Alfonsas Butė: Biografija ir Indėlis Lietuvai

Alfonsas Butė - asmuo, įvairiapusiškai prisidėjęs prie Lietuvos kultūros ir politikos. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo veiklos sritis, indėlį į kultūros paveldo išsaugojimą ir dalyvavimą politiniame gyvenime.

Lietuva žemėlapyje

Darbo Patirtis ir Politinė Veikla

Alfonsas Butė yra žmogus, turintis darbo patirties Zoologijos ir parazitologijos institute, Vilniaus vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyboje, Jaunimo teatre, Statybos treste ir medienos įmonėje. Alfonsas Butė yra kandidatavęs į Seimą nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos.

Savo biografijoje, pateiktoje prezidento rinkimams, teigiama, kad 1987 m. KGB iniciatyva A. Butė buvo atleistas iš Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotojo pareigų ir šalių susitarimu pervestas į Vilniaus statybos trestą eiliniu darbininku, žemės kasėju, kur dirbo metus.

A. Butė teigia padėjęs Lietuvai įsigyti krašto apsaugos įrangos bei išrūpinęs valstybei 10 mln. dolerių paskolą iš Kanados. Taip pat teigia padovanojęs 2 vagonus rąstų pastatyti namelį moteriai, kuri regėjo Švč. Mergelę Mariją.

LRT TELEVIZIJA tęsia pažintį su norinčiais būti Lietuvos prezidentu. Vienas pretendentų yra žmogus, turintis darbo patirties Zoologijos ir parazitologijos institute, Vilniaus vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyboje, Jaunimo teatre, Statybos treste ir medienos įmonėje.

Taip pat sako padėjęs Lietuvai įsigyti krašto apsaugos įrangos, išrūpinęs valstybei 10 mln. dolerių paskolą iš Kanados. Ir padovanojęs 2 vagonus rąstų pastatyti namelį moteriai, kuri regėjo Švč. Mergelę Mariją.

Ši mūsų rubrika skirta supažindinti su Jumis, kaip su žmogumi. Jūs nesate užėmęs jokio politinio posto, nors esate kandidatavęs į Seimą nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos.

Kiekvienas žmogus bręsta tam tikram žingsniui ir, kai subręsta, tą žingsnį žengia. Tai, kad nebuvau išrinktas nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos Seimo nariu, čia žmonių apsisprendimas. Žmonės turėjo labai mažai informacijos apie mane, galbūt jos nepakankamai turi ir dabar.

Savo biografijoje rašote, kad turite plačių ryšių, minite, kad esate padėjęs Lietuvai gauti pirmąją milijardinę Pasaulio banko paskolą. Gal galite trumpai pasakyti, per kuriuos pasaulio galinguosius tada veikėte? Tuo metu, jeigu neklystu, vadovavote „Lietmedžiui“.

Tuo metu vadovavau 3 uždarosioms akcinėms bendrovėms. Tai buvo „Lietmedis“, „Kanada Lietuva“ ir „Lietuva Kanada“, kuri turėjo ryšių su Kanados verslininkais, o jie turėjo ryšių per visą pasaulį. Čia truputėlį Jūs neteisingai išsireiškėte.

Todėl, kad buvo mano partneriai, žymūs pasaulyje žmonės kreipėsi į Pasaulio banką ir jie tarpininkavo. Ir Pasaulio bankas pasiūlė iki 10 mlrd. kreditą. Man pasiūlius G. Vagnoriui, jis pasakė parašyti pasiūlymą.

„Canlieta“ parašė, kad galėtų tarpininkauti, jeigu vyriausybė kreiptųsi ir prašytų. Atitinkamai buvo vyriausybės parašytas toks raštas. Aš dar priminsiu, kad už 7,5 proc. metinių palūkanų. Tuo metu iš vyriausybės atėjo ranka ištaisyti žodžiai, kad vyriausybė ne prašo, o sutiktų, ir ne už 7,5 proc., o už 9 proc. Mane tai labai nustebino.

