Darbuotojų informavimas raštu ir žodžiu: svarbūs aspektai

Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada.

Poilsio laiko reikalavimai

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.

Atsižvelgdami į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos.

Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.

Kasmetinės atostogos

Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus.

Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga.

Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.

Kokia kasmetinių atostogų nepertraukiama trukmė?

Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę.

Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.

Kodėl dažnai susikerta darbdavio ir darbuotojo interesai?

Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas.

Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali - tai turi būti daroma šalių sutarimu.

Kaip ilgai galima kaupti kasmetines atostogas?

Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus.

Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.

Kaip apskaičiuoti atostogų dienų skaičių už tam tikrą laikotarpį?

Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už trejų metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, statusą, darbo stažą konkrečioje darbovietėje.

Pavyzdžiui, minimalioji atostogų trukmė - 20 darbo dienų, vadinasi, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų.

Pedagoginių darbuotojų atostogų trukmė - 40 darbo dienų, vadinasi, jie atitinkamai praras ilgesnes nei 120 darbo dienų atostogas.

Kada kasmetinės atostogos gali būti „nurašytos“?

Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse.

Visgi yra išimčių.

Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.

Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai - šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, - kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.

Kada ir kokiais atvejais suteikiamos kasmetinės atostogos?

Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis prarastų nepanaudotas atostogas už pirmuosius darbo metus po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 m. sausio 1 d.

Jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pavyzdžiui, 2019-10-01, vadinasi, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėn., taigi nepanaudotas atostogas už pirmus darbo metus jis prarastų po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.

Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis jau nebegalėtų pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis už 2020-2021 darbo metus po 2020 m. kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m.

Mokymo išlaidų atlyginimas

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 37 straipsnyje reglamentuojamos susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo sąlygos.

Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.

Pažymėtina, kad ne bet kokios darbdavio darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos kėlimui patirtos išlaidos gali lemti darbuotojo pareigą jas atlyginti darbdaviui.

Darbo santykių šalys galėtų darbo sutartyje sulygti ir darbuotojui atsirastų pareiga atlyginti tik darbdavio turėtas mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kurios atitiktų DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas darbdavio apmokamose mokymų ar kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įgytų aukštesnio lygio žinias nei būtų reikalingos jo tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, kurios suteiktų papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, jos būtų patirtos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, išskyrus atvejus, jeigu kolektyvinėje sutartyje būtų nustatytas ilgesnis terminas, tačiau neviršijantis trejų metų (DK 37 str. 3 d.), ir atlygintinos, tik tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 37 str. 1 d.).

Apmokėjimas už viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:

1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
2. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3. priedai už įgytą kvalifikaciją;
4. priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5. premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6. premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.

Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas).

Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų.

Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).

Prašymas priimti į darbą ir suteikti atostogas

Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą.

Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.

Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas.

Pažymėtina, jog teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalių susitarimo dėl iš anksto sudaryto kasmetinių atostogų grafiko pagrindu ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.

Darbo laiko keitimas

Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.

Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.

Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.

Mokėjimas už nedarbingumo dienas

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal...

Atleidimas iš darbo

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) 129 str. nurodo, jog darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai iš anksto jį įspėjęs Darbo kodekse nustatyta tvarka.

Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe.

Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl kitų panašių svarbių priežasčių.

Nutraukiant darbo sutartį dėl ekonominių priežasčių, darbdavys privalo laikytis Darbo kodekso 130 str. numatytos įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą tvarkos, t. y. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.

Pažymėtina, jog Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, taip pat darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukiama tik dėl itin svarbių priežasčių ir apie tai darbuotoją įspėjus prieš keturis mėnesius.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui.

Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:

1. atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2. atleidimo iš darbo data;
3. atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Atkreiptinas dėmesys, jog per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms.

Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą.

Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka.

Už šį laiką darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Itin svarbu pažymėti, jog įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą darbdavys privalo išsamiai nurodyti konkrečias darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybes.

Įspėjime neužtenka pateikti abstrakčią formuluotę „dėl ekonominių priežasčių“.

Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį.

Kilus teisminiam ginčui dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, darbdavys turėtų pareigą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius priežasčių, dėl kurių buvo nutraukta darbo sutartis, buvimą.

Grupės darbuotojų atleidimas

Pasitaiko atvejų, kai dėl ekonominių priežasčių atleidžiama grupė darbuotojų.

