Dauguma žmonių tikriausiai turėtų prisipažinti, kad negali pasigirti puikiais santykiais su uošviais. Kartais atrodo, kad visos pastangos pagerinti santykius - bevaisės ir moterys jaučiasi ignoruojamos vyro šeimos. Tačiau su anyta galima ir būtina sutarti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti.
Kodėl santykiai su anyta gali būti sudėtingi?
Nėra nieko keista, kad anytos pavydi marčioms savo sūnų. Ypač pirmojo anūko sulaukusią anytą apima stiprus pavydas ką tik pagimdžiusiai moteriai, kadangi pati pagimdyti ji jau negali. Vaiko gimimas pagaliau ją išvaduoja nuo būtinumo skaitytis su kitos moters, jo motinos, prioritetinėmis teisėmis į jos vyrą. Todėl ji gali kliudyti savo vaikui bendrauti su močiute. Anytai, pasidavusiai šiam norui, ima atrodyti, kad mažylis ir yra jos vaikas. Jauna žmona taip pat pavydi savo mylimojo jo motinai.
Be abejonės, už konfliktą tarp anytos ir marčios, kaip ir už bet kurį kitą konfliktą, yra atsakingos abi pusės. Santykiai su anyta dažniausiai yra problemiškų santykių su tėvais tęsinys.
Sūnaus išrinktoji jo motinai gali tapti palyginimų objektu, kurį jį stebi ir nuolat vertina, lygina su savimi. Santarvei gali trukdyti ir paprasčiausi temperamento skirtumai, charakterio bruožai. Skirtumų nepastebėdami ar nepripažindami, mums nesuprantamus veiksmus galime interpretuoti kaip priešiškus.
Kaip pagerinti santykius su anyta?
Žinoma, aplinkui yra daug šeimų, kurioms pavyksta aplenkti visas minėtas problemas. "Gera" anyta yra ta moteris, kuri suvokia destrukcinius savo ketinimų motyvus ir dėl šeimos ramybės neleidžia jiems pasireikšti. Ji suvokia savo atsakomybę ir priima "svetimą žmogų" tokį, koks jis yra, nelygindama jo ir nepriešindama su "savais". Gera anyta yra ta, kuri suvokia, kad močiutės uždavinys yra ne spręsti ir nurodinėti, kaip jauni tėvai turėtų auginti ir auklėti mažylį, o palaikyti savo vaiko šeimą sunkią minutę.
Įrodyti, kad jūs esate gera partnerė. Viena sėkmingiausių taktikų - tai įrodymas, kad: „Aš esu verta būti su jūsų vaiku!“. Tačiau tai nereiškia, kad reikia pradėti rėkti anytai į veidą, kad ji yra labai neteisi, laikydama jus ne pačia geriausia kandidate savo sūnui į poras. Tai reiškia, kad reikia parodyti realiais veiksmais, kodėl jam idealiai tinkate.
Moteris turi pasistengti suprasti, ko ji nori iš savo sūnaus. Pavyzdžiui, jeigu ji yra tradicinių vertybių šalinininkė ir mano, kad žmona turėtų rūpintis savo vyru, moteris gali parodyti savo rūpestį, paruošdama ypatingą vakarienę. Jeigu anyta yra labai emocionali, jei greičiausiai bus labai svarbu, kad antroji sūnaus pusė jį visada palaikytų.
Vengti konfliktinių situacijų bet kokia kaina. Tai viena dažniausių taktikų, kurias pasirenka susituokę asmenys, nenorintys veltis į konfliktus. Nemažai žmonių pasirenka laikytis atokiau nuo vyro ar žmonos tėvų, kad nekiltų nemalonumų. Žinoma, toks problemos sprendimo būdas yra pasyvus, tačiau daugumai tinka.
Neprašyti antrosios pusės pagalbos. Žinoma, antrosios pusės galima prašyti beveik bet ko, taip pat ir pabandyti sutaikyti žmoną su anyta. Tačiau dažniausiai tokia partnerio pagalba neduoda daug naudos ir net gali duoti priešingų rezultatų - supykdyti. Problemas spręsti reikėtų dviese.
