Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirūpinti vienas kitu po savo mirties sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau daugelis visuomenės narių apie šį testamentą nėra girdėję, arba nežino šio testamento sudarymo sąlygų ir ypatumų. Norint išvengti ginčų dėl turto po mirties verta sudaryti testamentą.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.
Bendrojo Testamento Esminiai Aspektai
Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. (CK 3.89 str., 5.45 str. 1 d.).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties.
Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.
Įpėdinio Paskyrimas ir Teisės
Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų. Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą, po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą.
Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t.y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui.
Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra.
Testamento Sudarymo Sąlygos ir Apribojimai
Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t.y. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje (CK 5.28 str.).
Vadinasi, sutuoktiniams testamentą surašius ir jį pasirašius patiems ranka, testamentas būtų laikomas negaliojančiu (CK 5.44 str.)
Atkreiptinas dėmesys, kad sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą pas notarą, ar konsulinį pareigūną, sutuoktiniams atsiranda įstatyme įtvirtinti ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo. Įstatyme yra numatyta, kad sutuoktinių sudaryti individualūs testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja (CK 5.46 str. 2 d).
Be to, įstatyme yra numatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes priešingu atveju būtų paneigta mirusiojo sutuoktinio valia (CK 5.49 str. 1 d.). Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą.
Testamento Turinys ir Galimybės
Testamentu galima palikti visą ar dalį turto bei skolų. Testamente reikia įrašyti, koks turtas kam konkrečiai paliekamas. Turtas turi būti įvardijamas taip, kad būtų aišku, apie ką kalbama.
Jeigu bus neaišku, ta testamento dalis negalios (pvz. jei du butus turintis asmuo rašys “palieku butą sūnui Jonui”). Be turto testamente turi būti: palikėjo (testatoriaus) vardas, pavardė, parašas, testamento sudarymo data ir vieta.
Sparčiausiai keičiasi pats turtas: gal iki mirties vieną butą parduosite, o nusipirksite kitą; dar greičiau kinta pinigų kiekis. Todėl galima testamentą rašyti apimant visus tam tikros rūšies daiktus, tarkim: “Visą nekilnojamąjį turtą palieku dukrai Jurgitai” ar “Pusę visų pinigų palieku sūnui Jonui, pusę dukrai Jurgitai”.
Jei koks nors turtas liks nepaminėtas, jis bus paveldėtas lyg testamento nebūtų. Jei testamentu bus palikta per daug turto, visų įpėdinių dalis proporcingai mažinama (pvz. Dalis žmonių, kuriems norėtumėte palikti turtą, gali mirti anksčiau už jus arba atsisakyti priimti palikimą.
Testamente galite į tai atsižvelgti, pavyzdžiui, palikti turtą žmonai, bet įrašyti, kad jeigu ji mirs pirmiau jūsų (arba nepriims palikimo), tada turtas paliekamas sūnui, o jei ir šis bus miręs (arba nepriims palikimo) - vaikaičiui. Tokiu atveju nereikės keisti testamento po kiekvieno įpėdinio mirties. Jūsų mirties metu gali būti gimę nauji žmonės, pavyzdžiui, jūsų sūnus gali susilaukti vaiko. Tai irgi galite numatyti testamente [CK 5.21].
Patikimumo dėlei galima (bet nebūtina) testamentą tvirtinti pas notarą arba (užsienyje) Lietuvos konsulą. Toks testamentas vadinamas oficialiu. Šiuo atveju ten bus saugoma testamento kopija, kuria bus galima remtis iškilus ginčui.
Ypatingais atvejais oficialųjį testamentą gali tvirtinti kiti svarbūs asmenys (kap antai - kalinio - kalėjimo viršininkas, ligonio - vyr. gydytojas, jūreivio - kapitonas, kario - dalinio viršininkas), bet jį vis tiek reikia skubiai nešti pas notarą. Beje, palikėjas gali notarui ar konsului atiduoti saugoti ir seniau savo sudarytą testamentą (užklijuotame voke).
Vyras ir žmona turi teisę rašyti sudaryti testamentą kartu (sutuoktinių testamentas, turi būti oficialus). Jo esmė: vienam mirus visas turtas pereina kitam sutuoktiniui, o šiam mirus - toliau pagal testamentą.
Testamentu galima įpareigoti palikimą gavusius žmones vykdyti tam tikras pareigas (testamentinė išskirtinė), tačiau šių pareigų vykdymas neturi kainuoti daugiau nei palikimo vertė. Testamentu gali būti turtas paliekamas visuomenei naudingam tikslui. Šiuo atveju gali būti įsteigtas naujas juridinis asmuo palikimui tvarkyti (panašiai kaip, pavyzdžiui, Alfredas Nobelis įsteigė fondą jo vardo premijoms dalinti).