Iš Kanados. Kanados, tarp kitko, vyriausybei vadovavo premjeras M. B. Mulroney, ir pirmasis 10 mln. A. Butė: Milijardinė, čia du atskiri dalykai. Tie patys žmonės, kurie tarpininkavo, kad Lietuva gautų milijardinę, milijoninę paskolą, tą 10 mln., čia buvo negrąžinama tokia pagalba, jie turėjo ryšių su Pasaulio banku, aš neturėjau ryšių. Bet būtent per juos buvo išeita į Pasaulio banką. Tačiau G. Vagnorius, vyriausybės vadovas, kai mes jau parašėme visus dokumentus, suderinome, kad vyriausybė sutinka imti už 7,5 proc., pamatęs, kad yra parašyti 7,5 proc., (liepė) ministrui V. Pasaulio bankas atsakė, kad sutiktų Lietuvai duoti milijardinę, ne 10 mlrd. dolerių paskolą, bet iš esmės vyriausybė atsisakė paimti šitą paskolą, matomai dėl to, kad buvo parašyta, kad prašėme ne 7,5 proc., o 9 proc.

„Canlieta“, jei teisingai sako Lietuvos archyvai, yra bankrutavusi įmonė, kaip ir bankrutavęs yra „Lietmedis“.

Pone A. Bet šitos įmonės, jei kalbate apie „Canlietą“, tai buvo vienas iš „Canlietos“ filialų Šiauliuose ir bankrutavo Šiauliuose.

Valstybinės garantijos ir vienaip arba kitaip, tai yra solidus gavėjas. O bet kuri įmonė kreiptis nei į Pasaulio banką, nei į kažkokį kitą banką, į tarptautinius bankus negali.

O aš pirmą kartą girdžiu, kad bet kuri įmonė, šiandien susikūrusi Lietuvoje, galėtų kreiptis į bet kokią, ną, ji nežinoma užsienyje...

Jeigu sąlygos būtų geros, šiandien žmonės nebūtų išvažiavę. Daugiau nei milijonas žmonių ir įmonės būtų kūręsi čia pat, vietoje. Ir būtų gausybė gerai apmokamų darbo vietų, tačiau kažkodėl Jūs norite suvesti viską į vieną įmonę, kuri bankrutavo.

Aš nenoriu nieko suvesti. Kalbu apie įmones, kurioms Jūs vadovavote, nes Jūs pretenduojate būti LR prezidentu. Negaliu kalbėti apie įmones, kurios arba bankrutavo, arba ne, ir kurioms Jūs nevadovavote. Savo biografijoje, pateiktoje prezidento rinkimams, sakote, kad 1987 m. KGB iniciatyva buvote atleistas iš Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotojo pareigų ir šalių susitarimu pervestas į Vilniaus statybos trestą eiliniu darbininku, žemės kasėju, kur dirbote metus. Tarp ko buvo tas susitarimas, tarp kokių šalių - tarp KGB, Jaunimo teatro ir Vilniaus statybos tresto?

Tuo metu dirbau Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotoju. Įvyko ten toks garsus skandalas, kada buvo svarstomas mano dviejų darbuotojų, dalyvavusių prie A.

Jaunimo teatras su Statybos trestu. Iš direktoriaus pavaduotojo, reiškia nomenklatūros darbuotojo, perveda į eilinius žemės kasėjus. Tai, žinote, tuo metu tenai šeimininkavo sovietinės struktūros, ir tikriausiai Jums turėtų būti aišku, kad ne be tų struktūrų įsikišimo.

Bet Seimo rinkimams prieš 15 m. pateiktoje biografijoje rašote, kad po darbo Jaunimo teatre Statybos valdyboje dirbote brigadininku.

Jos niekam nereikšmingos.

Kultūrinė Veikla ir Atminimo Įamžinimas

Rokiškio kraštas turėjo nemenką indėlį jo asmenybės formavimuisi, nepaisant to, kad didžioji šio žymaus žmogaus gyvenimo dalis prabėgo toli nuo gimtojo krašto.

