Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau akcentuojamas tvarus ir energiškai efektyvus būstas.
Besiruošiantys statyti naują namą ieškome geriausių sprendimų, nes siekiame, kad namas būtų energetiškai ir ekonomiškai efektyvus. Daugelis tokį namą vadina „Energetiškai efektyviu pastatu“.
Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.
Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visiems naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privaloma pasiekti ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę.
Energinio naudingumo sertifikatas (ENS) - tai oficialus dokumentas, įrodantis, kad pastatas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę.
Tačiau ką tiksliai reiškia A++ klasė, kokie techniniai ir teisiniai reikalavimai taikomi šiai kategorijai, ir kaip pasiruošti tokio namo statybai?
A++ klasės reikalavimai reglamentuojami pagal Statybos techninį reglamentą (STR 2.01.02:2016) ir Statybos įstatymo nuostatas.
Informuojame ir primename, kad nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus.
Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus.
Energinis sertifikavimas - tai ne formalumas, o atsakomybės įrodymas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė.
Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikatas dažniausiai galioja iki 10 metų, jei pastate nebuvo atlikta darbų, kurie keičia energinį naudingumą (pavyzdžiui, renovacija, šiltinimas, šildymo sistemos keitimas).
A++ klasės pastatai laikomi moderniausiu ir pažangiausiu sprendimu šiuolaikinėje statyboje. Jie atitinka ne tik griežčiausius energinio efektyvumo standartus, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės turto vertės.
A++ klasės namai pasižymi itin mažomis energijos sąnaudomis.
Komfortas A++ klasės pastate juntamas iškart - šiluma pasiskirsto tolygiai, o oras visada gaivus.
A++ klasės pastatai ne tik taupo energiją, bet ir mažina aplinkos poveikį.
Pradinė investicija paprastai būna 10-20 % didesnė nei A ar A+ klasės pastatui.
A++ klasės statyba nėra brangesnė - ji tiesiog protingesnė.
Energetinio Naudingumo Klasės
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas tai Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas.
Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui.
Taip pat dar yra išskiriami ir Pasyvieji namai („Passivhaus“). Tai namai, kurių energijos poreikis yra labai nedidelis, nes didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina šilumos energija, kuri gaunama iš pasyvių šaltinių.
Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016.
Kreipkitės į Sertifikatas24.lt komandą.
Klasės Apibrėžimas
- D klasės pastatai dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus (pakeisti langai, apšiltintas stogas ar viena siena), tačiau visuma vis dar neefektyvi.
- B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais.
- A klasės pastatai - labai taupūs ir šilti.
- A+ klasės pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (dažniausiai - saulės elektrinės ar kolektoriai).
- A++ klasės pastatai - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.
Mūrijimo darbų ypatumai
Techniniai Reikalavimai A++ Klasei
Norint pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas pastato atitvarų kokybei, šilumos izoliacijai, sandarumui ir visų konstrukcinių elementų suderinamumui.
Pagrindinis rodiklis, apibrėžiantis atitvarų energinį efektyvumą, yra šiluminė varža (R).
Sienoms dažniausiai pasirenkamos trijų sluoksnių konstrukcijos: laikančioji dalis, šilumos izoliacija (20-30 cm storio) ir apdaila.
Durys turi būti sandarios, su šilumos tiltelio pertrauka ir U ≤ 1,0 W/m²K.
Stogo konstrukcija turi būti be plyšių, su vientisa garo izoliacija.
Sandarumas - vienas svarbiausių kriterijų A++ klasės vertinime.
Sandarumas nėra vien matavimas - tai viso statybos proceso kokybės rodiklis.
Norint pasiekti A++ klasės energinį efektyvumą, vien kokybiškos statybinės medžiagos nepakanka. Didelę reikšmę turi inžinerinės sistemos - šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo bei energijos gamybos sprendimai.
A++ klasės namas yra kaip organizmas - kiekvienas energijos srautas turi būti optimizuotas.
Vėdinimo sistema A++ klasės name yra privaloma.
Išmaniosios technologijos leidžia optimizuoti energijos naudojimą. Modernūs valdikliai gali automatiškai reguliuoti temperatūrą pagal gyventojų buvimą namuose ar lauko sąlygas.
Išmanusis valdymas - tai jungtis tarp žmogaus ir pastato.
Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą.
Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas.
Kaip Pasiruošti A++ Klasės Namo Statybai
Valstybė reglamentuodama statybas brėžia labai realius ir gana lengvai įgyvendinamus rodiklius.
Pastebima, kad dažnai vos įsigiję sklypą gyventojai planuoja juose nedelsdami statyti namus ir nenori ilgai laukti ir skirti pakankamai laiko pasiruošti - pasirengti kokybišką projektą.
