Lizdo pagrindas yra gana didelės šakos. Ant jų paukščiai krauna velėną, šieno gumulus ir kitas medžiagas. Lizdas statomas nuolat, net kiaušinių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu. Per kelerius metus sukraunamas didelis statinys, kurio aukštis gali viršyti 2 m, plotis - 1-1,5 m, svoris - 1,5 t. Pagal lizdo dydį galima apytiksliai spręsti, kiek laiko paukščiai jame peri.
Lietuvoje rasta didžiausia dėtis - 7 kiaušiniai. Dėties dydis priklauso nuo paukščių amžiaus: didžiausia ji būna 6-7 gyvenimo metais. Peri abu poros nariai, tačiau naktimis kiaušinius visada šildo patelė. Perėti gandrai pradeda padėję vieną ar du kiaušinius, peri 31-34 dienas. Pirmieji jaunikliai išsirita gegužės antroje pusėje. Jauniklių dydis rodo jų išsiritimo eiliškumą. Trūkstant maisto, žūva mažiausias ir silpniausias jauniklis.
Jauniklius maitina abu tėvai. Po 53-55 dienų jie palieka lizdą, tačiau dar apie dvi savaites yra globojami ir maitinami.
Grėsmės ir Apsauga
Migracijos keliuose ir žiemavietėse baltiesiems gandrams kyla įvairių grėsmių: medžioklė, pesticidai (Afrikoje naudojami kovojant su skėriais), šlapžemių sausinimas, pastaraisiais metais suintensyvėjęs maitinimasis šiukšlynuose, kur didėja apsinuodijimo pavojus, kritulių kiekis žiemavietėse, turintis ypač didelę įtaką pirmamečių paukščių išgyvenimui, dažnos žūtys atsitrenkus į elektros oro linijas. Visa tai daro neigiamą poveikį populiacijai.
Pirmamečių paukščių išgyvenimas pirmaisiais metais siekia tik 33 proc., ypač daug jų atsitrenkia į elektros oro linijų laidus - iki 25 proc. Suaugusių paukščių dėl atsitrenkimo į elektros linijų laidus bei dėl trumpo jungimo žūva apie 6 proc. Po pirmo perėjimo išgyvena apie 71 proc.
Baltasis gandras maitinasi vandens telkinių pakraščiuose: šalia upelių, kanalų, sekliuose tvenkiniuose ir balose, pievose ir ganyklose, pakelėse, pamiškėse, arimuose. Minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, varliagyviais, ropliais, kartais žuvytėmis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais, graužikais.
Maistą baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų, tačiau kai kada jo skrenda iki 3-5 km.
tags: #kaimo #sodyba #su #gandralizdziu