Kaip Būti Žvaliam: Patarimai, Padėsiantys Išlaikyti Energiją Visą Dieną

Daugelis žmonių siekia būti žvalūs ir energingi visą dieną, tačiau ne visada tai pavyksta. Spartus gyvenimo tempas, stresas ir netinkami įpročiai gali lemti nuovargį ir energijos trūkumą. Laimei, yra daug būdų, kaip pagerinti savo savijautą ir išlikti žvaliam. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius patarimus, kurie padės jums jaustis energingiems ir sveikiems.

Miego Svarba Žvalumui

Miego kokybė yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei. Miegodami praleidžiame beveik trečdalį savo gyvenimo. Tiesą sakant, miegas toks svarbus, kad be jo žmogus tiesiog numirtų - kaip ir be maisto, vandens ar oro. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) miegą įvardija kaip vieną svarbiausių fizinės sveikatos komponentų, kurio pagrindinė funkcija - atkurti organizmo jėgas.

Individualus žmogaus miego poreikis yra nulemtas genetiškai, tačiau apibendrinus įvairiausius tyrimus, mokslininkai pateikia ir rekomenduojamas miego valandas skirtingoms amžiaus grupėms:

• Naujagimiams (0-3 mėn.) - 14-17 val.
• Kūdikiams (4-11 mėn.) - 12-15 val.
• Mažiems vaikams (1-2 m.) - 11-14 val.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 m.) - 10-13 val.
• Mokyklinio amžiaus vaikams (6-13 m.) - 9-11 val.
• Paaugliams (14-17 m.) - 8-10 val.
• Suaugusiems (18-64 m.) - 7-9 val.
• Senyvo amžiaus žmonėms (> 65 m.) - 7-8 val.

Tačiau daug žmonių dėl spartaus gyvenimo tempo šiandien miega per trumpai, nesilaiko tinkamos miego higienos, dėl to kenčia gyvenimo kokybė.

Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad svarbu ir miego kokybė. „Miego stoka trikdo gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti svarbius sprendimus, valdyti stresą̨, susilpnėja mokymosi ir mąstymo gebėjimai, mažėja darbo našumas, daugėja klaidų. Miego trūkumas trukdo palaikyti ir normalią imuninės sistemos veiklą, sklandų endokrininės ar virškinimo sistemos darbą, didėja nutukimo, II tipo diabeto, arterinės hipertenzijos rizika. Pastebėta, kad nemigos sutrikimų turintys žmonės jaučia didesnio intensyvumo skausmą, jie dažniau nukenčia nelaiminguose atsitikimuose, papuola į eismo įvykius“, - sako vaistininkė.

Svarbu prisiminti, kad ne tik miego trūkumas, bet ir perteklius gali neigiamai veikti fizinę ir psichologinę žmogaus sveikatą: gali padidėti nerimas, dirglumas, žmogus darosi irzlus, prastėja jo gebėjimas įsisavinti naujas žinias. Jeigu per parą miegate daugiau nei 10 valandų ir vis tiek dienos metu jaučiate nuovargį, mieguistumą - pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku, nes tai gali signalizuoti apie miego sutrikimus, kuriems reikia gydymo arba kitas lėtines ligas, pavyzdžiui, kvėpavimo, širdies ar nervų sistemos.

Saulės Šviesos Svarba Geram Nakties Miegui

Ar žmogus tinkamai pailsės nakties miego metu, didele dalimi priklauso ir nuo natūralios saulės šviesos dieną - ji padeda reguliuoti cirkadinį ritmą, t. y. biologinį žmogaus laikrodį. Anot I.Norkienės, svarbu, kad žmogaus vidiniai bioritmai derėtų su išoriniais.

„Saulės šviesa tiesiogiai veikia žmogaus miego ir budrumo kaitą, todėl dieną reikia kuo daugiau būti natūralioje šviesoje, o vakare ją prigesinti, riboti mėlyną šviesą skleidžiančius ekranus - nuo televizorių, kompiuterių iki telefonų. Taip padėsite savo organizmui sklandžiai reguliuoti fiziologinius, biocheminius, hormoninius procesus, nes paryčiais ima gamintis veiklumą palaikantis hormonas kortizolis, vakarop jo sumažėja, o dienos metu saulė veikia miego hormono melatonino gamybos kontrolę - jis pradeda skirtis temstant ir vakare sukelia norą miegoti. Poilsiui ruošiasi ir kitos organizmo sistemos: krenta kūno temperatūra, sulėtėja pulsas“, - aiškina vaistininkė I. Norkienė.

