Mirus artimam žmogui, ypač mamai, lieka daug klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Vienas iš jų - kaip sumokėti mirusio asmens buto mokesčius.
Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje tvarkomi paveldėjimo klausimai, kokie yra pagrindiniai principai ir kokiomis dalimis turtas išdalijamas, taip pat kaip sumokėti mirusio asmens buto mokesčius.
Kas ir Kokiais Pagrindais Gali Paveldėti?
Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Jeigu nėra testamento, dažniausiai paveldi šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).
Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Kada Palikimas Laikomas Priimtu? Kur Reikėtų Kreiptis?
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.
Konkrečiai į kurį notarą reiktų kreiptis, galima rasti internetiniame puslapyje www.notarurumai.lt: viršuje pasirinkus grafą Notarai, puslapio apačioje galima įvesti miestą ir gatvę.
Per Kiek Laiko Reikia Kreiptis Dėl Paveldėjimo?
Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y.
Kas Laukia Praleidus Tą Terminą?
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos
- Praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.
- Nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. mirus vienam iš sutuoktinių, jo turėta dalis automatiškai neatitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, kad būtina kreiptis dėl mirusiam sutuoktiniui priklausančios dalies paveldėjimo.
- Reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą.
Sėkmės receptas: kaip žingsnis po žingsnio parengti paraišką Skaitmeninės Europos programai
Kokios Dažniausiai Pasitaikančios Bylos Teismuose?
Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo.
Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Kokie Klausimai Tokiose Bylose Sprendžiami?
Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.
Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.
Turto Paveldėjimas Pagal Šeimos Tvarką
Mirus vienam iš sutuoktinių, pirmiausia yra atskiriama kito sutuoktinio dalis bendrame turte. Pavyzdžiui, jei sutuoktiniai bendrai įsigijo namą, pusė jo priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui ir nėra paveldima, o kita pusė yra laikoma mirusiam sutuoktiniui priklausiusia dalimi ir yra paveldima.
Kai nėra sudaryto testamento ir miręs sutuoktinis turėjo vaikų, pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį turto, kita dalis išdalijama vaikams, išskyrus atvejus, kai vaikų yra daugiau nei trys, tuomet sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su vaikais.
Jei vaikai yra mirę, tokiomis pat teisėmis jiems priklausančią dalį gali paveldėti anūkai arba proanūkiai.
Jeigu miręs sutuoktinis vaikų neturėjo, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pusę turto, o likusią dalį paveldi mirusio sutuoktinio tėvai. Kai nėra nei sutuoktinio vaikų, nei tėvų, nei anūkų, nei proanūkių, pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Mirus abiem sutuoktiniams, kaip ir minėjau prieš tai, pirmiausia paveldi jų vaikai, jų nesant - tėvai ir anūkai. Nesant išvardintų artimųjų - paveldėjimo teisė atsiranda seneliams ir proanūkiams, o ir šių nesant - broliams, seserims, proseneliams.
Dar tolesnės eilės paveldėtojai yra sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos. Paskutiniai eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
Svarbu suprasti, kad paskesnės eilės paveldėtojai teisę į palikimą įgyja tik tada, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Niekam nepriėmus palikimo - turtas atitenka valstybei.
Priimant palikimą galioja vienas principas arba jis priimamas visas, arba nepriimamas visai. Kiekvienas paveldėtojas turi teisę atsisakyti viso palikimo, tačiau negali atsisakyti jo dalies.
Teisę paveldėti turi tiek pilnamečiai, tiek nepilnamečiai asmenys. Priimant palikimą nepilnamečiui, jam atstovauja tėvai, globėjai arba rūpintojai.
Palikimas tokiu atveju priimamas tik pagal apyrašą (antstoliui sudarius viso turto ir skolų sąrašą) bei įvertinus, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, bus jam naudingas.
Notaras, o globos ar rūpybos atveju - teismas, neišduos paveldėjimo teisės liudijimo nepilnamečiui, kuriam palikimas nuostolingas.
Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, paprastai tai ir būna sutuoktinis.
Paveldimas yra tiek visas turtas, tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos, kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje.
Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą.
Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldimas bus tik sąraše esantis turtas ir skolos, kurios gali būti dengiamos taip pat tik paveldėtu turtu, bet įpėdinis nebeatsakys savo turtu.
Atkreiptinas dėmesys, kad bankas, suteikdamas paskolą, dažnai reikalauja sudaryti ir draudimo sutartį, kurios pagrindu būtų grąžintas nesumokėtas kreditas bankui paskolos gavėjo mirties atveju. Svarbu išsiaiškinti, ar tokia sutartis sudaryta, bei apie mirtį pranešti bankui bei draudimo bendrovei.
