Karpis - viena populiariausių žuvų Lietuvoje tiek tvenkiniuose, tiek ir ant pietų stalo. Karpis yra sukultūrinta žuvis, auginama jau tūkstančius metų. Šiuo metu karpiai yra populiari žuvis visame pasaulyje, auginama tiek pramoniniu būdu, tiek mėgėjiškai. Straipsnyje aptariami karpių auginimo būdai, nuo ekstensyvaus iki intensyvaus, taip pat rūkymo ir dalinio virimo technologijos, leidžiančios mėgautis šia žuvimi įvairiais būdais.
Karpiai - nuo Kinijos iki Lietuvos
Karpiai, kaip maistas, buvo vertinami jau 1000 m. pr. Kr. Kinijoje. Šiuo metu jie yra plačiai paplitę visame pasaulyje ir auginami dėl savo greito augimo, nereiklumo vandens kokybei ir gebėjimo išgyventi deguonies trūkumą vandenyje. Lietuvoje karpiai taip pat yra populiarūs, auginami tvenkiniuose ir ežeruose.
Karpio biologinės savybės
Karpiai gerai jaučiasi negiliuose tvenkiniuose, nėra reiklūs vandens kokybei ir lengvai pakelia trumpus periodus, kai vandenyje trūksta deguonies. Šaltame vandenyje ir žiemą karpių gyvybinės funkcijos sulėtėja, žiemą jie būna būsenoje, kuri artima miegui. Prekinį 1,5-2 kg svorį, esant geroms sąlygoms, karpis gali pasiekti per du metus. Nerštui karpiai subręsta 3-4 metų amžiaus, tokio amžiaus patelės subrandina apie 30-40 tūkst. ikriukų.
Karpio atmainos
Pagrindinės karpių atmainos yra žvynuotasis karpis, veidrodinis karpis, su padrikai po visą karpį išmėtytais žvynais, linijinis karpis su žvynų juosta ir veidrodinis bežvynis karpis. Tvenkinių įžuvinimui perkami vienmečiai arba dvimečiai karpiai.
Karpių auginimo būdai
Karpiai gali būti auginami įvairiais būdais, priklausomai nuo turimų išteklių ir norimų rezultatų. Pagal auginimo būdą karpių auginimas skirstomas į ekstensyvaus-natūralaus auginimo, pusiau intensyvaus ir intensyvaus auginimo.
Ekstensyvus auginimas
Auginant ekstensyviai išnaudojama natūrali pašarinė bazė: zooplanktonas ir zoobentosas. Įvertinus vandens telkinio galimybes, įleidžiama vidutiniškai 200 karpių 1 ha plotui. Tai natūraliausias būdas, kai žuvys maitinasi tuo, ką randa tvenkinyje. Tai pats tinkamiausias auginimo būdas sportinei karpių žvejybai.
Pusiau intensyvus auginimas
Pusiau intensyviai auginant karpius naudinga skatinti zooplanktono ir zoobentoso vystymąsi. Tam tvenkinys tręšiamas organinėmis medžiagomis - šviežia ir perpuvusia žole, lapais, kompostu, todėl sparčiau dauginasi ir auga fitoplanktonas, juo besimaitinantis zooplanktonas ir zoobentosas. Papildomai karpiai šeriami grūdais. Karpius galima šerti ne kiekvieną dieną, o kas antrą - trečią. Šeriami tik tuomet, kai suėda prieš tai įpiltus grūdus. Maitinant kombinuotaisiais pašarais šeriama mažesnėmis dozėmis, 1-2 kartus per dieną. Jie labai išskysta ir ima rūgti, tuo tarpu grūdai išsilaiko 3-4 dienas nesurūgę. Auginant pusiau intensyviai, tvenkinio hektare išauga 700-1500 kg karpių per metus. Į 1 ha plotą įleidžiama 500-1000 karpiukų. Pusiau intensyviai auginami karpiai yra skanesni. Natūralūs grūdai ir 30 procentų zooplanktono ir zoobentoso suteikia mėsai geresnes savybes. Tokiu principu karpiai auginami Išlaužo tvenkiniuose.
Intensyvus auginimas
Intensyvus auginimas laikomas toks, kai 1 ha plote užauginamos 1,5 - 3 tonos karpių. Norint sparčiau užauginti tiek karpių hektare, reikės naudoti intensyvų papildomą šėrimą. Karpiams maitinti geriausiai tiktų kokybiški ekstruduoti pašarai. Šeriama ne mažiau kaip du kartus per dieną. Deja, šio tipo tvenkiniuose labai padidėja įvairių susirgimų rizika. Intensyvaus auginimo tvenkiniuose neverta bandyti komercinės žvejybos - tokiuose tvenkiniuose auganti žuvis beveik neturi savisaugos instinktų, dideli kiekiai gali būti išgaudomi ir su paprasčiausia meškere. Padidėja ir ligų pernešimo tikimybė.
Tvenkinio paruošimas ir priežiūra
Karpiams tinkamas tvenkinys turi būti lygiu plokščiu dugnu, su nedideliu nuolydžiu vandens išleistuvo (vienuolio) link. Vasaros tvenkinių gylis 1,5-2 metrai. Žiemojimo tvenkiniuose numatomos 3-4 metrų duobės, kuriose karpiai susirenka žiemoti. Be didesnių problemų galima išsikasti iki 10 arų ploto vandens telkinį. Tokio dydžio vandens telkinį galima išsikasti net draustinyje, o jo ploto užteks norint karpių užsiauginti šeimai, nuolat turėti šviežios žuvies. Intensyviai šeriant, iki 2 metrų gylio 10 a. tvenkinyje galima būtų auginti apie 100 -150 karpių. Geriausia paleisti antramečius, 200-300 g sveriančius karpiukus, iki metų pabaigos jie gali pasiekti 0,8-1,5 kg svorį.