Anot specialistės, natūralius miego ir budrumo ciklus gali išbalansuoti prasta miego higiena: „Užmigti rekomenduojama iki 22 val., tačiau žmogus tuo metu dar aktyviai veikia, dirba ar naudojasi ekranais, o miegoti susiruošia apie 2-3 val. nakties, kuomet natūraliai jau ima gamintis aktyvinantys hormonai, ruošiantys organizmą dienos veikloms, - pavyzdį pateikia vaistininkė ir pabrėžia, kad reguliaraus poilsio režimo reikia laikytis kasdien - tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais.

Nemažai žmonių tikisi, kad už nemiegotas naktis per darbo savaitę galės atsigriebti savaitgaliais. Tačiau tokia nuostata yra klaidinga, nes papildomos miego valandos teigiamos naudos duoda tik pradžioje, vėliau jaučiamas nuolatinis nuovargis, organizmas sekinamas.“

Kaip Užtikrinti Kokybišką Nakties Miegą?

Kai sergame arba atsigauname po traumos, specialistai pataria daug miegoti, ilsėtis. Tokiais atvejais akivaizdžiai matome teigiamą miego poveikį atgaunant jėgas. Tačiau lygiai taip pat svarbu palaikyti kasdienę miego ir budrumo rutiną. Štai keletas patarimų, kurie padės jaustis žvaliems ir sveikiems kasdien.

• Reguliarumas. Stenkitės kiekvieną dieną keltis tuo pačiu metu - nesvarbu, ar tai darbo diena ar savaitgalis. Tai padės jūsų biologiniam laikrodžiui veikti sklandžiai.
• Fizinis aktyvumas dieną. Reguliariai sportuokite ir aktyviai judėkite, tačiau stenkitės tai daryti likus kelioms valandoms iki miego, nes fizinis aktyvumas vėlai vakare gali sutrikdyti miegą.
• Šviesa dieną, tamsa naktį. Rytą pasitikite su natūralia šviesa, dienos metu stenkitės kuo daugiau būti saulėje ar ryškioje šviesoje. Vakare šviesa turi būti blankesnė, o naktį miegamajame tamsu. Tai leidžia užtikrinti normalų cirkadinį paros ritmą. I. Norkienė taip pat pataria prabudus iki nakties 2 val., stengtis nedegti šviesos, nes tai nutraukia miego hormono melatonino gamybą ir skatina nemigą.
• Ribokite ekranus prieš miegą. Jų skleidžiama šviesa stimuliuoja smegenis, taigi taisyklė bent valandą ar dvi prieš miegą vengti elektroninių prietaisų ir įvairių ekranų, galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tai padės užtikrinti kokybišką miegą.
• Venkite ilgo popietinio miego. Specialistų nuomonės dėl miego dienos metu išsiskiria: vieni sako, kad suaugusiam sveikam žmogui dienos miegas neturėtų būti reikalingas, kiti siūlo numigti trumpai. Taigi jeigu jaučiate, kad apie 15-16 val. atstatyti jėgas būtina, nusnūskite neilgiau 15-20 min.
• Raskite nusiraminimo būdų dieną. Emocinė būsena turi tiesioginės įtakos miego kokybei. Taigi dienos metu raskite laiko poilsio pertaukėlėms, taip pat savirefleksijos ar nusiraminimo praktikoms - stresinių situacijų apmąstymui, jogai, ramiam kvėpavimui, maloniai bei atpalaiduojančiai veiklai, bendravimui su draugais ir pan.. Tai padidins ramesnio nakties miego tikimybę.
• Prieš miegą venkite stimuliuojančių medžiagų. Kelias valandas prieš miegą nevartokite kofeino turinčių produktų, taip pat aktyvinančių savybių turi ir nikotinas, todėl prieš miegą reikia vengti cigarečių ar kitų produktų su šia medžiaga. Alkoholis slopina ir galbūt padeda greičiau užmigti, tačiau jis sutrikdo miego struktūrą, todėl jo irgi patariama vengti. Užmigti trukdo ir sunkiai virškinamas maistas, todėl paskutinį kartą valgykite ne vėliau nei pora valandų iki miego.
• Subalansuota mityba. Rinkitės sveiką ir įvairų maistą, kuris užtikrina žmogui reikalingos energijos ir naudingų medžiagų tiekimą. Jeigu vakare būna sunku užmigti, vaistininkė pataria išgerti vaistinių ramunių žiedų arbatos, kuri padeda atsipalaiduoti ir palaikyti normalią miego kokybę. Vaistinių valerijonų šaknų ekstraktas taip pat palaiko natūralų miegą bei stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, reguliuoja kraujo spaudimą. Paprastųjų sukatžolių ekstraktas palaiko nervų sistemos veiklą, vitaminas B12 mažina nuovargio jausmą. Mažinti užmigimo trukmę padeda ir preparatai, kurių sudėtyje yra melatonino. Vaistininkė juos rekomenduoja, kai reikia prisitaikyti prie laiko juostų skirtumo, perėjimo prie vasaros ar žiemos laiko, išsibalansavus miego režimui dėl kitų priežasčių
• Susikurkite ruošimosi miegoti rutiną. Šviesas namuose pritemdykite, užsiimkite malonia ir atpalaiduojančia veikla - šilta vonia, knygos skaitymas, pašnekesiais su namiškiais.
• Gerai išvėdinkite miegamąjį. Miegamojo oras turi būti gaivus - prieš miegą trumpam, bet plačiai atidarykite langus. Taip pat venkite miegoti per karštoje patalpoje, optimali temperatūra miegamajam yra apie 16-20 °C.

