Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje. Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu, ją skaityti galite ČIA.
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute.
Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Socialinės išmokos ir gyvenamosios vietos deklaravimas
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniuje
Ką reikia žinoti buto savininkui?
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 str. numatyta, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Dėl gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo.
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Tokiu atveju deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.
Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju atveju asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. kai asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Galimos grėsmės savininkui
Dėl patalpos ar pastato savininkui kylančių grėsmių, leidžiant kitam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą, galime pabrėžti tai, kad kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
Formaliai reikia teismo sprendimo arba turi buti faktas jog asmuo deklaraves gyv. v. negyvenimo fakta, seniunijoje pabandykite irodyti, atsivede liudininkus - kaimynus.
Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti. Po to jau,po visų teismo proceso galima su teismo sprendimu,kreiptis į savivaldybę,užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.
Sakykim, mano bute gyv. vietą deklaraves asmuo seniai negyvena, gyvena kitur tačiau akivaizdziai vengia deklaruoti savo gyv. v., nes paprasčiau tingi nueiti iki seniūnijos ir jam to neprireikė. Taigi ne buto savininko bėdos, kad asmuo, negyvenantis tame bute, neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos.
Šiaip jau jeigu neturi buto/namo, kuriame galėtum deklaruoti gyv vietą, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Taip yra įgyvendinama deklaravimo įstatyme nurodyta pareiga deklaruoti gyv vietą.
Prie savivaldybės deklaruojama tik tada, kai asmuo neturi nuolatinės vietos, tačiau jei jūsų norimas išdeklaruoti asmuo turi pvz nekilnojamojo turto - jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir jūsų prašymu į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys. Bet kokiu atveju,pati savivaldybė tų išdeklaravimų daryti nesiims,tik teismas gali tai padaryti.
Kreipimasis į seniūniją
Teismo sprendimas
Nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos.
Jei esate deklaruotas pas kaimyna, o norite deklaruotis savo naujai isigytame bute - galesite ir be kaimyno (nes deklaruojate gyvenamaja vieta savo nuosavybeje). Jei esate deklaraves gyv.vieta pas kaimyna, bet kaimynas jus nori isdeklaruoti, o jus nesutinkate rasyti prasymo ir neturite kitos gyv.vietos ar nekilnojamojo turto - kaimynas jusu neisdeklaruos. Vienintelis budas - teismo sprendimas. Arba abieju jusu prasymai.
Seniunijoje uzpildai prasyma isdestai del kokiu priezasciu nori naikinti asmens deklaruota vieta tavo bute. ir jie privalo isdeklaruoti ta asmen5 jei pasitvirtina prasyme nurodytos aplinkybes.
Deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 d.).
Taisyklių 73 punkte nustatyta, kad įgaliotas deklaravimo įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, priėmęs šių taisyklių 70 punkte nurodytą prašymą (taisyti, keisti ar naikinti deklaravimo duomenis), jį užregistruoja deklaravimo įstaigoje ir, jei gali naudotis kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, patikrina deklaravimo duomenų teisingumą.
Apeliantės manymu, Seniūnija turėjo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą, tačiau pažymėtina, kad teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos sprendžiant klausimą dėl D. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo tai daryti.
Apeliantės minimose Rekomendacijose savivaldybėms, kaip įgyvendinti gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos taisyklių reikalavimus, įtvirtinta nuostata, kad deklaravimo funkciją atliekantys darbuotojai turėtų palaikyti nuolatinius santykius su deklaravimo funkciją iki 2007 m. liepos 1 d. vykdžiusių deklaravimo įstaigų (teritorinių policijos įstaigų migracijos skyrių, poskyrių, grupių, pasų poskyrių) (išsiaiškinti ankstesnėse deklaracijose pateiktus duomenis) darbuotojais.
Taigi šiose rekomendacijose nereikalaujama kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl buto savininko prašymo teisėtumo patikrinimo vietoje. Tai, kad šiuo konkrečiu atveju Seniūnija tokių santykių nepalaikė, t. y. nesikreipė į teritorinę policijos įstaigą, nereiškia minėtų Rekomendacijų pažeidimo.
Lietuvos Respublikos Seimas
Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka
Šiaulių miesto savivaldybės administracija (įstaigos kodas 188771865, adresas Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai) kaip duomenų valdytoja, tvarkys Jūsų asmens duomenis.
Gimimo liudijimą ar gimimo akto išrašą, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta. Už paslaugos suteikimą atsakingi asmenys: Savivaldybės priimamasis 13,14 kabinetas, Vasario 16-osios g.
Asmenų aptarnavimo skyriaus vyr. +370 41 383 438, el. +370 41 383 439, el. Medelyno seniūnija Birutės g. 40, Šiauliai, el. paštas Vyr. +370 41 425 297, el. Gyventojų priėmimo laikas:pirmadieniais, trečiadieniais 8-12 val. Rėkyvos seniūnija Energetikų g. 6-39, Rėkyva, Šiauliai, el. paštas Vyr. +370 41 392 260, el. Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracijos paslaugos suteikimo trukmė: 1 darbo diena. Deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo paslaugos suteikimo trukmė: iki 20 darbo dienų.
Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g. Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g. Paslaugos rezultatas: Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracija įvesta į duomenų bazę. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės, patvirtintos VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.
Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.
Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Svarbu: Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečių situacijų visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.