Karpių šėrimas
Pašarai sudaro apie pusę karpių auginimo išlaidų. Daugiausia kokybiškų ir pilnaverčių pašarų sunaudojama intensyviai auginant karpius. Šiuo atveju pašarui naudojami labiau baltymingi pašarai su įvairiais priedais. Optimalus baltymų kiekis turėtų sudaryti apie 25 proc. pašaro kiekio. Pusiau intensyviai auginant naudojami kviečiai, kvietrugiai, miežiai, virtos bulvės. Bulvėmis šeriant 1 kilogramui karpio užauginti reikės jų penkis kartus daugiau nei šeriant grūdais. Galima šerti kukurūzais, tačiau jie turi mažiau baltymų nei javų grūdai, dėl to šėrimas mažiau efektyvus.
Karpių negalima šerti prastos kokybės, sušutusiais, apipelijusiais grūdais. Geros kokybės grūdai užtikrins ir gerus augimo rodiklius bei kokybišką žuvies mėsą ir skonį. Pupomis ir žirniais karpių šerti nerekomenduojama. Pašarų kiekį reikėtų reguliuoti atsižvelgiant į žuvų apetitą. Apie 18 laipsnių vandenyje dienai skaičiuojama pašarų norma sudaro apie 5 procentus žuvies masės. Vandeniui šylant iki 25 laipsnių, pašarų kiekis gali būti didinamas iki 10 procentų žuvų masės. Padidėjus vandens temperatūrai, atidžiai sekamas deguonies kiekis vandenyje. Šėrimas mažinamas, jei deguonies vandenyje sumažėja iki 4 mg/l. Žuvys šeriamos nuo kelių kartų per savaitę iki kelių kartų per dieną. Šerti reikėtų toje pačioje vietoje. Jei pašarai ima rūgti, tai požymis, kad žuvys peršeriamos. Tokiu atveju mažinamos pašarų normos ir žuvys šeriamos pašarą beriant ant švaraus dugno. Drumstas tvenkinių vanduo - puikus požymis, kad žuvys alkanos ir intensyviai maitinasi.
Karpių ligos
Pavojingiausia šiuo metu yra Koi herpes virusinė liga (KHVL). Kritimas gali siekti 100 procentų, persirgę karpiai lieka viruso nešiotojais. Liga sparčiausiai vystosi esant 17-26 laipsnių vandens temperatūrai, esant šaltesniam vandeniui liga dažniausiai pereina į chroniškas formas, mirtingumas sumažėja. Simptomai dažniausiai nespecifiniai - karpiams dingsta apetitas, jie tampa apatiški, sutrinka judėjimo koordinacija. Sutrinka kvėpavimas ir jie būriuojasi paviršiuje „rydami" orą. Žiaunos patinsta, atmirusios dalys pašviesėja. Karpiai nugaišta per 1 - 2 paras.
Raudonligė - liga, kai karpiams atsiranda žaizdos, atsikelia žvynai, atsidaro opos. Karpiai gali sirgti argulioze - tai žuvų utėlės. Maži kraujasiurbiai vėžiagyviai sulėtina žuvų vystymąsi ir augimą. Naudojamos kalio permanganato, druskų vonios. Kaviozės ir botriocefaliozės ligas sukelia nenariuoti kaspinuočiai. Saprolegnijozė ( dermatomikozė) grybinis susirgimas , kai sužeistose vietose užauga pelėsinės purvinai pilkos spalvos ataugos. Dažniausiai susergama tvenkiniuose su prasta vandens kokybe.
Labai svarbi yra ligų profilaktika. Jei karpis stiprus, dažniausiai jis atlaikys ligą. Ypač svarbu prižiūrėti motininius karpius.
Rūkymas - senovinis maisto konservavimo būdas
Maisto rūkymas, kaip būdas jį perdirbti, datuojamas primityvių urvinių laikų laikais. Rūkymas suteikia maistui savitą skonį ir aromatą, taip pat padeda jį išsaugoti. Dūmuose esančios medžiagos veikia kaip konservantai, stabdantys bakterijų augimą ir prailgindami produkto galiojimo laiką. Svarbu pasirinkti tinkamą medieną rūkymui, nes skirtingos medienos rūšys suteikia skirtingą skonį. Paprastai rūkoma specialiai įrengtose patalpose (rūkyklose), pagamintose iš medžio, plytų ar geležies.
Karpis virtuvėje
Karpiai yra universalūs, juos galima kepti, rūkyti, virti, troškinti. Tinkamiausias maisto ruošimui 1-2 kilogramų karpis. Karpio mėsa naudota maistui jau 1000 m. pr. Kr. Šiuo metu karpiai yra populiariausios dekoratyvinės ir pramoninės žuvys, paplitusios visame pasaulyje. Jei tik yra tinkamai maitinami ir yra optimalios temperatūros vanduo, karpiai auga labai greitai. Didelė problema karpių auginimo versle yra per mažas vartotojų dėmesys šiai puikiai žuviai. Seniausioje pasaulio kultūroje, pas kinus, tai buvo išspręsta labai paprastai. Iškepus karpį aliejuje, kauliukai burnoje nebejuntami. Keptą karpį derinant su įvairiais padažais, galima išgauti daugybę visiškai skirtingų karpio skonių.