Esant konfliktiškiems santykiams su anyta, marčiai patartina nesusitikinėti su vyro motina pastarosios teritorijoje. Namų sienos suteikia šeimininkei pasitikėjimo. Leiskite suprasti, kad jūsų namuose viskas yra kiek kitaip. Būkite gera marti. Nesileiskite kontroliuojama, tačiau ir nekonkuruokite.
O jeigu jus kamuoja kaltės jausmas, kad viską darote netinkamai, kad esate bloga marti, bloga žmona ir bloga mama savo vaikui, žinokite, jog tai jau ne anytos kaltė. Pirmiausia reikia gerai išanalizuoti jūsų ir jūsų motinos santykius. Čia paprastų patarimų nėra.
5 svarbios taisyklės
- Išlaikykite atstumą. Tai nereiškia, kad reikia nutraukti visus ryšius, bet svarbu turėti savo šeimą ir saugoti jos "valstybės" sienas.
- Nesistenkite tapti drauge ar dukra. Anyta yra vyro motina, o ne jūsų draugė. Bendraukite kaip su sau lygia asmenybe, bet nepataikaukite.
- Venkite santykių aiškinimosi. Nebūkite kaip nesubrendęs žmogus. Nesivelkite į barnius ir neaiškinkite santykių.
- Nekaltinkite. Netaikykite nekaltumo prezumpciją. Prisiminkite, kad ją kitaip auklėjo ir ji pratusi taip gyventi.
- Teikite dovanas. Dovanos rodo dėmesį ir suteikia džiaugsmo kitam žmogui.
5 būdingos klaidos
- „Mano mama geresnė“. Nelyginkite savo mamos su anyta. Kiekviena moteris yra individuali.
- „Aš jai visada padėsiu“. Nepersistenkite su pagalba. Pasiskirstykite namų ūkį ir teritorijas.
- „Anyta atstos man motiną“. Anyta neprivalo marčios mylėti kaip savo dukters.
- „Ji - visų mūsų bėdų kaltininkė“. Neverskite kaltės ant anytos. Problemas spręskite dviese su vyru.
- „Močiutė neturi nurodinėti, kaip auklėti anūkus“. Atminkite, kad už vaikus atsakingi tėvai.
Jei jums teko išbandymas šeimynine bendruomene ir turite gyventi su anyta po vienu stogu, pabandykite nusistatyti ribas: kur bus jūsų, o kur anytos valdos. Būtų puiku, jei bent virtuvės būtų atskiros, jei - ne, stenkitės tuo pačiu metu nedirbti tų pačių darbų. Nerungtyniaukite su anyta, nesilyginkite su ja ir neleiskite jūsų lyginti kitiems.
Taip pat atsispirkite pagundai lyginti anyta su savo mama, draugės anyta ar dar kuo kitu. Taip pat būtų labai naudinga giliau patyrinėti save ir įsivardinti, kodėl jūs taip stipriai nemėgstate tos moters, kokie jūsų kompleksai čia reiškiasi.
Kartais neigiamo požiūrio priežastis yra dideli lūkesčiai ir anytos lyginimas su savo mama, laukimas, kad ji jus priims ir mylės kaip savo tikrą dukrą. Kartais gali nutikti, kad net ne anyta yra tikroji marčios nepasitenkinimmo priežastis.
Tačiau net tokioje situacijoje, apseikite be ultimatumų ir neverskite vyro rinktis tarp jūsų ir mamos. Toks siūlymas rinktis mažų mažiausiai netaktiškas, o pasirinkimo alternatyvos suformuluotos nekorektiškai. Geriau iš karto susitaikykite, kad ši moteris jau yra jūsų vyro jūsų vyro gyvenime ir šio fakto jūs nepakeisite.
Pavojus esame ir tada, kai santykiai su anyta itin geri ir anyta tampa drauge, su kuria dalinamasi visais džiaugsmai ir rūpesčiais. Bendraudama su anyta venkite interpretacijų, orientuokitės į žinučių turinį ir net nebandykite „išgaudyti“, kas yra už jo. Net jei žinutė atrodo priešiška, pasistenkite nepasiduoti emocijoms ir išlikite mandagiai dalykiška.
