Kaip dalinamas UAB turtas mirus sutuoktiniui: svarbiausi aspektai

Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje vyksta turto paveldėjimas mirus sutuoktiniui, ypač kai kalbama apie UAB (uždarosios akcinės bendrovės) turtą.

Paveldėjimo būdai

Turtą paveldėti galima dviem būdais:

• Pagal įstatymą
• Pagal testamentą

Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu.

Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.

Įstatymas numato šias įpėdinių eilės:

1. Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis.

Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.

Sutuoktinio paveldėjimas

Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.

„Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais“, - sako AVOCAD teisininkas.

Sutuoktinio paveldėjimo tvarka:

• Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
• Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
• Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
• Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada - žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.

Paveldėjimas pagal testamentą

Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.

Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui.

Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties. Sutuoktiniai testamente nurodo įvairias sąlygas, pavyzdžiui, vieną ar kelis įpėdinius, ką palieka konkretiems asmenims, kokiomis dalimis turi būti dalinamas turtas, kokias sąlygas reikia įgyvendinti, kad įpėdiniai galėtų paveldėti.

Visgi, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Tokiu atveju kiekviena pusė gali sudaryti savo paties testamentą.

Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią.

Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.

Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį.

Kas įeina į paveldimą turtą?

Pasak teisininko būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).

Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, visos teisės ir pareigos pereina įpėdiniui nepriklausomai nuo to, ar jis apie jas žinojo ar ne.

Palikimo priėmimas

Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas.

Todėl paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.). Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas. Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.

Todėl įpėdinis gali nuspręsti priimti palikimą pagal apyrašą, tokiu būdų apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo.

Jeigu yra kelis įpėdiniai ir bent vienas iš jų priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai laikoma, kad visi įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą.

Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui. Antstolis turi sudaryti turto apyrašą per vieną mėnesį, o kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių - per tris mėnesius.

Individualios įmonės paveldėjimas

Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.

Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą nagrinėti tektų teisme.

UAB turto paveldėjimas

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Taigi, jei Jūsų sutuoktinis yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį ir/ar kuriuos sutuoktinis testamente nurodytų kaip paveldėtoją ir/ar paveldėtojus, t. y. Jūsų sutuoktinis galėtų visą savo turtą (išvardinant kokį konkretų turtą ar jo dalį) po savo mirties palikti Jums (sutuoktinei), arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik motinai, gali palikti Jums ir vaikams, arba vaikams ir motinai, trečiajam asmeniui, ir pan.

Tais atvejais, kai miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą.

Kada sutuoktinis netenka teisės paveldėti?

Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai (separaciją), pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.

Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka.

Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta.

Paveldimo turto mokesčiai

Svarbu paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant.

Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.

Praktiniai patarimai

• Sudarykite testamentą: Testamentas padeda aiškiai išreikšti savo valią dėl turto paskirstymo.
• Pasikonsultuokite su teisininku: Teisininkas gali padėti suprasti paveldėjimo įstatymus ir pasiruošti galimiems ginčams.
• Įvertinkite skolas: Paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos, todėl svarbu įvertinti palikimo naudą.

Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. O esant ginčams dėl palikimo kylaičiams tarp įpėdinių arba abejojant notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis advokatų pagalbos.

Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės.

tags: #kaip #dalinamas #uzdarosios #akcines #bendroves #turtas