Siekiant priimti palikimą būtina per tris mėnesius kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Notarų veiklos teritorijos skelbiamos viešai internete.
Palikimas gali būti priimtas ir faktiškai pradėjus turtą valdyti, tačiau šiuos faktus paskui tenka įrodinėti teisme, todėl visais atvejais siūlytina laiku kreiptis į notarą.
Priimant palikimą yra mokamas atlygis notarui, jei sudaromas turto apyrašas - antstoliui.
Dažnai pamirštama, kad Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės.
Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
Testamentai nebėra turtuolių reikalas. Dažnu atveju testamentai sudaromi siekiant išvengti artimųjų konfliktų, apsaugoti brangius žmones, kuriems įstatymas nesuteikia paveldėjimo teisės, ar net tokiu būdu atsidėkoti už pagalbą senatvėje. Testamentas yra valia ir kiekvienas ją susiformuoja dėl skirtingų priežasčių.
Testamente galima kaip nori paskirstyti savo turtą įpėdiniams, atimti iš kai kurių įpėdinių paveldėjimo teisę, įpareigoti atlikti prievolę kitų asmenų naudai, įpareigoti išlaikyti asmenis, leisti naudotis verslu ar nekilnojamaisiais daiktais. Visgi, testamentu negali būti apribota privaloma palikimo dalis, kuri skirta išlaikymo reikalingiems vaikams, sutuoktiniams, tėvams.
Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą testamento patvirtinimas kainuoja 40 Eur, tačiau dar gali būti mokamos papildomos paslaugos (registravimas ir kt.). Sužinoti apie sudarytą testamentą artimieji gali tik testatoriui mirus, nebent jis pats prasitartų.
Testamentai paprastai yra saugomi notaro, taip pat gali būti saugomi konsulinio pareigūno užsienio valstybėje.
Testamentas gali būti ginčijamas įprastais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl formos neatitikimo, prieštaravimo įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl to, kad sudarytas neveiksnaus asmens ar savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens, sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai.
Praktikoje dažniausiai siekiama įrodyti, kad asmuo faktiškai buvo neveiksnus arba nesuvokė savo veiksmų testamento sudarymo metu, buvo suklaidintas, jam grasinta. Tokios bylos yra sudėtingos, reikalauja ekspertinių žinių, užtrunka ilgai.
Kadangi testamentas tvirtinamas notaro, retai paaiškėja, kad jis netinkamai įvertino asmens galėjimą suprasti savo veiksmus ir suformuoti tikrą bei nepriklausomą valią.
Nuo kada teisės ir pareigos pereina įpėdiniui priėmusiam palikimą mirus nekilnojamojo turto palikėjui? Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau ― CK) turto palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, o pereina mirusio asmens įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą.
Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos ar nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo dienos, bet nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.3 straipsnį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, mirus turto palikėjui, teisės ir pareigos į paveldėtą turtą, įpėdiniui pereina nuo jo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat į tai, kada paveldėjimo būdu įgytos nuosavybės teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio einančio po mėnesio, po mirties.
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas.
Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.
Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą.
Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant.
Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis.
Paveldimo turto mokestis Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai: Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nenuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.)
Mokesčio objektas: Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai); Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
Mokesčio tarifai: Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus: kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai; kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Mokesčio lengvatos: Mokesčiu neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista.
Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.
Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra).
Mokesčiai Paveldėjus Būstą
- Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
- VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Artimųjų Paveldėjimo Eilės
Jei aukščiau įvardytų artimųjų nėra (arba jie atsisakė palikimo) - Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Jei yra daugiau nei vienas tame pačiame punkte surašytas artimasis - jie paveldi turtą lygiomis dalimis (nebent kuris nors palikimo atsisako).
Namų apyvokos/apstatymo daiktus paveldi tas iš aukščiau nurodytų artimųjų, kuris paskutinius metus gyveno su palikėju [CK 5.14].
b)Paslėpė, klastojo, sunaikino testamentą. Taip pat nepaveldi turto tėvai, kurių valdžia apribota. Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia.
Įvaikiai ir įtėviai laikomi vaikais/tėvais: jie paveldi turtą savo naujojoje šeimoje, bet nieko nebepaveldi senojoje (biologinėje).
Palikimo Priėmimas Faktiškai Pradėjus Jį Valdyti
Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (t. y. per tris mėnesius nuo palikimo ar teisės priimti palikimą atsiradimo dienos).
Teismų praktikoje palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).
Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą - šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis.
Teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu.
Išvados
Mirus artimam žmogui, svarbu laiku susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir sumokėti buto mokesčius. Jei turite klausimų ar abejonių, kreipkitės į notarą ar teisininką.