Bitininkystė Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio šaka, tačiau kartais ji gali sukelti nesutarimų tarp kaimynų. Svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi bičių avilių laikymui, ypač atstumui nuo kaimyninių sklypų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai įrengti bityno patalpas ir kokius reikalavimus reikia įvykdyti, kad bitininkystė būtų sėkminga ir atitiktų teisės aktus.
Bendrieji Reikalavimai Gyvūnų Laikymui
Lietuvoje gyvūnų laikytojai privalo laikytis tam tikrų bendrųjų reikalavimų, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir visuomenės saugumą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Privaloma vakcinacija: Užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose.
- Priežiūra viešose vietose: Užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų ir daugiau butų turinčių namų bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ar laikomi.
- Gyvūnų pervežimas: Užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežant ar kitu būdu perkeliant gyvūnus būtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis.
- Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas: Užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009. Gyvūnų gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis VMVT direktoriaus patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais.
- Draudžiami ženklai: Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius.
- Pašarai: Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais.
- Apšvietimas: Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolat tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukos.
- Medžiagos ir įranga: Gyvūnų laikymo vietai, aptvarams, voljerams įrengti naudojamos medžiagos ir įranga neturi būti kenksmingos gyvūnams.
Gyvūnų Laikymo Statiniai
Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
Individualioje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems nereikia leidimo ir projekto (mažų gyvūnų ir paukščių narvai, karvelidės, voljerai, būdos ir kt.), turi būti statomi ne arčiau kaip 2 m iki gretimo sklypo ribos ir ne arčiau kaip 15 m nuo gretimo namo.
Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų.
Reikalavimai Bitėms
Bitynuose turi būti laikomos ir veisiamos sveikos bitės. Bičių laikytojai turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą.
Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai bitės“.
Siekiant užtikrinti bičių apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių.
Atstumai
Nustatyti atstumai, kurių reikia laikytis nuo bityno iki įvairių objektų:
- Nuo jo pastatytų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų.
- Ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako.
- Ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai.
- Ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai.
Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio.
Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės.
Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 a žemės valdos.
Konfliktų Sprendimas
Imbarės seniūnijos Barzdžių kaime kilęs konfliktas tarp kaimynų dėl bičių sugeltų jaučių parodo, kaip svarbu laikytis taisyklių ir rasti kompromisus.
Jaučių savininkė R.Stonkienė lokalizavo vietą, kur incidento metu ganėsi jos gyvuliai: aviliai nuo tos vietos buvo už 100 m. Akte komisija surašė rekomendacijas, kad bityno savininkui reikėtų toliau nukelti avilius, o jaučių šeimininkams atokiau parinkti ganyklas.
Šis konfliktas parodo, kaip svarbu laikytis taisyklių ir rasti kompromisus, kad bitininkystė ir gyvulininkystė galėtų koegzistuoti taikiai.
Alytaus mieste gyvūnus leidžiama laikyti tik laikantis šių taisyklių reikalavimų. Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus žvėris, roplius, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palikti be priežiūros (išskyrus tam tikrais ženklais nurodytas vietas, prie parduotuvių ir pan.), laikomi jiems skirtuose narveliuose, šunys nebūtų palaidi.
Ūkinės paskirties naminiai gyvūnai bitės yra sąlyginai pavojingos žmonėms ir gyvūnams. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą.
Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.
Gyvenamose vietovėse:
- galima laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
- bičių avilio atstumas nuo tako, kuriuo vaikšto žmonės, - ne mažesnis kaip 10 m;
- bičių avilio atstumas nuo vieškelio, - ne mažesnis kaip 20 m;
- bičių avilio atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos, - ne mažesnis kaip 5 m;
jei neatitinka punkte nurodytų rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites; jei neatitinka punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio; jei nesilaikoma punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
Šios taisyklės draudžia: Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti. Be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant.
Reikalavimai bitininkystės verslui
Norint užsiimti bitininkystės verslu ir bičių produktų pardavimu vartotojams reikia susipažinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 metų spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo" reikalavimais ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena" reikalavimais.
Prieš pradedant veiklą būtinas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Savo veikloje turėsite diegti savikontrolės sistemą, paremtą bitininkystės įmonių geros higienos praktikos taisyklėmis, kurios skirtos padėti praktiškai įgyvendinti Europos Sąjungos ir Nacionalinius teisės aktų reikalavimus bitininkystės įmonėse.
Tiekiamas į rinką medus turi būti gautas iš sveikų bičių šeimų, laikomų bitynuose, turinčiuose bityno pasus, išduotus pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. B1-180 ir 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. B1-27 redakciją (Žin., 2011, Nr. 13-593) reikalavimus. Medus turi būti laikomas, pervežamas ir parduodamas užtikrinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 ,,Maisto higiena" reikalavimus.
Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų, viršijančių leistinas normas. Skystas arba iš dalies susikristalizavęs medus gali būti pilstomas į tarą, kuri atitinka Lietuvos higienos normos HN 16:2006 ,,Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus.
Parama bitininkystės sektoriui
Lietuvos respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bitynai turi galimybę pasinaudoti parama iš įvairių Europos Sąjungos finansavimo šaltinių ir šalies biudžeto. Bitininkai, norintys gauti paramą pagal Paramos bitininkystės sektoriui 2020-2022 m. programą, turi teisingai užpildyti paraišką ir kartu su ja pateikti būtinus dokumentus.
