Kietaviškės - tai vietovė, turinti turtingą istoriją ir kultūrinį paveldą. Šiandien Kietaviškės yra du kaimai - Senosios Kietaviškės, esančios rytinėje pusėje, prie Skersės upelio, ir Naujosios Kietaviškės, vakaruose, prie Spenglos upelio. Seniūnijos centras yra Naujosios Kietaviškės.

Kietaviškių herbas
Istorija
Ankstyviausios žinios apie Kietaviškių katalikų parapiją siekia XVI a. pradžią - 1504 metais čia jau stovėjo bažnyčia. Iki 1955 m. Kietaviškės ir aplinkinės vietovės priklausė Žiežmarių rajonui. Nuo 1955 iki 1963 m. Kietaviškių apylinkė priklausė Kaišiadorių rajonui.
Iki XVII a. Kietaviškių žemes valdė Giedraičiai, iš kurių dvarą perėmė Oginskiai. Vėliau Kietaviškės tapo Pociejų nuosavybe. 1676 m. minėtas L. Pociejus su žmona Regina Kietaviškių bažnyčiai dovanojo Šuolių palivarką ir kaimą su žemėmis. Apie 1676 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, o parapija įsteigta apie 1709 m.
1918 m. pabaigoje susikūrė Kietaviškių valsčius, 1927 m. buvo išskirstytas į vienkiemius. 1933 m. Kietaviškėse buvo pastatyta mokykla, kuri šiandien yra renovuota.
Kultūrinis Paveldas
Bažnyčia
Švč. Trejybės bažnyčia - neobarokinio stiliaus architektūros paminklas, statytas 1906-1915 m. Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, su apside, 2 bokštais, kurių šalmai barokiški, trijų pakopų. Vidus 3 navų. Interjeras barokiškas. Langų arkos dvejopos: pusapvalės ir segmentinės. Altoriai turtingai išpuošti, daug lipdinių, statulų. Vargonai išsiskiria gotišku dekoru.

Švč. Trejybės bažnyčia Kietaviškėse
Knygnešystė
Spaudos draudimo laikais knygnešių kelias driekėsi ir per Kietaviškes. 1910 metais Kietaviškių klebonu paskiriamas kunigas Kajetonas Čepanas (1872-1922) - knygnešių, daraktorių globėjas, slaptų lietuviškų mokyklų steigėjas.
Muziejus
Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus įkurtas 1981 m., tačiau dar iki jo įkūrimo mokykloje buvo vykdomas kraštotyrinis darbas. 1965 m. atsirado turizmo-kraštotyros būrelis, po metų atsiskyręs ir tapęs vien kraštotyros būreliu. 1968 m. pradėtas ruošti Kraštotyrinis kampelis.
Biblioteka
Kietaviškių bibliotekos istorija siekia 1948 metus. Biblioteka - įvairios informacijos teikimo centras. Tam pasitarnauja daugiau kaip 7000 įvairių leidinių. Daug dėmesio skiriama kraštotyros darbui.
Žymūs Žmonės
- Iš Kietaviškių krašto (Kareivonių kaimo) yra kilęs išeivijos rašytojas Juozas Kralikauskas (1910-2007), vaizdingai aprašęs savo gimtąjį kaimą.
- Šios seniūnijos Kloninių Mijaugonių kaimas yra publicisto, poeto, vertėjo Vacio Bukausko (1937-1998) gimtinė.
- Gilūšio kaime gimė žymiausias Kietaviškių apylinkių knygnešys Motiejus Grybauskas bei žinomas poetas ir vertėjas Almis Grybauskas (g. 1947).
- Girelės kaime - etnologė, literatė Ona Rasutė Šakienė.
- Kietaviškių krašte yra gimusi ir Onutė Kulbokienė - literatė, knygnešio M.
Gamta
Kietaviškių seniūnijoje yra Ilgio ežero ornitologinis draustinis, įkurtas 1991 m. Jo plotas - 405 ha. Šį gamtinį kompleksą sudaro Ilgio ežeras ir 5 gretutiniai žuvininkystės reikmėms įrengti tvenkiniai su užtvenkta Strėvos atkarpa. Didžiąją dalį draustinio teritorijos užima vandens telkiniai. Draustinyje peri 74 paukščių rūšys.
Jagėlonių mitologinis akmuo, vadinamas Gaideliu.
Kietaviškių plotas yra apie 721 ha: Naujųjų Kietaviškių - 368 ha, Senųjų Kietaviškių - 352 ha.
Ekonomika
Kareivonių kaime įsikūrusios dvi garsios įmonės - modernus žieminių šiltnamių ūkis UAB „Kietaviškių gausa“ bei tarptautinis medinių grindų gamintojas „Boen Lietuva“, taip pat veikia UAB „Bartžuvė“, UAB „Balkesta“, UAB „Elektrėnų statyba“, V. Kartenio firma „Elektrėnų mėsa“ ir kt.
Administracinė Informacija
2000 m. Kietaviškių seniūnijos plotas 5561,7 ha. 2021 m. Seniūnijoje yra 23 kaimai. Seniūnijos teritorijoje yra Kietaviškių pagrindinė mokykla, bažnyčia, 2 bibliotekos, 2 kultūros salės, Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus (Kareivonių kaime), 2 pašto skyriai, šeimos gydytojo kabinetas.
Kietaviškių herbas patvirtintas 2002-05-09 Prezidento dekretu Nr. 1761. Herbe mėlyname fone vaizduojamas auksinis erelis žuvininkas, naguose laikantis auksinę žuvį.
Svarbūs faktai apie Kietaviškes:
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Pirmoji bažnyčia | Minima 1504 metais |
| Ilgio ežero draustinio plotas | 405 ha |
| Seniūnijos plotas (2000 m.) | 5561,7 ha |
| Kaimų skaičius seniūnijoje (2021 m.) | 23 |
Susitikimas su leidinio „Kietaviškės“ sudarytoju ir bendraautoriumi Olijardu Lukoševičiumi
tags: #kaisiadorys #giluciaikaimo #turizmo #sodyba