Kaip Įsirengti Svajonių Sodybą Miške: Patarimai Ir Idėjos

Įsigijote sklypą už miesto, bet sodybos planavimas jums kelia daugiau nerimo nei aiškumo? Sudėliojome jums aiškų planą, nuo ko pradėti kurti savo svajonių sodybą.

1. Prioritetų Nustatymas Ir Planavimas

Pradėkite nuo mažesnių tikslų ir judėkite pamažu. Juk sodybos planavimas yra tik orientyras, planas gali kisti keičiantis poreikiams ir prioritetams. Jei jūsų svajonių sodyba yra vieta, kurioje galima pabėgti nuo miesto triukšmo ir tiesiog ilsėtis klausantis paukščių čiulbėjimo, tai ir neapsikraukite nereikalingais dalykais.

Pavyzdžiui, jei svajojate apie žalią veją, didelį gėlyną, daržą ir šiltnamį, turite suprasti, kad veją šiltuoju sezonu pjauti teks kiekvieną savaitę, daržą irgi reikės ravėti kaskart atvykus, gėlynas taip pat reikalaus nuolatinės priežiūros. Jei turite tam laiko ir noro, žinoma, drąsiai planuokite ir mėgaukitės. Arba, kaip patariama, galite pasisodinti daugiau medžių ir krūmų. Gal jums pakaks įsirengti patogią namo terasą, o aplink palikti beveik nepaliestą laukinę gamtą.

2. Aplinkos Įvertinimas

Sodybos planavimas neįmanomas be kritiško aplinkos įvertinimo. Aplinkos įsivertinimas yra labai svarbus žingsnis, nes sodybos planavimas yra neišvengiamas interesų derinimas ir prisitaikymas prie jau esamos aplinkos. Jeigu sklypas šlaituotas, iš karto pagalvokite apie tai, kaip spręsite daubose besikaupiančios drėgmės arba žemyn čiuožiančio grunto problemas.

Jeigu sklypas ribojasi su mišku, nuspręskite, ar riba bus ryški, ar tarsi nematoma. Jeigu riba ryški, planuokite augalų juostą atskyrimo funkcijai atlikti: pavyzdžiui, veja poilsio zonoje, pusapvalės formos želdynas su rododendrais, už jo - pušynas.

3. Funkcinių Sodybos Zonų Planavimas

Įvertinę savo norus, prioritetus ir aplinkos ypatumus, galite imtis konkrečių funkcinių sodybos zonų planavimo:

• Gyvenamoji zona. Dažniausiai joje stovi pagrindinis sklypo pastatas (namas).
• Maisto gaminimo zona. Tai vieta lauko kepsninei arba net lauko virtuvei. Patartina planuoti kuo arčiau namo, kad būtų patogu atsinešti ir nunešti indus, įrankius ir kitus reikalingus daiktus.
• Aktyvaus poilsio zona.
• Pasyvaus poilsio zona. Tinkamai suplanuoti želdynai traukia akį ir kuria sodybos nuotaiką. Poilsio zonoje gali įsikurti visi jūsų svajonių gėlynai, rožynai ir kitokie želdynai, dekoratyviniai medeliai ir pan.
• Reprezentacinė zona. Ji yra tarsi vizitinė sklypo kortelė, matoma tik įžengus pro vartus.
• Sodo ir daržo zona. Čia įsikurs jūsų pakeltos lysvės ar įprastas daržas, vaismedžiai, uogų krūmai ir kiti valgomi augalai.
• Ūkinė zona. Joje galite įrengti namelį ar pašiūrę sodo įrankiams ir technikai laikyti, malkinę, atliekų rūšiavimo konteinerius ir pan.

Kalbant apie terasų įrengimą, dažnai naujakuriai daro klaidą, parenkant vietą terasai. Paprastai, tikėdamiesi daug saulės ir šviesos, žmonės terasą įsirengia pietinėje sklypo pusėje. O atėjus vasarai… tiesiog negali joje būti, nes ten paprasčiausiai per karšta.

4. Infrastruktūra Ir Inžineriniai Sprendimai

Prieš pradedant gražinti aplinką, būtina pasirūpinti sklypo infrastruktūra ir svarbiausiais inžineriniais sprendimais.

5. Augalų Parinkimas

Dažnai planuodami savo želdynus, naujakuriai augalus renkasi tik pagal jų grožį ar spalvą. Tačiau tik pagal išvaizdą augalų derinti negalima. Labai tikėtina, kad gražiai šalia atrodantys augalai augti greta negalės, nes jiems reikės visai skirtingų gamtinių sąlygų. Be to, jei sodybą įsigijote vėlyvą rudenį ar žiemą ir manote, kad joje esantys medžiai ir kiti augalai neatitinka jūsų vizijos, neskubėkite jų naikinti. Žiema tikrai nėra laikas, kai galima spręsti apie augalų gyvybingumą ir grožį.

Skubotai parinkti augalai pavasarį gali visai neprigyti, nes gali paaiškėti, kad dirvožemis per sausas, per drėgnas ar per daug molingas. Ir atvirkščiai - iš pirmo žvilgsnio nudžiūvęs medis pavasarį gali įspūdingai sulapoti ir tapti sodybos akcentu. Šaltuoju sezonu nesiimkite vertinti augalų potencialo, nes pavasarį jie dar gali nustebinti savo spalvomis ir grožiu. Na o jei jau labai norisi ką nors nuveikti dabar, galite aptvarkyti medžių šakas, nes žiema yra puikus metas genėti.

Žydinčios Pievos Kūrimas Sodyboje

Žydinčios pievos - tikra sodybos puošmena. Sukurti žydinčią pievą nėra raketų mokslas, svarbu išsirinkti jums tinkamiausią būdą ir vadovautis keliais esminiais principais. Norint sukurti žydinčią pievą, visų pirma reikia suprasti visą gamtos ciklą. Žydinčios pievos yra sustabdyta natūralaus gamtos ciklo stadija. Todėl tik pristabdę ciklą galėsite džiaugtis žydinčiomis pievomis savo sodyboje.

Trys Būdai Įsirengti Žydinčias Pievos

1. Paruošti dirvožemį ir sėti. Daugelis mano, kad paprasčiausia viską pradėti nuo pradžių - nuimti velėną, paruošti dirvožemį ir pasėti sėklas.
2. Sėklas galite įsėti į sklype esančią pievą. Tai lengvesnis ir pigesnis būdas nei pirmasis. Sėti galite vėlyvą pavasarį (ar iki Joninių), kai vegetacija jau suaktyvėjusi. Turimą pievą galite „pagerinti“ jums patinkančių žydinčių augalų sėklomis.
3. Laiku šienaukite. Nepjaukite pievos iki Joninių! Leiskite jai suaugti, suvešėti, subrandinti sėklas ir jas išbarstyti. Dažniausias klaida norint išsaugoti žydinčias pievas yra per dažnas arba per ankstyvas nušienavimas, kai gėlės nespėja išbarstyti sėklų.

Abiems žydinčių pievų įrengimo metodams reikalingi sėklų mišiniai. Nusipirkite jau paruoštą žydinčių pievų sėklų mišinį. Svarbu pasidomėti, koks yra jūsų sklypo dirvožemis ir koks sėklų mišinys jam labiausiai tiktų. Kuo didesnė sėklų įvairovė mišinyje, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas tikrai išaugs, prigis. Daug tvaresnis, bet sudėtingesnis būdas yra patiems susirinkti sėklų banką iš aplinkinių laukų. Vasarą, kai sėklos jau yra subrandintos ir augalai pradėję jas barstyti, apžiūrėkite aplinkines pievas ir susirinkite mėgstamiausių gėlių sėklas. Susirinkite sėklų banką iš aplinkinių laukų - tokios gėlės bus atspariausios.

Jeigu sklypas yra ne didmiesčio centre, tai vėjas bei paukščiai patys suneš sėklų į jūsų kiemą, o tinkamu metu šienaudami užtikrinsite, kad savaime pasisėjančios gėlės žydėtų kasmet. Daug kas, pagalvoję apie žydinčias pievas, nerimauja dėl erkių. Kad galėtumėt pasidžiaugti žydinčių pievų romantika, prasipjaukite takus pievoje. Juos šienaukite dažnai, kad vejos takas būtų ryškus kontrastas šonuose vešinčiai pievai. Dažnam pjovimui verta įsigyti vejos traktoriuką, ypač jeigu sodybos plotai dideli.

Kad pievoje išlaikytume biologinę įvairovę, dirva turi likti gana nederlinga. Žydinčios pievos ne veltui daugelio pamėgtos - nereikia nei dažnai pjauti, nei tręšti, tik sėdėk, žmogau, ir grožėkis.

Šalto Rūkymo Rūkyklos Įrengimas Sodyboje

Rūkymo procese vyksta maisto produktų apdorojimas dūmais, kurie susidaro smilkstant smulkioms medienos dalelėms - pjuvenoms, drožlėms. Šalto rūkymo metu dūmai rūko mėsą ar žuvį, esant 25-30 C temperatūrai. Procesas gali trukti nuo 3 dienų iki ilgiau nei savaitės.

Norint pasidaryti savadarbę šalto rūkymo rūkyklą reikės įsirengti židinį, pačią rūkymo kamerą maistui ir indą riebalų surinkimui. Vietą būsimos rūkyklos įrengimui irgi būtina pasirinkti labai kruopščiai. Kuras, skirtas rūkymui, irgi turi būti pasirinktas apgalvotai.

Geriausiomis degimo medžiagomis rūkymo procesui laikomos kadagio drožlės (turi dezinfekuojančių savybių), alksnio arba ievos pjuvenos, nužievintos beržo šakelės (beržo žievėje yra deguto, kuris gali apkartinti rūkytą maistą). Galima naudoti ąžuolo ir klevo skiedras bei kriaušės, vyšnios, trešnės, šaltalankio drožles (jų dūmų kvapas suteikia paruoštam maistui subtilų aromatą).

Šalto Rūkymo Rūkyklos Įrengimo Etapai

1. Židinį su pakura galima įkurti duobėje 2-7 m atstumu nuo rūkymo kameros, bet žemiau pačios kameros lygio.
2. Savadarbei šalto rūkymo kamerai galima pritaikyti seną neveikiantį šaldytuvą, nurašytą dujinę viryklę arba metalinę statinę. Mažesnės talpos kameroms naudojami metaliniai bidonai arba dideli virtuviniai puodai su dangčiais.
3. Atstumas nuo židinio pakuros iki rūkymo kameros turi būti 2-7 m ribose, bet ne didesnis nei 7 metrai. Antraip gali kilti sunkumų su dūmų trauka, o rūkymo laikas gali neplanuotai prailgti.
4. Duobę židiniui būtina iškasti žemiau kameros lygio tam, kad sujungtume jas nuožulniu dūmtraukio kanalu. Nuožulnumas reikalingas todėl, nes jis palengvina natūralią dūmų trauką teisinga kryptimi į rūkyklos kamerą.
5. Dūmtraukiu gali būti nuožulniai iškastas griovys (30 cm gylio ir 50 cm pločio). Jo dugną ir sieneles geriausia iškloti molinėmis plytomis, o iš viršaus uždengti metalo lakštais. Bet vietoj griovio galimas ir paprastesnis variantas - 20-30 cm skersmens metalinis vamzdis, nutiestas griovyje.

Jei yra galimybės, židiniui naudojama metalinė pakura, kurioje būtinai turi būti oro sklendė. Jeigu improvizuotai rūkymo kamerai naudojamas senas šaldytuvas arba sena viryklė, tuomet jų dugne išpjaunama anga dūmtraukio vamzdžiui įdėti. Rūkymo kameros viršutiniame dangtyje išpjaunama kita anga - dūmų išvedimui (kaip per kaminą). Dūmtraukiui būtinas sandarus sujungimas su rūkymo kameros dugnu.

Skirtingų maisto produktų rūkymo laikas gali skirtis, todėl rekomenduojama rūkyti tik vienos rūšies maistą vienu metu (mėsą - tik su mėsa, o žuvį - kitą kartą). O taip pat neverta jau vykstančio rūkymo proceso metu papildomai dėti į kamerą naujus maisto produktus. Visų mėsos gabalų dydis (vienu metu pakabintų rūkymo kameroje) turi būti vienodas. Oro sąlygos lauke irgi yra svarbūs rūkymo procesui. Rūkymu geriausia užsiimti sausu bevėju oru, pradedant nuo pat ryto, o ne vakare.

tags: #kaip #isirengti #sodyba #miske