Paprastai turtą testamentu palikti “užrašyti” bet kam (žmonėms, įmonėms, valstybėms). Jeigu palikėjas mirties metu turi vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, nepaisant to, kas parašyta testamente, šie žmonės gaus bent pusę turto, kurį būtų gavę, jei testamento nebūtų (kaip dalijamas turtas nesant testamento žr. čia).
Negalioja testamentas, kuris yra neteisėtas, nesuprantamas ar dviprasmiškas. Pavyzdžiui, testamentu negalima palikti asmeninių teisių: teisės į alimentus, pašalpas, senatvės pensiją ir pan.
Kaip teisingai surašyti testamentą ir kada jau laikas ?
Paveldėjimas Pagal Įstatymą: Kas Paveldi Turtą, Jei Nėra Testamento?
Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse.
Įpėdinių Eilės:
- Pirmoje eilėje: palikėjo vaikai (įvaikiai) ir sutuoktinis.
- Antroje eilėje: palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
- Trečioje eilėje: palikėjo seneliai ir proanūkiai.
- Ketvirtoje eilėje: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktoje eilėje: palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
- Šeštoje eilėje: pusbroliai ir pusseserės.
Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei.
Svarbu žinoti, kad sugyventiniai pagal dabartinius Lietuvos įstatymus nėra šeimos nariai ir įstatyminiai įpėdiniai. Todėl jeigu paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, sugyventinis nepaveldi nieko.
Tokiu atveju su partneriu ne santuokoje gyvenusio asmens turtas pereina teisėtiems paveldėtojams. Jeigu asmuo gyveno su mylimuoju ir neturėjo vaikų, jo palikimas atitenka jo tėvams. Jeigu partneriai turėjo vaikų, turtas pereina vaikams. Kitais atvejais palikimą gauna tolimesni teisėti įpėdiniai, o jei tokių nėra nė vieno - valstybė.
Testamento Rūšys: Asmeninis ir Oficialusis
Testamentai būna dviejų rūšių: asmeninis ir oficialusis.
Asmeninis Testamentas:
- Parašytas ranka.
- Turi būti nurodyta: testatoriaus vardas ir pavardė, testamento sudarymo vieta ir data, aiški testatoriaus valia, pasirašytas.
- Po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
Oficialusis Testamentas:
- Sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba kitos valstybės konsulinio pareigūno.
- Vienas egzempliorius laikomas pas notarą.
- Sunkiau nuginčyti teisme.
Abiejų rūšių testamentai yra teisėti, bet oficialusis yra geriau apsaugotas.
Privalomoji Palikimo Dalis
Gauti testamente neapibrėžtą turto dalį gali tik tie mirusiojo šeimos nariai, kuriems reikalingas išlaikymas. Pagal Civilinį kodeksą teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, t. y. jie pensinio amžiaus, neįgalūs ar dėl kitų priežasčių negali savęs išlaikyti.
Jei tėvas visą turtą paliko mylimajai, bet turi nepilnamečių vaikų, galima kreiptis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies išskyrimo jiems. Nepaisant testamento turinio, jie paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Palikimo Priėmimas: Svarbūs Terminas ir Veiksmai
Po žmogaus mirties per tris mėnesius reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Jeigu turtas paliekamas nepilnamečiui, jo vardu palikimą priima vaiko tėvai arba globėjai. Nepriėmus arba atsisakius palikimo, jis atitenka kitiems paveldėtojams, o jeigu tokių nėra - valstybei.
Jei žmogus dėl tam tikrų priežasčių nespėjo per tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Atsakomybė Už Palikėjo Skolas
Kartu su palikimu paveldėtojai kartais net patys to nežinodami gauna papildomą „dovanėlę“ - skolas. Tuomet jas tenka padengti iš savo kišenės, nepriklausomai nuo paveldėto turto dydžio. Dėl to patariama palikimą priimti pagal apyrašą ir už palikėjo skolas atsakyti tik paveldėtu turtu.
Jeigu miręs žmogus turėjo turto už 50 tūkst. eurų, o skolų už 60 tūkst. eurų, priėmus palikimą pagal apyrašą už skolas reikės atsakyti tik paveldėtu turtu, t. y. tik 50 tūkst. eurų. Likę 10 tūkst. skolos nebus išieškoti iš įpėdinio.
Santuokoje Įgyto Turto Padalijimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė: Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Į asmeninio turto sudėtį įeina: turtas įgytas iki santuokos sudarymo, dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, asmeninio naudojimo daiktai, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai, ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
tags: #kaip #testamentu #palikti #jungtines #nuosavybes #turta