Skirtingo pobūdžio ekstremaliosios situacijos atrodo labai skirtingos, tačiau ekstremaliųjų situacijų valdymas paklūsta tam tikroms bendroms taisyklėms. Galimų ekstremaliųjų situacijų valdymas yra iš anksto suplanuotas ir aprašytas ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose: numatyti vadovavimo ir informacijos perdavimo mechanizmai, suplanuoti reikalingi ištekliai, visos valstybės ir savivaldybės institucijos yra pasiskirsčiusios vaidmenimis ir atsakomybe.

Konkreti didelio masto ekstremalioji situacija taip pat gali pareikalauti imtis specifinių, nestandartinių veiksmų, kurie priklausys nuo ekstremaliosios situacijos pobūdžio, vietos, metų ir paros laiko, oro sąlygų ir pan. Ekstremaliosios situacijos valdymas skiriasi nuo įvykio likvidavimo pirmiausia tuo, kad įvykių likvidavimas yra įprasta civilinės saugos pajėgų veikla. Jie yra valdomi pagal aiškias ir įprastas procedūras. Ekstremaliosios situacijos valdymas yra daug sudėtingesnis, nes iškyla papildomos, dažnai neįprastos užduotys ir atsiranda poreikis kartu veikti institucijoms, kurios retai veikia kartu.
Gelbėjimo darbų vadovas
Įvykio vietoje visoms tarnyboms vadovauja gelbėjimo darbų vadovas. Gelbėjimo darbų vadovu tampa pirmas atvykęs į įvykio ar ekstremaliojo įvykio vietą civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios į ekstremaliosios situacijos židinį atvykusios civilinės saugos pajėgos, neatsižvelgiant į jų pavaldumą.
Kaip elgtis įvykus kibernetiniam incidentui?
Operacijų centras
Klysta tie, kurie sako, kad ekstremaliąją situaciją galima suvaldyti įsakymais, kontroliuojant įsakymų vykdymą. Gerai veikiantis operacijų centras - tai gero ekstremaliosios situacijos valdymo indikatorius. Informacija, ateinanti į operacijų centrą leidžia vertinti situaciją, prognozuoti pasekmes ir numatyti reikiamus veiksmus.
Operacijų centre veikiantys įvairių reaguojančių organizacijų atstovai turi galimybę ieškoti problemų sprendimo būdų, siūlyti tinkamiausius sprendimus, organizuoti jų įgyvendinimą ir derinti tarpusavio veiksmus. Svarbu, kad organizacijų atstovai, esantys operacijų centre, gebėtų ir turėtų teisę priimti sprendimus savo organizacijose ir jų vardu.
Nepaprastoji padėtis
Nepaprastoji padėtis - tai ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje valstybėje ar jos dalyje, kai dėl valstybėje ar kitose valstybėse susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių.

Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą arba Respublikos Prezidentas išleisdamas dekretą. Seimas arba Lietuvos prezidentas gali nustatyti kai kurių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų teisių ir laisvių apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas.
Civilinė sauga nepaprastosios padėties metu užtikrinama taip pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Nepaprastoji padėtis - tai aukštesnis ekstremaliosios situacijos „lygmuo”. Nereikia sieti nepaprastosios padėties su kariniais veiksmais - kariuomenės veiksmai būtų traktuojami kaip pagalba.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas
Iš anksto suplanuoti veiksmai ir parengtas tinkamas planas, kilus nelaimei, sutaupo laiko ir leidžia išsaugoti žmonių gyvybes bei sutaupyti pinigų. Be to, visi galimi pavojai, veiksmai, nelaimės valdymui reikalingi ištekliai apgalvojami iš anksto, neskubant, atsiranda galimybė surengti pratybas ir įsitikinti, ar viskas apgalvota ir suplanuota…
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas gali saugiai dulkėti lentynoje ar gulėti stalčiuje, kol kilusi nelaimė nepareikalauja veikti pagal jį. Žinoma, toks planas pats savaime negarantuoja visiško saugumo… bet jį gerokai padidina. „Manymas, kad planavimas yra užbaigtas, kai raštiškas parengties ekstremalioms situacijoms planas yra parengtas (parašytas, suderintas ir patvirtintas) rizikuoja prisišaukti bėdą” (Dinos ir kt., 1972).
Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane aprašomos didelę ir labai didelę riziką keliančių pavojų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo procedūros.
Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Pavyzdžiui:
- ūkio subjektas eksploatuoja bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, kuriems išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai deginti 160 tūkst.
- ūkio subjektas yra tvenkinio perteklinio vandens pralaidos ar vandens kaupimo baseino savininkas ar valdytojas, kai tvenkinio vandens tūris sudaro ar viršija 5 mln.
- yra į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.
Valstybinis ekstremaliųjų situacijų valdymo planas
Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, yra įvardintos situacijos, galinčios sukelti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, numatytos reikalingos priemonės bei valstybės institucijos, kurioms tenka atsakomybė už tam tikro pobūdžio valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą.
Ministerijų, valstybės institucijų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose turi būti numatomas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtoje veiklos srityje gresiančių ar susidariusių valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų (situacijų, kurios numatytos valstybiniame plane ir už kurių valdymą ministerija (institucija) yra numatyta kaip atsakingoji institucija) valdymo organizavimas ir koordinavimas; taip pat suplanuojama kaip bus užtikrinamas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtos veiklos srities (sektoriaus) tęstinumas susidariusių ekstremaliųjų situacijų metu.
Gyventojams svarbiausi yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Kodėl? Civilinė sauga valstybėje organizuojama pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą, t.y. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planai yra skelbiami savivaldybių interneto svetainėse.