Nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais jai taikomi tam tikri ribojimai. Ypač svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teises.
Būtent šių asmenų teisių apsauga užtikrinama teismo leidimais įstatymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti.
Kada reikalingas teismo leidimas?
Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų, sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Jeigu šeimoje auga nepilnametis vaikas, teismo leidimas reikalingas ne visiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, o tik susijusiems su šeimos turtu. Teismo leidimas reikalingas tais atvejais, kai įkeičiamas turtas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, arba kai turtas priklauso nepilnamečiui. Tai būtina siekiant apsaugoti vaikų interesus.
Kas yra šeimos turtas?
Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams - tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.
Pavyzdžiui, jei šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą, teismo leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą nereikės. Analogiškai, teismo leidimo nereikės ir šeimai norint įkeisti žemės sklypą.
Tačiau šeimai nutarus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje. Teismo leidimas parduoti butą reikalingas, jeigu parduodamas butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.
Prašymo teismui turinys
Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. T.y. jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte numatytą vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, kuri reiškia, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto.
Analogiškai prašant teismo leidimo dėl buto/namo įkeitimo reikia nurodyti įkeitimo priežastis ir garantijas dėl nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją patalpą.
Reikalingi dokumentai
Norint gauti teismo leidimą, reikės pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą teismui dėl leidimo įkeisti butą / namą / patalpą išdavimo.
- Dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus.
- Žemės sklypų planus.
- Jūsų tėvų santuokos liudijimą.
- Jūsų bei Jūsų sesers gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes.
- Asmens dokumentus.
Notaro vaidmuo
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Kiti teismo leidimai, susiję su vaikų turtu
Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą įstatymas detaliai nustato atvejus, kai teismo leidimas reikalingas disponuojant nepilnamečio vaiko turtu:
- Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui
- Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį
- Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį
LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas.
Proceso eiga
Prašymas kartu su pridedamais dokumentais pateikiamas gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir išnagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka per penkias dienas. Teismo nutartys dėl teismo leidimų išdavimo nėra skundžiamos nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Kad teismo leidimas būtų išduotas, labai svarbu tinkamai suformuluoti ir motyvuotai pagrįsti prašymą, pridėti reikalingus dokumentus.
Paveldėjimo klausimai
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas
2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis).
Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Nuosavybės teisės liudijimai
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys).
Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Dokumentų tvarkymas
Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui.
Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.
Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.
Parašo tikrumo liudijimas
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą.
Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.
Testamentai
Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
Kiti notariniai veiksmai
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškimai, kuriuos prašoma perduoti, pateikiami notarui ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas paštu, gaunant atgal pranešimą, kad jis perduotas, arba įteikiamas pačiam adresatui asmeniškai, jam pasirašant, o kitas egzempliorius lieka notaro biure.
Padavusiam pareiškimą asmeniui prašant, notaras išduoda jam liudijimą, kad jo pareiškimas perduotas adresatui.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą.
Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą.