Namo statyba - atsakingas procesas, kurio metu svarbu atsižvelgti į daugelį faktorių. Vienas iš svarbiausių - grunto, ant kurio stovės pastatas, tinkamumas. Ypač tai aktualu, jei sklypas yra pelkėtoje vietovėje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip patikrinti, ar sklypas tinkamas statybai pelkėje, kokius grunto tyrimus reikia atlikti ir kokius pamatų tipus pasirinkti.
Namo statančiam žmogui norisi kuo pigiau ir greičiau įsirengti pamatus. Vis dėlto grunto, ant kurio stovės pastatas, tyrimams taupyti neverta. Grunto tyrimus būtina atlikti prieš projektuojant bet kokio statinio pamatus.
Be specialios įrangos ir žinių gauti reikalingų duomenų apie gruntų savybes neįmanoma, todėl šiam darbui tenka samdyti specialistus. Kaip grunto tyrimai vykdomi ir ką reikėtų žinoti, pasakoja įmonės „Geotestus“ vadovas, VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros docentas, inžinierius geologas dr.
3 dirvožemio tyrimai, reikalingi prieš statant ant žemės
Prieš užsakant inžinerinius geologinius tyrimus
Prieš užsakant inžinerinius geologinius tyrimus reikėtų žinoti būsimo namo kontūrus, ar numatoma įrengti rūsį, požeminį garažą, kelių aukštų namas bus statomas. Paprastai prieš pradedant darbus inžinieriai geologai prašo topografinės sklypo nuotraukos. Ją reikėtų užsakyti šia veikla užsiimančiose įmonėse - sklype išmatuojami absoliutiniai aukščiai, įvertinamas reljefas, drenažo sistema, esamos ar buvusios požeminės komunikacijos ir kiti reikalingi duomenys. Šio dokumento galiojimo laikas - vieneri metai.
Topografinėje nuotraukoje, kuri pateikiama inžinieriams geologams, turėtų būti pažymėtas statinio kontūras. Ruošiant tyrimų ataskaitą joje pažymimos atliktų tyrimų vietos.
Daugiausia užsakymų inžineriniams geologiniams tyrimams tradiciškai gaunama pavasarį bei rudenį. Vis dėlto, prireikus darbai gali būti atliekami netgi žiemą, tiesa, dėl galimo įšalo, sniego ir žemos temperatūros, sunkiau atlikti darbus - minusinė temperatūra nėra pati tinkamiausia technikai ir darbininkams.
Grunto tyrimo metodai
Gruntų tyrimuose, norint įvertinti jų savybes, naudojama daug lauko metodų, tačiau paskutiniais dešimtmečiais greičiausiu, pigiausiu ir populiariausiu būdu tapo statinio zondavimo bandymas. Šiuo metodu gruntai tiriami pastoviu greičiu ir tam tikra statine jėga spraudžiant kūginės formos zondą ir maždaug kas 2,5-20 cm matuojant grunto pasipriešinimą ir šoninę trintį. Po to remiantis gautais duomenimis sprendžiama ar gruntas yra stiprus, ar silpnas.
Greta šio bandymo vietos daromi gręžiniai leidžia išsiaiškinti grunto sudėtį bei požeminio vandens slūgsojimo gylį. „Pagal reikalavimus ir bendrą supratimą, tyrimų ir gręžinių kiekis ir gylis turi būti toks, kad pakaktų tinkamai suprojektuoti ir patikimai įrengti namo pamatus“, - sako dr. S. Gadeikis.
Nesudėtingam stačiakampio formos pastatui, statomam sklype, kuriame nėra stačių šlaitų, buvusios pelkės likučių, su nesudėtingu reljefu gali užtekti iširti gruntą dviejose vietose, skirtinguose būsimo namo kampuose. Jeigu namo kontūras yra sudėtingesnis, tarkime L formos, gręžinių kiekis gali padidėti iki 3-4. Tyrimų gylis vieno ar pusantro aukšto namui be rūsio, priklausomai nuo gruntų, siekia iki 5-6 m gylio. Tiek paprastai užtenka pamatų konstruktoriams, norint tinkamai suprojektuoti namo pamatus.
Gręžimas ir statinis zondavimas yra du pagrindiniai būdai, naudojami siekiant ištirti gruntą. Inžineriniai geologiniai gręžinių aprašymai, su išskirtais grunto tipais, jų apibūdinimu pagal stiprumą ir tankumą.
Pagrindiniai grunto tipai
Lietuvoje gruntai pagal savo litologinę sudėtį ir naudojamą klasifikaciją yra labai įvairūs. Jų tikslūs pavadinimai yra svarbesni specialistams, o paprasčiausia, anot dr. S. Gadeikio, juos būtų suskirstyti į:
- smėlinius;
- molinius;
- organinius gruntus.
Grunto stiprumas ir tankumas, kartu su kitais pateikiamais rodikliais, gali būti tinkamas atskaitos taškas mąstant apie pamatus.
Pamatų tipai priklausomai nuo grunto
Poliniai pamatai tinka tuo atveju, jeigu gruntas iš viršaus yra silpnas ar organinis (durpės, dumblas) ir mėginti jį iškasti neapsimoka. Tiesa, tokiu atveju tenka atsisakyti rūsio. Tačiau jeigu rūsio norima, o gruntas yra sausas ir stiprus, galima rinktis juostinius pamatus.
Atsižvelgiant į tai, ar požeminis vanduo slūgso aukštai, ar žemai bei įvertinus grunto savybes, galima būsimam namui parinkti tinkamą pamatų tipą. Požeminiam vandeniui esant arti paviršiaus (1-1,5 m.), labiausiai namui tinka poliniai pamatai. Tokiu atveju iškasti pamatų duobės ir be vandens pažeminimo įrengti rūsio nepavyktų, todėl šie pamatai laikomi geriausiu sprendimu.
Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita
Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje turi būti pateikta:
- Per tyrimų vietas sudaryti inžineriniai geologiniai pjūviai.
- Statinio zondavimo ar kitų naudotų metodų bandymų grafikai ir laboratorinių grunto ir vandens tyrimų rezultatai, jeigu tokie tyrimai buvo atliekami.
- Išvados apie sklypo inžinerines geologines sąlygas, ir gruntų tinkamumą pamatų statybai.
Galutinį sprendimą apie pamatų tipą ir įgilinimą, atsižvelgdamas į grunto tyrimų rezultatus, bei žinodamas būsimo namo apkrovas priima konstruktorius.
Pasak pašnekovo, kad ir koks gruntas bebūtų, projektuojant svarbu tinkamai įvertinti gautus duomenis. „Visumoje Lietuvoje prastų gruntų nėra, netgi po būsimu pamatu esant silpnam ar organiniam gruntui galima rasti išeitį - ar jį nukasti, ar tiesiog parinkti polinius pamatus. Tiesiog būsimų pamatų kaina gali padidėti kelis kartus, jei lygintume su vietomis, kur slūgso stiprūs smėliniai arba moliniai gruntai.
Įrengiamas pamatas turi atsiremti į gerą ir stiprų gruntą bei išlaikyti tokią pastato apkrovą, kad būsimas statinys per daug, o, svarbiausia, netolygiai nesuslūgtų ir namo sienos bei kitos konstrukcijos nepradėtų trūkinėti ir pleišėti“, - pasakoja dr. S.
Vandens kokybės įvertinimas
Vandens kokybės problemos bus kaip ant delno, kai atidarysite klozeto bakelį. Į jį suteka šaltas vanduo, čia kontaktuoja su deguonimi ir ilgiau pastovi. Taigi, siūlome patiems namuose atlikti eksperimentą.
Atlikę šį eksperimentą, galėsite įtarti, kokios jūsų vandens kokybės problemos, bet tuo įsitikinti galėsite tik laboratorijoje atlikę vandens tyrimus. Tik turint konkrečius duomenis galima parinkti patikimą problemos sprendimo būdą.
Svarbu jeigu jūsų klozeto bakelio turinys nepasižymi nė vienu iš žemiau išvardytų bruožų, tai dar nereiškia, kad vanduo kokybiškas. Pavyzdžiui, nitratais ar nitritais užterštas vanduo neskleidžia neįprasto kvapo ir nepalieka nuosėdų. Taip pat, kaip skelbia lietuvių liaudies išmintis, problemos po vieną nevaikšto, tad vandenyje gali būti ne viena ir ne dvi kokybės problemos.
Dažniausios vandens kokybės problemos
Kalkės
Kaip atrodo? Vanduo skaidrus, bet gali būti su vos įžiūrima šviesia plėvele ant viršaus. Kietos šviesios nuosėdos gali būti sunkiai įžiūrimos, bet palietus juntamas bakelio sienų paviršiaus grublėtumas. Nuosėdos taip pat kaupiasi vamzdelyje, kuriuo vanduo teka iki bakelio, todėl vandens srovė gali tapti mažesnė, netolygi.
Kas tai? Kalkės, kurios susidaro kietame vandenyje.
Ar pavojinga sveikatai? Pagal Lietuvos higienos normą „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, nei kalcio nei magnio koncentracija nėra normuojama. Taip susiklostė dėl to, kad kalcis ir magnis yra žmogaus organizmui naudingi mikroelementai.
Ar pavojinga santechnikai? Kalkės kemša angas, kuriomis teka, prastina įrenginių darbą ir, žinoma, apsunkina namų tvarkymąsi.
Kaip spręsti? Vandens minkštinimo filtru. Jame vykstančių cheminių reakcijų metu kalcis ir magnis pašalinami, jų nuosėdos surenkamos į filtrą, o iš jo jau teka minkštas vanduo. Taip pat egzistuoja ir magnetiniai filtrai, pakeičiantys vandens molekulinę struktūrą taip, kad kalkės nenusėstų ant paviršių.
Geležis
Kaip atrodo? Vanduo skaidrus arba gelsvas, rusvas, ant bakelio dugno, sienelių, mechanizmų - rūdžių spalvos kietos nuosėdos. Bakelio paviršiai pasidengę rudomis kietomis sunkiai nuvalomomis nuosėdomis.
Kas tai? Geležis.
Ar pavojinga sveikatai? Geležis yra būtinas mineralas žmogaus organizmui. Tiesa, juo galima ir apsinuodyti, bet geriant geležingą vandenį tai neįmanoma - jo koncentracija vandenyje tiesiog per maža. Tačiau geležingą vandenį gerti ryžtasi retas: atgraso drumsta jo spalva, neįprastas skonis, kinta ir maisto, gaminto naudojantis tokiu vandeniu, skoninės savybės. Remiantis Geologas LT praktika, klientai geležingą vandenį dar toleruoja, kai geležies koncentracija vandenyje neviršija 0,6 mg/l, t.y. viršija normą 3 kartus.
Ar pavojinga santechnikai? Geležies nuosėdos, panašiai kaip ir kalkės, kaupiasi vamzdžiuose, juos kemša, prastina įrenginių darbą, apsunkina tvarkymąsi (rudos sunkiai nuvalomos dėmės ant kriauklių, parudavę skalbiniai ir pan.).
Kaip spręsti? Vandens nugeležinimo (oksidaciniu) filtru. Geležis, esanti vandenyje, oksiduojama, iškrenta jos nuosėdos ir nusodinamos filtre. Iš filtro teka jau vanduo be geležies.
Bakterijos
Kaip atrodo? Drumstas rūdžių spalvos vanduo, sluoksnis gličių nuosėdų ant bakelio paviršiaus, įrenginių. Bakelio paviršiai pasidengę dar plonu rudos gličios masės sluoksniu.
Kas tai? Bakterijos.
Ar pavojinga sveikatai? Taip.
Ar pavojinga santechnikai? Itin. Bakterijų kolonijos taip suklesti vamzdžiuose, kad užkemša juos aklinai.
Kaip spręsti? Nugeležinimo filtras problemą išspręs iš dalies - bakterijos nesidaugins namų santechnikoje nuo vandens filtro. Tačiau vamzdžiuose ir įrenginiuose iki filtro bakterijos toliau vešės.
Manganas
Kaip atrodo? Vanduo skaidrus, tačiau bakelio paviršiai nusėti juodų nuosėdų.
Kas tai? Manganas.
Ar pavojinga sveikatai? Manganas yra mineralas, taip pat reikalingas organizmui, tačiau kai kurių tyrimų duomenimis, labai didelė jo koncentracija (normą Lietuvoje viršija daugiau nei 10 kartų) vandenyje gali sukelti centrinės nervų sistemos, vidaus organų sutrikimų.
Ar pavojinga santechnikai? Taip.
Kaip spręsti? Manganas vandenyje dažniausiai aptinkamas su geležimi, šiems elementams šalinti tinka tas pats oksidacinis filtras.
Sieros vandenilis
Kaip atrodo (kokį kvapą skleidžia)? Vanduo gali būti tiek skaidrus be jokių nuosėdų, tiek su aukščiau išvardytomis nuosėdomis, bet esminė savybė čia - nosį riečiantis supuvusio kiaušinio kvapas.
Kas tai? Sieros vandenilis.
Ar pavojinga sveikatai? Tiek, kiek būna geriamajame vandenyje, nepavojinga, dujos netgi naudojamos kurortuose kaip turinčios gydomųjų savybių. Tačiau didesni dujų kiekiai (geriamajame vandenyje tokie neegzistuoja) gali būti labai nuodingi.
Ar pavojinga santechnikai? Pastebėta, kad vanduo, kuriame yra daug sieros vandenilio, keičia metalinių gaminių spalvą, gali palikti dėmių skalbiniuose.
Kaip spręsti? Šią problemą taip pat panaikins oksidacinis filtras.