Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas. Aptarkime, kaip veikia turto dalybos po skyrybų pagal Lietuvos įstatymus.
Sutuoktinių Turto Teisinis Rėžimas
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.
Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Asmeninė Nuosavybė
Skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas. Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.
Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).
Bendroji Jungtinė Nuosavybė
Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.
Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.
Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai. Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą.
Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).
Turto Padalijimo Būdai
Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu.
Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.
Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu. Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo.
Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.
Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.
Nukrypimas Nuo Lygių Dalių Principo
Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta.
Taip pat, lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.
Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.
Sąlygos, Leidžiančios Nukrypti Nuo Lygių Dalių Principo
- Nepilnamečių vaikų interesai
- Vieno sutuoktinio sveikatos būklė
- Vieno sutuoktinio turtinė padėtis
- Kitos svarbios aplinkybės
Finansinio Turto ir Skolų Dalybos
Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam.
Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.
Vedybinės Sutartys
Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.
Skyrybų Kaina
Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja.
Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.
Jeigu nėra susitariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, skyrybų advokatų paslaugų kaina yra 100 EUR už vieną valandą.
Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygos | Teisinėkonsultacija.lt
Išieškojimas Iš Sutuoktinio Turto
Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai? Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.
Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.
Į Kokį Šeimos Turtą Nukreipiamas Skolų Išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Todėl, teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą.
- Būsto nuosavybė pereina sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir, kurio būsto pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti. Tačiau, sutuoktiniai prieš kreditorių ir toliau abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą.
Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama.
- Jei būstas įgytas dovanojimo, paveldėjimo, ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos ir priklausęs vienam iš sutuoktinių, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), toks turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
- Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.
- Santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sutartyje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
- Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Turto prigimtį ir pobūdį turi pagrįsti rašytiniai įrodymai, išimtinais atvejais galima remtis ir liudytojų parodymais. Tokio turto dalybų pavyzdys galėtų būti atvejis kai sutuoktinis parduoda paveldėtą turtą, ir vietoj to - nusiperka kitą.
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį.
- Svarbu paminėti, jog neužtenka vien tik konstatuoti tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas. Svarbu nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, ar vaiko interesus. Vadinasi, praktikoje tik labai išimtinais atvejais ir esant pakankamai aiškiems kriterijams, galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
- Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais.
- Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.
- Dažnai susiduriame su atveju, kuomet vienas iš sutuoktinių bando manipuliuoti kitu sutuoktiniu, jog santuokos nutraukimo atveju pastarajam niekas nepriklauso. Tokiu būdu įbaugintas sutuoktinis bijo pasiryžti pokyčiams. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo atveju pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs - vienas gali labai daug dirbti, kitas visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros. Net jei kitas sutuoktinis niekados nedirbo, vis tiek teismas pripažins jo indėlį į šeimą.
Skyrybų metu ne visada turtas dalijamas lygiomis dalimis
Nors dažniausiai taikoma taisyklė, jog santuokoje įgytas turtas dalijamas proporcingai - pusiau. Net ir turtas, įgytas prieš santuoką, gali būti dalijamas skyrybų metu, jei vienas iš sutuoktinių prisidėjo prie kito turto pagerinimo asmeninėmis lėšomis ar darbu. Kai kalbama apie būsto dalijimą, svarbu įvertinti įvairius scenarijus, ypač kai būstas yra įsigytas su paskola, kuri vis dar yra neapmokėta.
Be turto, skyrybų metu taip pat dalijamos ir skolos. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių, tačiau pritarimas yra būtinas. Kiti finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, lizingai paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar padalyti.
Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs tikint, kad šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.
Kaip dalijamos vaiko išlaikymo išlaidos?
Vaiko išlaikymo išlaidos taip pat yra svarbus aspektas skyrybų procese. Teismas vertina tėvų pajamas, turtinę padėtį ir vaiko poreikius, nusprendžiant, kiek kiekvienas tėvas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai gali apimti ne tik minimalią mėnesinę algą (išminusavus gaunamas išmokas vaikui), bet ir papildomas išlaidas, tokias kaip būrelių ar sporto užsiėmimų mokėjimai.
Turto dalybos yra aktualus klausimas ir nesusituokusioms poroms
Asmenys gali pirkti turtą asmeniškai (būti vienasmeniais savininkais) arba bendrai, tačiau jeigu tą darys bendrai, tai bus laikoma bendrąja daline nuosavybe. Pavyzdžiui, kartu gyvenantys asmenys susidėję po lygią dalį, gali nusipirkti butą ir tokiu atveju, tikėtina, turtas bus registruotas per pusę. Žinoma, jeigu vienas iš poroje esančių asmenų prisideda prie pirkimo didesne suma (pvz., apmoka 75 proc. pirkinio), tokiu atveju, atitinkamai, gali būti nurodyta, kad jam ir priklauso 75 proc.
Jei santykius nutraukia santuokos neįregistravę asmenys, kiekvienas lieka su savo asmeniniu turtu. Nebent partneris buvo investavęs savo lėšas į kito partnerio asmeninį turtą - tokiu atveju jis turi teisę reikalauti už tai kompensacijos, tik privalo įrodyti investuotų lėšų dydį. Skirtingai nei santuokoje, jei nesantuokiniai partneriai valdo turtą bendrai, jis teisiškai jau yra padalintas, nes kiekvieno dalis jį įsigyjant būna aiškiai nustatyta.