Viena populiariausių paramos priemonių - varaotozės kontrolė, pagal kurią remiamas preparatų įsigijimas bičių varaotozei gydyti.
Priemonės „Avilių transportavimo į bičių ganyklas racionalizavimas" pagrindinis tikslas yra skatinti efektyviau išnaudoti natūralias ganyklas.
Pagal priemonę „Bičių šeimų atnaujinimas" iki 70 proc. kompensuojamas bičių motinėlių įsigijimas.
Taip pat parama numatyta bitininkams, kurie įgyvendins priemonę „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos". Be to, parama skiriama priemonei „Medaus fizinių ir cheminių savybių analizė", kuria siekiama gerinti realizuojamo medaus kokybę, modernizuoti laboratorinę įrangą, sumažinant medaus kokybės tyrimų išlaidas bitininkams.
Bityno verslas
Bitininkus galima suskirstyti į mėgėjus ir verslininkus. Mėgėjai augina 2-5 bičių šeima ssavo ūkyje, aprūpina šeimą ir pažįstamus medumi. Daug yra vidutinių bičių ūkių po 10 - 50 avilių kur gautas medus realizuojamas plačiau ne tik pažįstamų rate, bet ir prekybos vietose. Geriausius rezultatus gauna specializuoti bitynai kuriuose naudojamos naujausios technologijos, praktikoje taikomi naujausi mokslo atradimai. Lietuvoje veikiantys stambūs bitynai metai iš metų deklaruoja rentabilią bičių ūkio veiklą.
Žinomas medaus imunobiologinis, stimuliuojantis, priešalerginis, farmakologinis, priešradiacinis, konservuojantis, antibiotinis veikimas. Nustatytas anestezuojamasis (nuskausminimo) ir priešuždegiminis medaus veikimas.
Medaus pagrindinė sudedamoji dalis yra angliavandeniai fruktozė ir gliukozė, tačiau meduje yra ir kitų medžiagų: vandens, organinių rūgščių, baltymų, fermentų, vitaminų.
Ekonomiškai skaičiuojant, be gaunamų pajamų iš parduodamo medaus, pelninga yra užsiimti papildoma specializuota veikla - pvz., auginti veislines motinas ar verstis bičių nuodų gavyba. Be to, be medaus versliniuose bitynuose yra galimybė gauti papildomą pridėtinę vertę parduodant vašką, žiedadulkes, bičių duoną, bičių pienelį, pikį ir bičių nuodus.
Šie produktai būtini bičių gyvybei, darbingumui palaikyti, bet jie labai naudingi ir žmogaus organizmui. Bičių produktais vis labiau domimasi, nes jų gydomosios, profilaktinės ir stiprinamosios sąvybės aiškiai veiksmingesnės už daugelio sintetinių preparatų. Įrodyta, kad bičių produktai žmogaus organizmui nekenksmingi, juos galima vartoti natūralius. Taigi, bitininkystės verslo reikšmė labai svarbi, nes šios šakos produktai, medus, pikis, pienelis įneša didelį indėlį į maisto pramonę ir farmaciją.
Lietuvoje veiklą vykdė apie 7000 bitynų kuriuose laikyt apie 120 000 bičių šeimų. Vidutiniškai šiuolaikiniame bityne iš vienos bičių šeimos per sezoną gaunama apie 60 - 80 kilogramų medaus. Papildomos pajamos gaunamos iš įvairių papildomų produktų kaip vaškas, bičių duona, bičių pienas.
Profesionalūs bitininkai užsiima net savarankiška selekcija atrinkdami darbštesnes bites, sugeba išplėsti darbinį sezoną.
Bitininkystės ūkio rinkodara ir reklama
Tarp Lietuvos vartotojų vyrauja pozityvus požiūris į Lietuvoje surinktą medų ir galima gauti geresnę kainą jei pirkėjas bus užtikrintas , kad perka lietuvišką medų. Patikimumui didelę svarbą priduoda ūkio ar prekinio ženklo žinomumas.
Pirmiausia medaus ūkiai turėtų paruošti išsiskiriantį prekinį ženklą, kurį naudos produkcijai ženklinti ar reklamoje.
Dideles galimybes medaus pardavėjams atveria internetas. Internetas leidžia labai tiksliai segmentuoti lankytojus pagal poreikį, todėl labai tiksliai ir pigiausiai galima pasiekti medaus pirkėjus ir žmones mėgstančius gaminti maistą.
Pastaraisiais metais itin sparčiai auga vartotojo patirties ( consumer expierence) marketingo populiarumas. Dažniausiai savo produkciją gamintojai siunčia toje srityje rašantiems autoriams, kurie vėliau savo įspūdžius aprašo.
Paplitę variantai, kai prekinio ženklo reklama ir produkcijos rinkodara užsiima klasteriai. Tai variantas kai keli ūkininkai įkuria bendrovę kuri apjungusi kelių ūkininkų pajėgumus gali sukurti geresnį reklaminį ir rinkodarinį produktą. Klasteriai lengviau patenka į prekybos vietas nes gali pasiūlyti pastovesnį tiekimą, bei yra patrauknesni pirkėjui dėl kokybiškesnės reklamos sukurto didesnio žinomumo.