Atminties Lavinimas ir Žvalumas

Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų potyrių, o vos įsėdę į automobilį nebežinotume, kur išsiruošėme. „Atmintis yra viena iš skiriamųjų žmogaus charakteristikų. Jos dėka galime ne tik prisiminti, atkartoti ir mokytis, bet ir numatyti bei planuoti ateities veiklas“, - aiškina medicinos psichologė.

Atminties sutrikimus gali lemti ir miego trūkumas. BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, jog dažniausiai dėl atminties problemų kreipiasi pagyvenę žmonės, tačiau neretai atminties sutrikimus lemia ir nuolatinis stresas, netinkama mityba bei poilsio stoka.

„Atmintį, kaip beje, ir visas organizmo funkcijas veikia subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Šiuo atveju labai svarbi yra miego higiena, reguliarumas ir pakankama trukmė. Seniai įrodyta, kad miegas turi didžiulę įtaką mūsų atminčiai ir ją įtvirtina - miego metu trumpalaikiai prisiminimai sustiprinami ir paverčiami ilgalaikiais. Tuo tarpu trūkstant miego, atmintis prastėja“, - pranešime spaudai atkreipia dėmesį vaistininkė.

I. Norkienė sako pastebėjusi, kad neigiamos įtakos atminčiai turi ir šiuo metu itin išplitęs noras vienu metu daryti keletą dalykų, vadinamasis „multitaskinimas“. „Tai yra didžiulė saviapgaulė manyti, jog išskaidydami savo dėmesį, visus dalykus vis tiek galime atlikti vienodai gerai. Iš tiesų žmonių smegenys vienu metu gali susitelkti tik į vieną dalyką. Jei imamės kelių darbų vienu metu, mūsų dėmesys šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Tyrimais įrodyta, kad vienu metu dirbant kelis darbus, jie padaromi dvigubai lėčiau, taip pat 50 proc. padidėja klaidų tikimybė“, - aiškina vaistininkė.

Atminties Lavinimas Žaidimais ir Skaitymu

Anot medicinos psichologės M. Zarembaitės, geriausiai smegenis įdarbina, o atmintį išjudina naujų dalykų mokymasis, pavyzdžiui, naujos kalbos, eilėraščių, įgūdžių, taip pat kryžiažodžių sprendimas, dėlionės, šachmatų, šaškių, kortelių žaidimai ar paprasčiausias knygos skaitymas. Atminties procesams labai svarbi yra streso kontrolė, o stresą sumažinti leidžia dėmesingo įsisamoninimo praktikavimas, meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.