Gerai, tarkim, kad jokios pareigos čia nėra. Kalbėkime apie norus: kokių santykių, kokios atmosferos šeimoje jūs norėtumėte ir kokiu būdu galite to pasiekti. Man atrodo, kad būtų puiku, jei įtampą, susierzinimmą ir nepasitenkinimą, pyktį ir akylą ribų saugojimą keistų jei ne šiluma ir draugiškumas, tai bent jau pagarba ir mandagumas.
Belieka pasirinkti ir pasirūpinti savo norų įgyvendinimu. Ar stengiamasi, kad tie santykiai pasikeistų į gera? Kartais tereikia supratimo ir atjautos. Juk ne anyta rinkosi sau marčią, bet jos sūnus. Ar jaučiate jai kokius jausmus? Bet elementari pagarba būtina. Atminkite, kad anyta - tai taip pat žmogus. Turite ne tik sakyti, bet ir galvoti, kad ji yra „Labai gera“.
Apibendrinant, norint pagerinti santykius su anyta, svarbu:
- Būti pagarbiai ir mandagiai.
- Nekonkuruoti su ja.
- Nelyginti jos su savo mama.
- Nekaltinti jos dėl visų bėdų.
- Nustatyti ribas ir jų laikytis.
- Stengtis suprasti jos požiūrį.
SVARBIAUSI PATARIMAI, KAIP SUTARETI SU UOŠVE
Kaip elgtis su įkyriais uošviais?
Bendraujant su uošviais kartais nuo karto atsiranda įvairių nesusipratimų, kuriuos, atrodo, sunku išspręsti, nes neaišku, ką daryti, kad uošviai neįsižeistų, teisingai jus suprastų, o taip pat - atsižvelgtų į jūsų prašymus.
Kreipkitės tiesiogiai. Nors jums gali norėtis, kad vyras būtų tarpininkas, šiuo atveju geriau tiesiogiai kreiptis į savo anytą.
Būkite sąžininga. Jeigu jums tvarka ir švara nėra prioritetas, taip anytai ir pasakykite. Tačiau jeigu jos skundai atrodo nepagrįsti ar tapo nuolat girdimu bumbėjimu, gali būti, kad po žodžiais slypi kažkokie gilesni dalykai. Prieš išsakydama viską, ką galvojate apie anytą ir dulkių kamuolius, visgi turėkite omenyje, kad ji gali nesuprasti, kas vyksta. Žmonės dažnai nesuvokia, kad tai, ką jie daro, skaudina aplinkinius.
Pripažinkite jų jaudinimąsi. Nors tai labai asmeniškas ir dažnai erzinantis klausimas, jūsų uošviai gali klausinėti tiesiog dėl to, kad jaudinasi dėl ateities. Pripažinkite jų nerimą, sakydami: “Suprantu, kad jūs norite sulaukti anūkų”.
Supraskite, kodėl tai jums rūpi. Ar jūsų anyta elgiasi taip, kad atrodo, jog ji vis dar laiko jūsų vyrą savo mažuoju berniuku (pavyzdžiui, perka jam apatinius drabužius arba nurodo, kaip apsikirpti)? Dauguma problemų, kylančių tarp uošvių ir anytų bei žentų ir marčių yra susijusios su vienos pusės įkyrumu ir kitos pusės jautrumu. Jūsų anytos elgesys gali būti akivaizdžiai nemalonus, tačiau pagalvokite, kodėl jis jus taip erzina. Gal atrodo, kad jums kyla grėsmė?
Pakalbėkite apie savo jausmus su vyru: tai jo reikalas pasakyti savo mamai, kad jis yra pakankamai suaugęs, kad pasirūpintų savimi pats. Jeigu lepinimas jus dirgina taip, kad nebegalite tverti - pabandykite pasijusti anytos kailyje. Empatija svarbi kuriant bet kokius santykius, taip pat ir su anyta. Galbūt ji taip elgiasi, nes jaudinasi netekti ryšio su sūnumi?
Atskirkite šeimas. Šiuo atveju jums ir jūsų vyrui geriausia su savo tėvais pakalbėti atskirai. Jeigu numatomas koks nors renginys, geriausia būtų, kad jame nedalyvautų jūsų abiejų tėvai tuo pačiu metu. Jeigu tai nedideli šeimyniški pietūs, galite juos suorganizuoti du kartus. Į didesnius vakarėlius paprastai susirenka pakankamai žmonių, kad abi tėvų poros galėtų vieni kitų išvengti. Tačiau turėkite galvoje, kad jie visi yra suaugę, nors iš elgesio taip ir neatrodo. Jei renginys yra svarbus ir norite, kad jame dalyvautų ir tėvai, ir uošviai (pavyzdžiui, jūsų sūnaus pirmasis gimtadienis) - jūs negalite, taip pat ir neturėtumėte prisiimti už juos atsakomybės.
