Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) gauna vis daugiau privačių valdų savininkų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Todėl šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo aukščių projektavimo reikalavimus, atsižvelgiant į teisės aktus ir praktinius aspektus.
Geodeziniai ir Kadastriniai Matavimai
Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.
- Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis.
- Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.
Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.
Aukščių Skirtumai Tarp Gretimų Sklypų
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Tačiau, statant statinį, sklypas turėtų būti formuojamas pagal to statinio projektą. Sklypo plane - techninio projekto sudedamojoje dalyje, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Kai sklypo reljefo nuolydis yra didesnis už didžiausią leistiną, kuris yra 12 proc., jį reikia sumažinti atitinkamai pertvarkant reljefą - paaukštinant, pažeminant, išlyginant paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.
Atraminių Sienučių Statyba
Atraminė sienutė turi būti statoma, jeigu kaimynai nesutaria kitaip, savo sklype tokiu būdu, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taigi, atraminių sienelių statyba reikalauja kruopštaus planavimo ir kaimynų sutarimo.
Kaip pastatyti atraminę sieną: profesionalus žingsnis po žingsnio vadovas
Paviršinių Nuotekų Tvarkymas
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.
Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Želdinių Sodinimo Reikalavimai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Atstumai Iki Sklypo Ribų Statant Pastatus
Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis. šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies. Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.
Pastaba: Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai.
Statybos Leidimai ir Reikalavimai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Ginčų Sprendimas
Ginčus, susijusius su žemės paviršiaus reljefo keitimu, VTPSI, kaip statybos valstybinės priežiūros institucija, nagrinėja tik tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas statant statinius, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams.
Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos
Projektuojant pastatus yra svarbus geodezininko vaidmuo, kuris prieš nustatant statinio vietą sklype, projektuojant sklypo aukščius, atlieka sklypo topografinius matavimus. Dažna bėda tame, kad užsakovai nežino, nori kuo pigiau gauti topografinį planą, o geodezininkams nelabai įdomu, kam tas topografinis planas bus skirtas ir apmatuoja sklypą ir nei centimetro už sklypo ribos arba per mažai, reikia kas kartą priminti geodezininkams, kam reikalinga topo nuotrauka, kad reikia apimti kelią, už kelio esančio sklypo dalį bent 5m, gretimybių sklypus bent 5-7m, jei yra statinių gretimuose sklypuose, tuomet ir tų namų cokolinį aukštį pamatuoti...
Kai šių duomenų projektuotojas topografiniame plane neranda, informuoja apie tai užsakovą, kuris turėtų mokėti iš naujo geodezininkams už praplėstą topografinį planą. 9 iš 10 to daryti nenori, nes taupo €. Taip ir gaunasi, kad projektuotojas nemato gretimybių aukščių, todėl negali tiksliai nustatyti, kuriame aukštyje reikia suprojektuoti pastatą.
Vėliau, statybos eigoje, statybos vadovas, geodezininkas ir užsakovas turėtų įvertinti projekte nustatytą pastato aukštį (nulinę altitudę) ir jei reikia, koreguoti ją statybos eigoje prieš įrengiant pamatus pagal tai, ką mato realybėje.
Esant situacijai, kai kaimynai pasistatė savo namų cokolius aukščiau ir žada supilti gruntą virš jūsų lygio, reikėtų siekti bendro sutarimo ir spręsti problemą kartu. Galima įrengti bordiūrus palei tvoros liniją, tačiau dėl atlyginimo už darbus reikėtų tartis su kaimynais.
Pagrindiniai Reikalavimai
Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais. Statinio projektas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų.
STR 2.02.09:2005 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.).
Paviršinių nuotekų tvarkymo reikalavimai:
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
- Yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.;
- Nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Tuo atveju, kai reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kurį norint statyti reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą gali apsaugoti atraminė sienelė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.
Norintiems įrengti tokią sienelę visų pirma svarbu žinoti, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi:
- Statant atraminę sienelę ant sklypo ribos;
- Savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės.
Kiti atvejai, kai reikalingas kaimyno sutikimas
Kaimyno sutikimas reikalingas kai:
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
- Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Statant sklypo užtvarą:
- ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
- prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą):
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
- Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Tokiu atveju statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).
- Statant atraminę sienutę:
- ant sklypo ribos;
- savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
- Sodinant ir formuojant:
- krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos;
- žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos;
- aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos;
- aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.
Žemėlapių naršyklės funkcijos
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galite peržiūrėti ne tik į portalą teikiamus duomenų teikėjų žemėlapius, bet ir susikurti savo žemėlapį. Naudodamiesi žemėlapių naršykle ir Erdvinių duomenų valdymo internete (EDVI) paslauga, galite įsikelti ar susikurti su norimais atributais savo duomenų rinkinius, pildyti juos naujais objektais (t.y. braižyti poligonus, linijas ar taškus), pasirinkti objektų simbolius ir uždėti papildomus užrašus. Į savo žemėlapį taip pat galite įtraukti ir geoportal.lt sistemoje prieinamus viešus žemėlapius (viešąsias duomenų peržiūros paslaugas). Išsaugotais žemėlapiais galite dalintis tiek asmeniškai su norimais žmonėmis, tiek viešai įsiterpus į savo interneto svetainę.
Žemėlapių palyginimas
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galite pasinaudoti skirtingų sluoksnių (žemėlapių) palyginimo įrankiu. Šis įrankis leidžia patogiai ir greitai pastebėti ir įvertinti pokyčius, kurie įvyko Lietuvos teritorijoje arba tiesiog palyginti skirtingus duomenis toje pačioje teritorijoje.
Matavimai ir maršrutai
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galite rasti įrankius koordinačių nustatymui, atstumų ir plotų matavimui bei maršrutų planavimui. Taško koordinačių nustatymo įrankis leidžia gauti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško koordinatės pasirinktoje koordinačių sistemoje (LKS-94, WGS-84 arba WGS-84 LMS). Šis įrankis taip pat leidžia suvesti jums žinomas koordinates, kurios bus pažymėtos žemėlapyje.
Reljefo profiliai
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galite pasinaudoti įrankiais, kurie leidžia nubraižyti jūsų žemėlapyje pažymėtų atkarpų reljefo profilį ir nustatyti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško aukštį virš jūros lygio.