2004 m. tęsiant brolių Keliuočių atminimo įamžinimo veiklą, Viešojoje bibliotekoje įkurtas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras su nuolat veikiančia ekspozicija, kur sukaupta nemažai Juozo Keliuočio palikimo: rankraščiai, keletas laiškų, nuotraukų kopijos, jo versti kūriniai, išleisti atskirais leidiniais bei publikuoti periodiniuose leidiniuose.

2005 m. lapkričio 8 d. Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras įregistruotas kaip nevyriausybinė organizacija.

Pasitinkant Juozo Keliuočio 120-ąsias gimimo metines, šis centras papildytas vertingais eksponatais: Juozo brolio Alfonso dukros Rasa ir Aušra padovanojo dalį jo palikimo.

Įvairiapusė Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro veikla.

Projektinės veiklos dėka 2006 m. atgaivinta Rokiškio kraštui svarbaus kultūros leidinio „Prie Nemunėlio“ leidyba.

Tradicška, kad šio žurnalo pirmtakas laikraštis „Prie Nemunėlio“, leistas 1989-1997 metais, glaudžiai siejasi su Keliuočių vardu.

Nuo 2006 metų, bendradarbiaujant su žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcija bei „Naujosios Romuvos“ fondu, pradėtas organizuoti kultūros ir meno pažinimo festivalis „Keliuotiškos Juozinės“, pratęsiantis legendinių Keliuočio vardinių tradicijas.

Keliuotiškos Juozinės šįkart įgavo kitokį atspalvį: jos buvo su prancūzišku muzikiniu ir literatūriniu akcentu ir įsiliejo į Tarptautinės frankofonijos dienos minėjimą Lietuvoje.

Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras jubiliejinius metus pasitiko, vykdydamas du projektus: pirmuoju tęsiama krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ leidyba, aktualizuojant J. Keliuočio gyvenimo tiesų ir vertybių sklaidą, antruoju - skelbiamas skaitmeninis turinys internetinės žiniasklaidos priemonėse.

Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras yra ir literatūrinės Juozo Keliuočio premijos steigėjas bei pagrindinis finansuotojas.

2019 m. Rokiškiui tapus Lietuvos kultūros sostine, o taip pat Lietuvai švenčiant šimtmetį, projekto „Rokiškis - Lietuvos kultūros sostinė“ koordinatorei Irenai Matelienei kilo mintis įamžinti krašto šviesiausias asmenybes, formavusias Rokiškio kultūrinį veidą.

Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias - „Penkių kūrėjų kelias“, - jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Keliuočio ir jo brolio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio memorialines vietas, jų atminimą įprasminančius ženklus, gyvenimą, kūrybą menančių vietovių visumą.

Per tris savivaldybes - Biržų, Panevėžio ir Rokiškio - vingiuojantis Kultūros kelias sujungia objektus ir pagal gyventą laikmetį, ir pagal kūrybos aspektus.

Penkių kūrėjų kelias - tai naujas būdas pažinti Aukštaitijos meno ir kultūros šviesulius: Juozą Miltinį, brolius Juozą ir Alfonsą Keliuočius bei brolius Joną ir Adolfą Mekus.

Visi jie yra susiję su Aukštaitija, tiksliau - su Panevėžio, Rokiškio ir Biržų kraštu.

Tai šiuolaikiniai kūrėjai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos kultūrai ir menui bei jo sklaidai užsienyje.

Jonas ir Adolfas Mekai yra pasaulinio garso kino menininkai.

Kaip teigia Kultūros kelio organizatoriai, temą Kultūros keliui padiktavo Panevėžio regione veikiantys trys garsių asmenybių palikimo studijų centrai - Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras (priklauso Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai), Juozo Miltinio memorialinis butas (priklauso Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai) bei Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras (įsikūręs Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje).

Tai unikalus atvejis Lietuvoje, kai šalia esančiose savivaldybėse yra įsikūrę trys palikimo centrai, kurių vykdoma veikla yra susijusi per asmenybes.

Visas Kultūros kelias yra laikmečio (apimančio amžiumi vyriausio J. Keliuočio gimimo metus ir paskutiniojo iš Kultūros kelio herojų J. Kelio maršrutą sudaro 18 lankytinų objektų.