Palaikykite savo vyrą. Jus gali skaudinti, jei uošvis nuolat kartoja nemalonius dalykus jūsų vyrui, tačiau neturėtumėt iškart uošviui atkirsti ko nors, kad apgintumėte vyrą. Pirmiausia pasikalbėkite su savo sutuoktiniu ir pasiūlykite savo paramą. Tada jūs abu turėtumėte kreiptis į uošvį ir išdėstyti jam keletą esminių taisyklių: “Mes nenorime, kad jūs apie tai kalbėtumėt. Jeigu jūsų vyras ir jo tėvas išvis nesikalba, tapkite diplomate. Išklausykite, ką jie nori pasakyti.
Jeigu jūsų uošviai neprašyti nuolat dalina patarimus apie tai, kaip auginti vaikus, geriausias atsakymas - “Gera mintis!” Tai nereiškia, kad jūs įsipareigojate taip ir daryti. Iš kitos pusės, neatmeskite patarimo vien todėl, kad jį išsakė jūsų uošviai. Tame gali būti ir tiesos grūdas (galiausiai juk jie užaugino vyrą, kurį jūs mylite). Taip pat jūs galite nutolinti problemą, prašydami jų patarimo, net jei iš tiesų nesiruošiate juo vadovautis. Labai tikėtina, kad jūsų uošviai tiesiog nori jaustis prisidedą prie vaikų auginimo.
Pakartokite taisykles. Negerbdami jūsų nustatytų taisyklių, uošviai jums ir jūsų vaikams siunčia žinutę, kad jie geriau žino, kas yra geriausia. Jūs ir jūsų vyras turėtumėte jiems pasakyti, kad tokiu būdu jie žemina jūsų autoritetą. Aiškiai pasakykite, kaip reikia elgtis. Jei sakote “ne” saldainiams ar žaidimui žaisliniais šautuvais, tada jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis tas neturi būti leidžiama.
Ieškokite kompromiso ir paskirstykite laiką. Jei jūs pavargote nuo dvigubų švenčių (tai gali kainuoti daug pinigų ir laiko), atėjo laikas kompromisams. Kartu su vyru sudarykite tvarkaraštį, kuriame abiems šeimoms būtų paskirstytas vienodas laiko kiekis, ir visiems praneškite apie savo sprendimą. Galite pabandyti šventes kaitalioti kas antri metai, pavyzdžiui, Kūčias ir Kalėdas šiemet praleisite pas jūsų tėvus, o kitais metais - atvirkščiai. Svarbiausia - nemeluokite ir tuščiai nesišvaistykite pažadais: jei neketinate atvažiuoti pas tėvus, taip jiems ir pasakykite, o ne žadėkite “trumpam užsukti, jei bus laiko”. Jei pažadėsite ir neužsuksite - jie jausis nusivylę.
Kurkite savo pačių tradicijas. Jei uošviai atvyksta pas jus per šventes, jie tikisi, kad jūs laikysitės visų jų tradicijų, o ne jūsų pačių. Bet jei švenčiate savo namuose, jūs ir kuriate švenčių taisykles. Galbūt jūs visai nenorite savo trisdešimtmečio proga sėdėti prie ilgo valgiais nukrauto stalo, gerti stikliuką po stikliuko ir dainuoti užstalės dainas... Pasirodysite dėmesingi, jei kai kurias uošvių tradicijas prijungsite prie savųjų, ypač jei turite vaikų, kurie tokiu būdu gali išmokti skirtingų šventimo būdų. Tačiau tai jūsų namai, ir uošviai turėtų tai gerbti.
Nustatykite išlaidų ribas. Svarbu, kad jūsų uošviai pasitartų su jumis, prieš pirkdami stambius ir (arba) brangiai kainuojančius pirkinius. Sustiprinkite šias ribas, apibrėždami pasekmes tiems atvejams, kai jūsų taisyklės bus sulaužytos.