Pastatai yra didžiausias energijos vartotojas Europoje. Reikalingi pokyčiai atliepia neigiamą pastatų poveikį aplinkai, mat statistiškai šiuo metu pastatams tenka 40 proc. visos Europos Sąjungos (ES) suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.
Artėjant šildymo sezonui pastatų energinis efektyvumas vėl tampa opiu klausimu - šildymo sąnaudos vis dar priklauso ne tik nuo gyventojų įpročių, bet ir nuo gyvenamojo namo būklės. Šiuo atžvilgiu itin opus senų daugiabučių renovacijos klausimas.
Atnaujinta direktyva dėl pastatų energinio efektyvumo įsigaliojo 2024 m. Todėl pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra esminis veiksnys siekiant taupyti energiją, mažinti sąskaitas piliečiams ir mažosioms įmonėms ir pasiekti, kad iki 2050 m. pastatų fondas būtų visiškai dekarbonizuotas ir neišmestų anglies dioksido. Persvarstyta direktyva sudaromos palankesnės sąlygos tikslingiau finansuoti investicijas į pastatų sektorių, papildant kitas ES priemones ir kovojant su energetiniu skurdu remiant pažeidžiamus vartotojus. Ji taip pat remia geresnę oro kokybę, pastatų energetikos sistemų skaitmeninimą ir tvaraus judumo infrastruktūros diegimą.
Birželį Europos Parlamentas patvirtino naują energinio efektyvumo direktyvos variantą, kuriuo siekiama kryptingai didinti pastatų energetinį efektyvumą ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Naujausioje energinio efektyvumo direktyvoje numatoma, kad ES valstybės iki 2030 m. turės renovuoti bent 16 proc., o iki 2033 m. - 26 proc.
Energinio efektyvumo klasės ir renovacijos iššūkiai
Svarstant apie renovacijos būtinybę, esminiu kintamuoju tampa pastato energinio naudingumo klasė. „Energinio efektyvumo direktyvoje išskiriamos dvi pagrindinės kryptys - energinis efektyvumas ir atsinaujinančių išteklių diegimas. Pastaraisiais metais stebime sparčiai augantį saulės elektrinių populiarumą, šį progresą skatina ir valstybės subsidijos. Tačiau pastatų renovacija kelia daugiau iššūkių, tad pasiekti ES keliamus tikslus bus sudėtingiau. Šiuo metu renovacijos projektai vertinami pagal energinio naudingumo klases.
VILNIUS TECH tvarumo programų koordinatorės dr. teigimu, didėja atskirtis tarp esamų ir naujai statomų pastatų, pastatai natūraliai dėvisi ir energinio efektyvumo reikalavimai per paskutinius 10 metų nuolat didėjo, todėl pastatų renovacija turėtų būti atliekama kas 20-25 metus. „Energijos naudingumo klasės sertifikavimo reikalavimai Lietuvoje įsigaliojo 2006 m., o pastatai, kurių statybos leidimai išduoti po šios datos, buvo vertinami kaip C klasės. Nuo 2014 m. nauji pastatai turėjo būti ne žemesnės nei B klasės - toks reikalavimas taikomas ir šiuo metu renovuojamiems pastatams. Dėl šios priežasties net ir C klasės (pastatyti po 2006 m.) pastatai gali būti prastesni, nei renovuoti B klasės pastatai.
Lietuvoje pradedama kvartalinė daugiabučių renovacija
Renovacijos mastas Lietuvoje ir iššūkiai bendruomenėse
Remiantis 2024 m. duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 3957 renovuoti daugiabučiai, tai sudaro vos 13,4 proc. visų šalies daugiabučių. Bendroje statistikoje šalies mastu pirmauja Birštono savivaldybė (63 proc.).
Viena iš renovacijos prastų rezultatų priežasčių - susitarimo trūkumas bendruomenėse, atkreipia dėmesį R. Mikučionienė. „Kalbant apie daugiabučius, tam, kad įvyktų renovacija, didžioji dalis savininkų turi priimti vieną sprendimą. Dažnais atvejais nemaža dalis namo gyventojų tikrai nori renovacijos ir mato jos naudas, tačiau yra tokių, kurie yra kategoriškai prieš arba yra neapsisprendę, nuomojantys savo butus ar išvykę. Energijos sutaupymas yra tik vienas - ir dažnu atveju tikrai ne didžiausias - renovacijos pliusas.
Renovacijos darbai ir privačių namų savininkų požiūris
„Įprastai pastato renovacijos metu rūpinamasi jo apšiltinimu ir šalčio tiltų sumažinimu - stiklinami balkonai, atnaujinami langai, apšiltinamos sienos, keičiami vamzdynai. Kita vertus, privačių namų savininkai renovacijos klausimu nusiteikę daug optimistiškiau.
R. Mikučionienė labiausiai akcentuoja skirtingą namų ir būtų savininkų požiūrį į nekilnojamą turtą. „Nuosavus namus turintys žmonės supranta, kad tai yra jų turtas reikia į jį investuoti, kad namai būtų geresni, šiltesni, patrauklesni ir pan. Be to, čia savininkas turi daugiau įtakos pačiam renovacijos procesui, o daugiabučių gyventojus dar papildomai neramina ir kartas nuo karto žiniasklaidoje garsiai nuskambančios nesėkmės istorijos. Dabar jau turime renovuotų A++ klasės daugiabučių namų kuriais tikrai galime pasidžiaugti, bet apie juos žiniasklaidoje tikrai kalbama rečiau“, - pažymi ji.
Valstybės parama daugiabučių renovacijai
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kartu su Aplinkos ministerija, įvertinusi, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimui parengtas didelis skaičius investicijų planų, tačiau užtrunka, kol jie patikslinami, ar suorganizuojami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, pratęsė jį iki 2026 m.
Kvietimas seniems daugiabučiams namams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinant ne mažiau kaip 40 proc. buvo paskelbtas 2024 m. APVA primena, kad valstybės parama nuo šiol apskaičiuojama pagal naują tvarką - taikant fiksuotą įkainį. Nuo 2025 m. gegužės 6 d. paraiškas pagal šį kvietimą gali teikti ir kultūros paveldui priklausančių daugiabučių namų gyventojai ar jų atstovai.
„Senų daugiabučių defektai blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyventojų saugumui ir lemia dideles išlaidas šildymui, inžinerinių sistemų, konstrukcijų remontui. Renovacijos metu šie trūkumai pašalinami, o jo eksploatacijos trukmė pratęsiama keliais dešimtmečiais ir daugiau. Įdiegus atsinaujinančios energijos technologijas sąskaitos sumažėja nuo kelių iki keliolikos kartų, be to, namas gali tapti beveik neutralus klimatui“, - pabrėžia G. Burbienė.
Valstybės parama skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis. Paskolos dydis negali viršyti statybos darbų išlaidų sumos, įskaitant PVM.
Teikiamoms paraiškoms netaikomas konkursinis atrankos būdas, jos bus priimamos, kol bus išnaudotos kvietimo lėšos arba pasibaigus kvietimo laikui - 2026 m. balandžio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS, kvietimo sąlygos bus atnaujintos artimiausiu metu. Platesnė informacija pateikiama APVA puslapyje.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo i...
| Savivaldybė | Renovuotų daugiabučių dalis |
|---|---|
| Birštono savivaldybė | 63% |
| Lietuva (vidurkis) | 13.4% |
tags: #es #direktyva #del #renovacijos