„Atmintį galima lavinti skaitant knygą triukšmingoje aplinkoje. Pastangos duotų naudos tuo atveju, jei išmoktume „negirdėti“ triukšmo ir tuo pačiu metu gerai suvoktume tekstą. Arba pabandykite užrašyti spalvų pavadinimus skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, žodį „žalia“ - mėlynai. Tuomet pamėginkite garsiai įvardinti spalvą, kuria žodis parašytas. Tai sunkiau, nei skamba, nes jūsų smegenys kovos, kad skaitytų žodį, o ne įvardintų spalvą, kuria jis parašytas“, - pastebi ekspertė.

Išmėginkite Naują Sportą

Norint išlaikyti smegenis budrias, medicinos psichologė rekomenduoja išbandyti tokias sporto šakas, kurias atliekant reikia derinti kūno ir smegenų darbą - pavyzdžiui, tenisą ar badmintoną. Jai antrina ir vaistininkė I. Norkienė, kurios teigimu, atminčiai labai svarbus fizinis krūvis, nes tuomet smegenyse hipokampo srityje, kuri yra atsakingą už mokymąsi ir atmintį, gimsta nauji neuronai.

„Tyrimais įrodyta, kad reguliari fizinė veikla yra itin naudinga smegenims ir gali padėti pagerinti atmintį bet kokio amžiaus žmonėms, pradedant vaikais ir baigiant senoliais. Aktyvus judėjimas skatina neuroapsauginių baltymų sekreciją ir neuronų augimą bei vystymąsi, o tai padeda palaikyti sveiką smegenų būklę“, - sako vaistininkė.

Pasak I. Norkienės, atminčiai lavinti taip pat gali padėti ir telefonų numerių žinojimas atmintinai, ir bandymas įsiminti pirkinių sąrašą apsiperkant parduotuvėje.

„Norint užsisakyti retus vaistinius preparatus, kurių tuo metu nėra vaistinėje, vaistininkui reikia užregistruoti žmogaus asmeninį telefono numerį. Dažnai susiduriame su situacija, kuomet klientas jo tiesiog neprisimena. Tad atminčiai lavinti rekomenduočiau išmokti atmintinai ne tik savo, bet ir bent kelis artimiausių žmonių telefonų numerius. Arba parduotuvėje užuot nuolat žvilgčiojus į pirkinių sąrašą, bandyti prisiminti, ką reikia nupirkti, iš atminties“, - pataria vaistininkė.

Atmintį Gerina ir Kelionės

Jos teigimu, kognityvines funkcijas, tarp kurių yra ir atmintis, gerina ir kelionės bei savarankiškas jų planavimas. „Naujų dalykų pažinimas, įspūdžiai, informacijos ieškojimas kelionėse leidžia išsaugoti neuroplastiškumą - smegenų gebėjimą išlaikyti jau esamas ar sudaryti naujas neuronų jungtis, nes su amžiumi smegenys praranda dalį savo plastiškumo, tad tampame labiau užsifiksavę savo mąstysenoje ir suvokime“, - pastebi I. Norkienė.

Mitybos Svarba Žvalumui Darbe

Net jei darbe viskas sekasi it iš pypkės, įgyvendiname užsibrėžtus tikslus ir puikiai sutariame su kolegomis, darbo dieną gali aptemdyti nemalonūs organizmo siunčiami signalai. Koncentracijos stoka, mieguistumas ar net įvairūs skausmai - viso to galima išvengti, kad ir koks būtų įtemptas darbas.

Daugelį dirbančiųjų galima padalinti į dvi kategorijas - visą darbo dieną stovinčius arba visą darbo dieną sėdinčius. „Jeigu kalbėtume apie pečių lanko problemas - gali sutrumpėti raumenys bei atitinkamai atsirasti galvos skausmai, lemiantys net ir migrenos simptomus. Skausmai iš nugaros apačios gali pereiti į klubo sąnarį bei šlaunies raumenyną ar kelio sąnarį. Būtent tokie skausmai gali turėti įtakos žmogaus eisenai, nes tokiu atveju ne visi raumenys gali aktyviai dalyvauti“, - kalba L. Specialistė pabrėžia, kad dėl įvairių skausmų darbuotojo judesiai gali tapti riboti - bus sunku pakelti rankas, pasukti kaklą.