Keliauti galima ir pavieniui, ir su gidais.

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „alfonsas butė“.

Rinkimų kampanija įsibėgėja - iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų.

Iš dvylikos pretendentų į prezidento postą teliko devyni - tik jiems pavyko surinkti būtinus 20 tūkst. parašų, kurie reikalingi norint tapti kandidatais į prezidentus.

Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su devyniais kandidatais.

Ketvirtadienį baigėsi parašų teikimo terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Pirmadienį VRK kandidatais į pretendentus registravo vienuolika: Ingridą Šimonytę, Mindaugą Puidoką, Vytenį Povilą Andriukaitį, Gitaną Nausėdą, Saulių Skvernelį, Kazimierą Juraitį, Alfonsą Butę, Petrą Auštrevičių, Naglį Puteikį, Arvydą Juozaitį ir Valentiną Mazuronį. Kandidatais jie taps tik tada, jei surinks 20 tūkst. rinkėjų parašų.

Daugiau apie visus kandidatus skaitykite čia. Jie gavo rinkėjų parašų rinkimo lapus, ir norėdami tęsti kovą prezidento rinkimuose toliau, turi surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. juos palaikančių rinkėjų parašų. Kandidatai parašus gali rinkti ne tik popieriuje, bet ir elektroniniu būdu.

Pirmadienio duomenimis, daugiausia elektroniniu būdu parašų surinko I.Šimonytė - 36,4 tūkst. Toliau su 23,5 tūkst. elektroniniais parašais rikiuojasi G.Nausėda, su 12,3 tūkst. - A.Juozaitis, su 10 tūkst. - M.Puidokas, su 9,9 tūkst. - V.P.Andriukaitis, 8,7 tūkst. - N.Puteikis, 8,3 tūkst. - P.Auštrevičius, 6,5 tūkst. - V.Mazuronis, 5,9 tūkst. - S.Skvernelis, 5,7 tūkst. - K.Juraitis, 5,3 tūkst. - A.Butė, 1,8 tūkst. - P.Gražulis, 315 - V.Tomaševskis.

Grąžindami parašų lapus, prezidento posto siekiantys pretendentai VRK privalės pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijų išrašus, privačių interesų deklaraciją, biografiją, duomenų anketą apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis. Galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas paaiškės balandžio 12-ąją, gegužės 12-ąją įvyks pirmasis rinkimų turas.

Vyriausiosios rinkiminės komisijos (VRK) duomenimis, pretendentais į prezidentus užsiregistravo Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis, europarlamentarai V. Tomaševskis, Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, Seimo nariai P. Gražulis, Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, mažiau visuomenėje žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Tomas Šimaitis.

Pareiškinius dokumentus pretendentai į prezidentus VRK galėjo pateikti iki kovo 8 dienos. Tai padarė: ekonomistas G.Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Petras Gražulis, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis, Valdemaras Tomaševskis, Petras Auštrevičius, filosofas Arvydas Juozaitis, į Seimą anksčiau kandidatuoti bandę Alfonsas Butė ir Kazimieras Juraitis.

Jie gavo rinkėjų parašų rinkimo lapus, ir norėdami tęsti kovą prezidento rinkimuose toliau, turi surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. juos palaikančių rinkėjų parašų. Kandidatai parašus gali rinkti ne tik popieriuje, bet ir elektroniniu būdu.

Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę 10 asmenų. Septyni jų - puikiai žinomi rinkėjams: Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda bei filosofas Arvydas Juozaitis. Kiti trys gali būti mažiau girdėti - tai Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis ir Kazimieras Juraitis.

Šaltinis: 15min.lt, tv3.lt

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų schema

Pretendentų Į Prezidentus Reitingai

Sausį-vasarį bendrovių „Baltijos tyrimai“ ir „Vilmorus“ atliktų apklausų duomenimis, kandidatų į prezidentus reitinguose pirmauja ekonomistas G.Nausėda, dėl antros ir trečios vietų varžosi I.Šimonytė ir S.Skvernelis.

tags: #kandidatas #i #lr #prezidentus #alfonsas #bute