Pagal Darbo kodekso 130-1 str. grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo:

1. dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;
2. ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;
3. trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

Pažymėtina, jog apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą.

Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais.

Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti

Be to, Darbo kodekso 135 str. aptariama pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius.

Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai:

1. kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2. kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3. kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius;
4. kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5. kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6. kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus.

Bendrijų klausimai

Organizuojant bendrijos narių (BN) susirinkimą būtina turėti registruotojo bendrijos pirmininko parašu susirinkimo dieną patvirtintą bendrijos narių sąrašą, kurį reikia pridėti prie BN susirinkimo.

Jeigu bendrijos narys, pavyzdžiui, ilgam išvykęs, iš。

Alytaus miesto savivaldybės administracija ieško Komunikacijos skyriaus specialisto

Alytaus miesto savivaldybės administracija stiprina savo komandą ir ieško Komunikacijos skyriaus specialisto.

PATVIRTINTAAlytaus miesto savivaldybėsadministracijos direktoriaus2018 m. gruodžio 19 d.įsakymu Nr. DV-1527(Alytaus miesto savivaldybėsadministracijos direktoriaus2025 m. kovo 7 d.įsakymo Nr. DV-199redakcija) KOMUNIKACIJOS SKYRIAUS SPECIALISTOPAREIGYBĖS APRAŠYMASI SKYRIUS PAREIGYBĖS CHARAKTERISTIKA1. Komunikacijos skyriaus specialistas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir priskiriamas ketvirtai pareigybių grupei.

Pareigybės lygis - A2.II SKYRIUSSPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM DARBUOTOJUI3. Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:3.1. turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį išsilavinimą;3.2. turėti ne mažesnę kaip 1 metų žurnalistikos, komunikacijos ar rinkodaros darbo patirtį;3.3. būti susipažinęs su Vietos savivaldos, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir Visuomenės informavimo įstatymais, išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą, dokumentų valdymą ir naudojimą, teisės aktų rengimą;3.4. gebėti:3.4.1. sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu;3.4.2. kūrybiškai kurti socialinių tinklų turinį bei domėtis naujausiomis jų tendencijomis;3.4.3. planuoti savo darbą, nusistatyti prioritetus ir pasitelkti į pagalbą kitus asmenis (projektų valdymo sugebėjimai);3.5. mokėti dirbti kompiuterio „Microsoft Office“ programų paketu. III SKYRIUSŠIAS PAREIGAS EINANČIO DARBUOTOJO FUNKCIJOS 4. Darbuotojas vykdo Alytaus miesto savivaldybės administracijos skyrių bei jos padalinių naujienų komunikacijos parengimo ir platinimo žiniasklaidai funkcijas. Užtikrindamas šią veiklą:4.1. dalyvauja susitikimuose, renginiuose, įvykiuose, juos fotografuoja ir rengia komunikacines žinutes arba viešina atitinkamus įvykius tekstinės, audio- bei videoinformacijos pavidalu el. portale www.alytus.lt arba socialiniuose tinkluose. 4.2. rašo arba redaguoja atsakingų skyrių parengtus tekstus, fotografuoja, organizuoja audio- bei videokūrinių, kurie perduodami Alytaus miesto savivaldybės administracijai, atlikimą atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnį visam turtinių teisių galiojimo laikotarpiui, neribojant teritorijos;4.3. vykdo viešuosius pirkimus, įsigyjant Komunikacijos skyriaus reikmėms reikalingas prekes ir paslaugas;4.4. rengia strateginio pobūdžio dokumentus, susijusius su Komunikacijos skyriaus veikla;4.5. planuoja miesto įvaizdžiui ir savivaldybės projektams viešinti reikalingas lėšas, vykdo jų panaudojimą ir vertina gautus rezultatus (atlieka medijos analizę);4.6. pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo, optimizavimo ir naujovių diegimo;4.7. esant reikalui, rengia informaciją savo veiklos klausimais; 4.8. vykdo projektus, susijusius su savo kompetencijos srities procesų tobulinimu;4.9. nustatyta tvarka tvarko savo veiklos dokumentus, sudaro archyvines bylas ir perduoda jas į savivaldybės archyvą;4.10.

tags: #kaip #turi #buti #informuojami #darbuotojai #rastu