Ieškote jaukios ir ramios vietos šventėms ar poilsiui gamtoje? Kaimo turizmo sodyba "Klotilda", įsikūrusi Ežaičių kaime, Klaipėdos rajone, gali būti puikus pasirinkimas.
Klaipėdos rajonas, kuriame įsikūrusi sodyba "Klotilda"
Sodybos "Klotilda" privalumai
Sodyba "Klotilda" Ežaičių kaime, Klaipėdos raj. - puikus pasirinkimas vestuvėms, gimtadieniams ir kitoms šventėms!
Klaipėdos apskrityje rasite įvairių kaimo turizmo sodybų, tačiau "Klotilda" išsiskiria savo jaukumu ir patogia lokacija. Sodyba siūlo puikias sąlygas tiek ramiam poilsiui, tiek šventėms su draugais ir artimaisiais.
Kitos galimybės Klaipėdos krašte
Jei ieškote kitų vietų šventėms Klaipėdos krašte, galite rinktis iš įvairių pokylių salių, sodybų ir viešbučių:
- Viešbutis - restoranas “Radailių dvaras“
- Prabangios sodybos Klaipėdos rajone “Župė“ ir "Župė de lux"
- VYŠNIŲ DVARAS - Jūsų šventėms, renginiams
- Restobaras „La Siesta“ Karklėje
- Provanso stiliaus sodyba Brastadvaris
- Kavinė ir pokylių salė Klaipėdos centre, svečių namuose "Aismarės"
- Sodyba Klaipėdos rajone šventėms "Smiltelė" su sale, pirtimi, baseinu
- Sodyba Klaipėdos rajone "pas Brolius"
- “Pamario burė“ - išskirtinis gamtos kampelis netoli Kuršių marių
- Viešbutis Klaipėdoje "Michaelson boutique Hotel"
- „Memelio Dvaras" - puiki vieta šventėms, renginiams
- MAJORO SODYBA Klaipėdos rajone - pokylių salės, pirties nuoma
Taip pat galite pasidomėti pirties nuoma sodyboje šalia Klaipėdos miesto arba Senojo Dvaro Sodyba.
Lietuvių kulinarinis paveldas: blynai
Amerikietiški blyneliai / blynai / Purūs ir minkšti blyneliai / Blynų receptas / American pancakes
Šį kartą norėtume pristatyti mūsų svetainės skaitytojo, jau gana populiaraus Lietuvoje žmogaus Vincento Sako knygos „Lietuvos kulinarijos paveldas“ištraukas. Šios knygos unikalumas tame, kad autorius stebėtinai daug laiko ir energijos paaukojo natūralių ūkių ir natūralių produktų populiarinimui.
Tad ir blynai baltų gentyse buvo mokami gamintis. Baltai žinojo, kad blynams kepti pirmiausia reikia pasigaminti iš miltų blendinį. „Blendinys“ - ko gero yra pats seniausias indoeuropiečių kulinarinis terminas.
Lietuviai žino, kad iš tešlos blynų jokiu būdu neiškepsi, nes iš tešlos yra kepami papločiai, duona, bandos, ragaišiai, pyragai ir bandelės. Blynai kepami tik iš blendinio.
Senosiose lietuviškose kulinarinėse knygose, kurios buvo rašomos ir spausdinamos net nuo XVII amžiaus, rašoma, kad „blynas turi būti didelis, kaip saulė; apvalus, kaip saulė; raudonas, kaip saulė, karštas kaip saulė“.
Suprantama, senovėje, blynams kepti imdavo įvairiausius miltus: avižinius, grikinius, kvietinius, miežinius, ruginius, sorinius ir net žirninius. Kvietinių miltų blynai niekaip neišeina tokie putlūs ir minkšti, kaip iš grikinių.
Blynai kepami yra storose didelėse įkaitintose ketinėse keptuvėse. Prieš kiekvieną blynų kepimą keptuvė privalo būti šitaip paruošiama, nes kitaip nebus įmanoma iškepti gerų blynų.
Blynai būtinų būtiniausiai valgomi su dažiniais. Kiek yra blynų? Tai priklauso nuo to, kokį pasidarote blendinį.
Taigi blynų gali būti tiek, kiek yra miltų ir kaip jie malti: avižinių, grikinių, kukurūzinių, kvietinių, miežinių, pupinių, ryžinių, ruginių, sorinių, žirninių arba jų mišinių. Taip pat priklausomai nuo to, ką naudojate skystajai blendinio terpei: geriamą vandenį, šaltinio vandenį, gazuotą vandenį, grietinėlę, pieną, pasukas, rūgpienį, kefyrą, jogurtą, vaisių arba daržovių sultis, šviežias arba raugintas sulas, įvairių įvairiausias giras, įvairių rūšių alus.
Jau gilioje senovėje žmonės pastebėjo, kad blendinys ir tešla, turintys saldumo gražiai raudonai apskrunda. Tad jei kas norėdavo gauti raudonus kaip saulė blynus, o tokie daugiausiai būdavo kepami Saulės aukai per Žiemovertį (dabar Užgavėnes), blendinį salsindavo arba saldindavo.
Senovėje, o ir dabar, kur yra išlikusios senovinės krosnys, blynai dar yra šutinami, t.y. Vėl gi, blynų įvairovę ir skoninių savybių nenusakomą gausybę praplečia dažiniai.
Ar gali būti bulviniai blynai? Kepant bulvinius blynus reikia griežtai laikyti blynų kepimo taisyklių, t.y. bulviniai blynai turi būti gaminami su raugu, kepami per visą keptuvės dydį, būtinai turi būti „būti dideli, kaip saulė; apvalūs, kaip saulė; raudoni, kaip saulė, karšti kaip saulė“.
Bulviniai blynai privalo būti patiekiami su aukščiau minėtais dažiniais, bet skaniausi yra bulviniai blynai su vištienos spirgais arba bruknių uogiene.
Lengvai pagaminamas yra ir raudonųjų ikrų dažinys: suplakti 100 g grietinės, 50 g grietinėlės ir 50 g raudonųjų ikrų.
Persijokite į dubenį 500g grikinių miltų, užpilkite 750ml tikru naminiu verdančiu pienu, gerai išplakite, kad neliktų gumulėlių, uždenkite ir palikite, kad atauštų iki kambario temperatūros.
Blyneliai nuo blynų skiriasi tuo, kad ant lietinių (BLYNELIŲ PUSGAMINIŲ) dedami įvairūs įdarai(mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių, grybų, saldūs), lietiniai įvairiai sulankstomi, susukami, sužnybiami ir tik po to apskrudinami, - štai tada jau gaunasi blyneliai.
Šitoks kulinarinių terminų nežinojimas rodo tai, kad šiandien spaudoje, ypač internetinėse svetainėse dirba vien tik mažaraščiai, nesugebantys atskirti trijų skirtingų gaminių: blynų, blynelių ir sklindžių.
Blynelių, kaip ir blynų gausybę dar paįvairina blendinio rišamasis junginys - kiaušinis. Būtent padažai praplečia blynelių skoninių ir aromatinių savybių gausumą.
Archajiškiausias, pas...
| Miltų rūšis | Skystis | Dažiniai |
|---|---|---|
| Avižiniai | Pienas | Grietinė |
| Grikių | Rūgpienis | Uogienė |
| Kvietiniai | Vanduo | Spirgai |