Turto iššvaistymas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika

Šioje apžvalgoje pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizė, apimanti materialiosios baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės aspektus. Aptariamos nusikalstamos veikos, bausmių subendrinimo taisyklės, įrodymų reikšmė ir procesiniai pažeidimai.

Materialiosios baudžiamosios teisės aspektai

Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę aptarė:

• Bendrininkavimo sampratą ir esminius požymius (BK 24 str.).
• Mažareikšmiškumo sampratą ir jo, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo (BK 37 str.), taikymą sveikatos sutrikdymo bylose.
• Bausmių bendrinimo tvarką, kai asmuo keliais nuosprendžiais nuteisiamas už tęstinės nusikalstamos veikos epizodus (BK 63 str.).
• Nusikalstamas veikas, numatytas BK 179, 223, 246 ir 270 straipsniuose.
• Nusikalstamo elgesio kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį kaip idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Nusikalstamos veikos pagal BK straipsnius

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsamiai apibrėžė nusikalstamas veikas, numatytas šiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose:

• BK 179 straipsnis: Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis.
• BK 223 straipsnis: Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
• BK 246 straipsnis: Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas.
• BK 270 straipsnis: Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veika, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus).

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti. Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio.

Nors tai nereiškia, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau „mažareikšmėmis“ paprastai neturėtų būti pripažintos veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti; šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo „mažareikšmiškumo“ klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis.

Baudžiamojo proceso aspektai

Baudžiamojo proceso požiūriu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę:

• Pakartojo formalią ir teorinę „netiesioginių įrodymų“ sampratą.
• Išaiškino sąlygas, kuriomis faktiškai atlikta krata, nesilaikant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų sąlygų, nelaikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.
• Aptarė kriterijus, kada kaltinimo keitimo procedūros (BPK 255, 256 str.) pažeidimas gali būti pripažintas „esminiu“ baudžiamojo proceso pažeidimu.
• Priminė gynėjo inicijuotos „konsultacinės išvados“ procesinę (įrodomąją) reikšmę.
• Paaiškino nepagrįstai apkaltinto asmens patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo pagrindus.
• Pažymėjo imperatyvų privalomą gynėjo dalyvavimą apeliacijos procese (BPK 322 str. 1 d.).
• Detalizavo BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunkčio (baudžiamosios bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos iš esmės kitokios faktinės aplinkybės) taikymo sąlygas.

Proceso išlaidų atlyginimas

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra suprantamos kaip „išleistos lėšos“; jos turi atitikti „realumo“ kriterijų; kaip „realios išlaidos“ dėl advokato paslaugų suteikimo baudžiamajame procese yra vertinamos lėšos, kurios sumokamos advokatui už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas konkrečiame baudžiamajame procese; proceso dalyvio prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti pagrįstas konkrečioje baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir atsiskaitymą už jas patvirtinančiais duomenimis; proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį; teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Kaltinimo keitimas

Kaltinimo keitimo procedūrų (BPK 255, 256 str.) pažeidimo pripažinimas „esminiu“, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują teismo nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą fakto ir teisės aspektu; sprendžiant šį klausimą, turi būti įvertinama kaltinamojo išsakyta pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo bei gynybos pozicija viso baudžiamojo proceso metu, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktu faktinių aplinkybių patikslinimu ir jų teisiniu vertinimu kasatorius turi galimybę ginčyti kasaciniame skunde.

Teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimai

Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas, be kita ko, aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, atsako pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Už šiame straipsnyje nurodytas veikas atsako ir juridinis asmuo (BK 270 straipsnio 3 dalis).

BK 270 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra aplinkos apsauga ir ekologinis saugumas; dalykas - aplinka ir gamtos ištekliai. Objektyviąją nusikaltimo pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Veika pasireiškia teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu. Šios taisyklės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek ir neveikimu, kai neatliekamos iš tokių taisyklių kylančios pareigos. Kadangi šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnį reikia remtis aplinkos apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, nustatančiais konkrečias leistino ar privalomo elgesio taisykles bei draudimus (pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės ir kt.).

Šiame straipsnyje nustatyti padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augalijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme (BK 270 straipsnio 1 dalis); 3) didelės žalos padarymu orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimu.

Viešieji pirkimai ir tiekėjų pašalinimo pagrindai

VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. self-cleaning) institutas. Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas; (ii) kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį; (iii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo, vadovo įgaliotas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus) (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose. Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 2 dalies komentarą).

Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė ir BK 249 straipsnyje. Tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kaip nurodyta BK 25 straipsnio 5 dalyje ir BK 249 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už kyšininkavimą (BK 225 straipsnis), prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimą (BK 227 straipsnis), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybė už šias nusikalstamas veikas gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. BK nuostatomis įgyvendinamas 2003 m. liepos 22 d. VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros.

Nusikalstamo bankroto sąvoka ir atsakomybė už jį reglamentuota BK 209 straipsnyje. Nusikalstamas bankrotas priskiriamas nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai. Nustačius, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo padarė VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nusikalstamą veiką (nusikalstamą bankrotą) ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra taikomas tik kitos valstybės tiekėjui, t. y. tokiam tiekėjui, kuris padarė nusikaltimą, apibrėžtą kitos valstybės teisės aktuose, taip pat ir įgyvendinančiuose Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ES teisės aktus. Kitaip tariant, VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra susijęs su tokiomis situacijomis, kai kitos valstybės tiekėjas yra nuteistas ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje valstybėje (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą) už tokias nusikalstamas veikas, kurios atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas, t. y. VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.

VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas yra taikomas tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys. Tiekėjai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas, atsako pagal ANK arba pagal BK (Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis). Taigi, jei priimamas administracinis sprendimas dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu nevykdymo, laikoma, kad tiekėjas yra nuteistas ir turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.

VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas.

tags: #nuteistas #uz #turto #issvaistyma #ir #buhalterines