Projektavimas ir pats projektas šiuo atveju tampa vis aktualesnis. Labai svarbu suprasti - jei yra aukšti reikalavimai, reikia daugiau padirbėti, kokybiškai suprojektuoti, susiskaičiuoti ir parengti tikslų projektą, tik tuomet pradėti statybas.
Taip pat labai svarbu projektą pasirengti visa apimtimi, o ne tiek, kiek minimaliai reikia, kad gautum statybas leidžiantį dokumentą. Ir, žinoma, pasirinkti maksimaliai gerus partnerius. Ne tuos, kurie parengtų pigiausiai, greičiausiai, bet tuos, kurie turi kompetencijų, žinių. Juk namo pirkimas ir statybos standartinei šeimai yra pati didžiausia investicija, tad būtina investuoti optimaliai.
Svarbiausia yra pats požiūris į savo namą.
Pastato projektas - tik dalis darbo. Vėliau laukia statybų etapas, kuriame būtina maksimaliai sekti architekto parengto projekto gairėmis.
Architektas turi lydėti klientą viso projekto įgyvendinimo metu tam, kad būtų pastatyta kokybiškai. Ne paslaptis, kad daugelis statybos dalyvių nori pakreipti projekto sprendinius sau palankesne, patogesne linkme.
Pirmas žingsnis - sužinoti, kokią energinę klasę turite dabar. Tai padaryti galima pasidarius energinio naudingumo sertifikatą.
Statinio energinio naudingumo klasė - tai ne tik formalus reikalavimas ar skaičius dokumentuose.
Pirmiausia - energinio naudingumo sertifikatas ir profesionali konsultacija.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Kas privalo statyti A++ klasės namą?
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Šis reikalavimas taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, statantiems naujus pastatus.
Kiek energijos sunaudoja A++ klasės namas?
A++ klasės namo metinis energijos poreikis negali viršyti 40 kWh/m². Tai yra maždaug 4-5 kartus mažiau nei senesnės B klasės pastatuose.
Ar galima A++ klasės reikalavimus pasiekti be saulės elektrinės?
Teoriškai įmanoma, tačiau praktiškai sunku. Kad pastatas atitiktų A++ klasę, dalis jo energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Dažniausiai tam pasirenkama saulės elektrinė ar šilumos siurblys.
Kas atlieka sandarumo bandymą?
Sandarumo bandymą atlieka sertifikuotas specialistas naudojant „Blower Door“ įrangą. Bandymas matuoja, kiek kartų oras pastate pasikeičia per valandą esant 50 Pa slėgio skirtumui.
Ar A++ klasės namą galima statyti iš medžio?
Taip. Mediena yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl rąstiniai ar karkasiniai namai gali pasiekti A++ klasę, jei yra tinkamai apšiltinti ir sandarūs.
Kiek kainuoja A++ klasės sertifikavimas?
Sertifikavimo kaina svyruoja nuo 150 iki 400 eurų, priklausomai nuo pastato dydžio ir duomenų paruošimo kokybės. Į šią kainą neįeina sandarumo bandymas.
Kas nutinka, jei pastatas neatitinka A++ klasės?
Jei po statybos paaiškėja, kad pastatas neatitinka reikalavimų, jis negali būti priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tokiu atveju būtina ištaisyti trūkumus ir pakartoti sertifikavimą.
Ar galima rekonstruoti seną namą iki A++ klasės?
Taip, tačiau tai sudėtingas procesas. Reikia kapitalinio apšiltinimo, naujų langų, sandarumo sprendimų ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokia rekonstrukcija dažnai kainuoja tiek pat, kiek naujos statybos projektas.
B Klasės Namo Reikalavimai: Pavyzdys
Klientui paskaičiuota, kokius darbus reikia atliktiKokius reikalavimus turi atitikti gyvenamasis namas, kad atitiktų B energinio naudingumo klasę? Ekspertas atliko skaičiavimus klientui, kad jo namas po renovacijos atitiktų B efektyvumo klasę.
Siūloma silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70. Šiltinti 10 cm storio sluoksniu. Termoporo šiluminio laidumo koef. 0,033 W/mK ).
Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100. Šilumos laidumo koef. 0,036 W/mK), apšiltinimo storis 100 mm.
Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata.
Antro aukšto kambarių lubos ir stogo plokštumos šiltinamos 30 cm vata. Akmens vata. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
Antro aukšto atitvaras tarp šildomų patalpų ir palėpės šiltinti 20 cm storio vata tarp medinių karkaso elementų. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
Pirmo aukšto langai su 2 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
Antro aukšto langai su 3 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
Lauko durų keitimas. Senos medinės nesertifikuotos durys keičiamos plastikinėmis durimis su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Šilumos perdavimo koef.
Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti. Šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80 laidumo koef.