Panašios problemos yra būdingos tiek didžiąją darbo dienos dalį sėdintiems, tiek stovintiems darbuotojams. Pagrindinė priežastis - stovėti vienoje pozicijoje ilgai nepavyksta, tad natūraliai žmogus nuolatos bent šiek tiek keičia savo stovėjimo padėtį. Be visų išvardintų problemų yra ir dar viena - priklausomybė sėdėjimui. Žmogus nesąmoningai net ir ne darbo metu dairosi vietos prisėsti.

Pertraukos ir Mityba Darbe

Norėdami išvengti dažnai pasitaikančių sveikatos problemų, turėtume reguliariai daryti bent trumpas pertraukas. Žinoma, jas privalu tinkamai išnaudoti - keisti padėtis ir taip suaktyvinti raumenų veiklą arba daryti tempimo pratimus ir tokiu būdu atpalaiduoti įsitempusį kūną.

„Jeigu nėra galimybės pakeisti sėdėjimo padėties, galbūt vertėtų pasižiūrėti, ant ko mes sėdime? Galima sėdėti ant didžiojo kineziterapijos kamuolio. Taip pat ant įprastos kėdės su ratukais galima pasidėti minkštą sėdėseną koreguojančią pagalvę. Tiek kamuolys, tiek pagalvė neleis sėdinčiam darbuotojui sustingti vienoje pozicijoje - visuomet reiks išlaikyti pusiausvyrą. Ilgai dirbant prie kompiuterio dingsta koncentracija, apima mieguistumas ar apatija aplinkai. Visų pirma, labai svarbu teisingai pradėti dieną - nepamiršti papusryčiauti.

Pasak maisto technologės, KTU Cheminės technologijos fakulteto doktorantės Lauros Tamkutės, norint gerai jaustis visą darbo dieną svarbu ne tik gerai pailsėti, išsimiegoti, būti fiziškai aktyviam, tačiau ir pasirūpinti savo mityba. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuota mityba yra glaudžiai susijusi su darbų atlikimo kokybe. Žmonėms, kurie laikosi teisingos mitybos režimo, yra lengviau susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Tokie žmonės jaučiasi geriau, yra žvalesni, aktyvesni. Vertėtų atkreipti dėmesį į pusryčių racioną, kuriame turėtų būti angliavandenių gausa pasižymintys produktai“, - pataria L.

Pasak jos, kadangi didžiąją angliavandenių paros normą žmogus turi gauti pusryčių metu, pusryčių kalorijų dalis turėtų sudaryti 20-25 proc. Labai svarbu į savo mitybą įtraukti grūdinės kilmės produktų, tokių kaip pilno grūdo duona ar neskaldytų grūdų košės. Košė neturėtų būti saldi, nes cukrus slopina seilėse esančių fermentų veiklą ir trikdo šių produktų pasisavinimą. Pusryčiams tinka kiaušiniai, šviežios bei šaldytos daržovės, vaisiai bei šimto proc. sulčių gėrimai be pridėtinio cukraus. Taip pat pusryčiams galima valgyti varškę ar jogurtą, bet verčiau rinktis natūralų ir jį pagardinti patiems. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reiktų atsižvelgti renkantis dribsnius - skaidulos (pasirinkti reiktų produktus, kuriuose maistinių skaidulų būtų apie 3-5 g.

Kokybiškos Pertraukėlės Darbe

Viena iš esminių geros savijautos taisyklių - tinkama ryto pradžia ir kokybiškos pertraukėlės. KTU laisvalaikio sporto ir sveikatingumo vadovė L. Žinoma, būtų labai šaunu, jeigu kolektyve atsirastų žmogus, kuris imtųsi iniciatyvos ir visus paskatintų atlikti kelis tempimo pratimus.

Darbuotojams vertėtų žinoti ir tai, jog dienos eigoje nereikia panirti kompiuterinių programų labirintuose ar dokumentų šūsnyse taip, jog pamirštų ir net nepastebėtų, kas vyksta aplinkui. Net ir tuomet, jei manote, kad jums nereikia pertraukų, derėtų jas prisiminti. „Kiekvienam darbuotojui reikalingos kokybiškos pertraukos. Pertraukų metu mintimis reikia atsiriboti nuo dienos darbų. Kartais užtenka bent kelių minučių, kad pasijustume geriau“, - teigia L.

„Reikia atkreipti dėmesį, jog pietų pertrauka skirta ne tik pavalgymui, bet ir poilsiui. Jeigu darbas labai intensyvus, siūlyčiau išeiti pasivaikščioti. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog 20 min. pasivaikščiojimas suaktyvina mąstymo procesus smegenyse. Jei nėra galimybės pasivaikščioti gryname ore, puikiai tiks ir darbovietės koridoriai. Pertraukų metu daugelį aplanko alkio jausmas bei noras užkandžiauti. Specialistai ramina - užkandžiai yra būtini, tačiau juos reikia rinktis atsakingai.

L. Tamkutė primena, kad alkio malšinimas bandelėmis, sausainiais ar pyragaičiais suteikia tik tuščias kalorijas. „Priešpiečiams galima pasirinkti vaisius, kurie yra gausus vitamino C šaltinis. Džiovinti vaisiai taip pat yra puikus saldumynų pakaitalas. Jie ne tik saldūs, tačiau juose yra nemažai mineralinių medžiagų - kalcio, magnio, geležies, kalio ir vitaminų. Taip pat galima rinktis ir įvairius riešutus - jie ne tik malšina alkį, tačiau juose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E bei mineralinių medžiagų. Galima rasti įvairių javainių, kurių sudėtyje yra riešutų, įvairių sėklų, medaus ir dribsnių, tačiau būtina atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų - svarbu, kad jo nebūtų. Būtent toks užkandis yra ląstelienos šaltinis“, - sako maisto technologė L.

Nerimas ir Psichologinė Būsena

Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad klientai dažniausiai kreipiasi dėl kankinančios nemigos. Šio miego sutrikimo priežastys gali būti įvairios, farmacininkai dažnai bando išsiaiškinti, ar klientai laikosi tinkamos miego higienos, kartais pakoreguoti kasdieniai įpročiai padeda susigrąžinti kokybišką poilsį, tačiau kai kuriems prireikia ir maisto papildų ar kitų vaistinių preparatų.

Melatoninas - natūralus miego hormonas, kuris žmogaus organizme gaminasi pats, tamsiuoju paros metu, jis ypač gausiai gaminasi 23-3 valandomis, dėl to tuo metu mes giliai ir ramiai miegame. Vaistininkai taip pat priduria, kad šiuo metu paklausūs ir valerijonų bei kitų vaistinių augalų preparatai, kurie ramina, stiprina nervų sistemą ir kartu padeda užmigti.

Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad siekiant įveikti blogas emocijas, naudinga vakare išgerti melisos sumaišytos su pipirmėtėmis arbatos ir ramiai apgalvoti savo emocijas. Kovojant su nerimu, pasak farmacininkės, naudinga ir jonažolė. Taip pat įveikti nerimą gali padėti įvairūs preparatai, kurių sudėtyje yra rausvažiedės pasifloros, jie išsiskiria tuo, kad padeda įveikti nerimą, tačiau neslopina ir nemigdo.

Vis dėlto „Eurovaistinė“ jau ir gruodį fiksavo išaugusį receptinių raminamųjų vaistų įsigyjančių klientų skaičių, jų įsigyjama 5 proc. dažniau lyginant su ankstesniais metais, jis išlieka didėjantis ir sausį. Anot vaistininkės, gauti receptą tokiems vaistams nėra lengva, jie dažniausiai paskiriami tik išbandžius kitas priemones.

„Pandemijos ir karantino metu žmonės labai prastai jaučiasi, kai kurie yra vieniši, liūdni, nesusitvarko su savo emocijomis, manau, kad tai ir lemia padidėjimą“, - sako vaistininkė J. Farmacininkai pataria susidūrus su nerimu pasikonsultuoti su vaistininku, o pajutus, kad šios būsenos įveikti nepavyksta, kreiptis į gydytojus.

Laikantis šių patarimų, galite pagerinti savo miego kokybę, mitybą ir fizinį aktyvumą, o tai padės jums jaustis žvalesniems ir energingesniems visą dieną.

tags: #kaip #buti #zvaliam