Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie gyvūnų laikymo apribojimus daugiabučiuose namuose. Ši tema apima ne tik pavojingų šunų veislių laikymą, bet ir galimus draudimus įsigyti gyvūnus asmenims, kurie su jais elgiasi žiauriai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su gyvūnų laikymo taisyklėmis ir apribojimais Lietuvoje.
Draudimas Įsigyti ir Laikyti Gyvūnus Už Žiaurų Elgesį
Šiuo metu svarstomas projektas, kuris numato draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus asmenims, iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti už žiaurų elgesį. Įstatymo pataisos siūlo, kad toks draudimas galiotų nuo 2 iki 10 metų. Institucija, taikanti draudimą, spręstų dėl jo apimties, o už draudimo pažeidimą būtų baudžiama nuo 150 iki 300 eurų.
Šis projektas atsirado dėl teisės aktų spragos, leidžiančios asmenims, kuriems gyvūnai buvo konfiskuoti už žiaurų elgesį, jau kitą dieną įsigyti naują gyvūną. Europos Sąjungoje yra pavyzdžių, kai teisė laikyti gyvūnus asmenims, žiauriai besielgusiems su jais, atimama visam laikui. Užsienio valstybėse dažnai taikoma praktika, kai institucijos nustato draudimo pobūdį ir apimtį, spręsdamos, ar asmeniui uždrausti laikyti visus gyvūnus, ar tik tam tikrą rūšį.
Pavojingų Šunų Laikymo Apribojimai Daugiabučiuose
Praėjusiais metais buvo priimtas pataisytas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame daugiausia diskusijų sukėlė punktas, draudžiantis laikyti daugiabučiuose pavojingus šunis ir jų mišrūnus. Paskelbus apie šį draudimą, kovinių bei pavojingų šunų šeimininkams primygtinai rekomenduota užsiregistruoti savo savivaldybėse. Tačiau ne visi šeimininkai suskubo tai padaryti.
Kyla klausimų, ką daryti tiems, kurie tik įtaria, jog jų augintinis galbūt turėjo pavojingoms veislėms priskiriamus tėvus. Tokie žmonės, gyvenantys daugiabutyje, gali netekti teisės laikyti augintinį, jei pamėgins išsiaiškinti jo kilmę. Kita vertus, nesiaiškindami jie gali būti įskųsti kaimynų ir sulaukti pareigūnų vizito, kuris gali baigtis bauda arba šuns konfiskavimu.
Skirtingos Šunų Grupės ir Reglamentavimas
Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, galima išskirti dvi šunų grupes, kurioms taikomas skirtingas reglamentavimas: pavojingi šunys ir koviniai šunys bei jų mišrūnai. Koviniai šunys ir jų mišrūnai draudžiami tiek daugiabučiuose, tiek privačiuose namuose visoje Lietuvoje nuo 2013 m.
Vilniaus mieste yra registruoti 278 šunys, priskirti pavojingoms ar kovinėms veislėms. Asmenims, kurie laiko tokius šunis be Savivaldybės leidimo, gresia bauda su gyvūnų konfiskavimu. Jei šunys laikomi turint Savivaldybės leidimą, jie gali būti toliau laikomi, bet turi būti kastruoti ir negali būti veisiami ar parduodami.
Nuo 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė nebeišduoda leidimų pavojingų šunų laikytojams, laikantiems juos daugiabučiuose namuose. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė išduoda tik leidimus laikyti pavojingos veislės grynaveislius šunis, kurie laikomi ne daugiabučiuose namuose. Nustačius, kad pavojingas šuo laikomas be leidimo, savininkui grės bauda su gyvūno konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Savivaldybės pareigūnai reaguoja į kaimynų skundus dėl tokių šunų ir organizuoja patikrinimus. Tačiau priimti teisės aktai gali turėti įvairių pasekmių, įskaitant pavojingų šunų išmetimą į gatvę.
100 šunų veislių: Bokseris
Kaip Nustatyti Mišrūno Veislę?
Svarbu nustatyti, ar mišrūnas šuo turėjo pavojingos veislės tėvus. Šiuo klausimu kai kurios įstatymo nuostatos dar gali būti keičiamos. Norint priskirti gyvūną konkrečiai kategorijai, turi būti žinoma jo kilmė.
Visuomenės Nuomonė ir Stereotipai
Visuomenėje galioja stereotipas, kad patys pavojingiausi - dideli ir vadinamųjų pavojingų šunų požymių turintys šunys. Tačiau šunų dresūros specialistai teigia, kad pavojingų veislių šunys tiesiog turi stiprų charakterį, todėl šeimininkas taip pat turi būti stiprus. Problemos atsiranda, kai šuo yra stipresnis už šeimininką.
Šunų dresuotojai nepritaria pačiai sąvokai „pavojingų šunų veislės“. Dažniausiai tai yra šeimininko nesusitvarkymas, nežinojimas, ką daryti konkrečioje situacijoje. Kol šeimininkas nepaaiškina šuniui, kad taip elgtis negalima, šuo galvoja, kad viskas gerai. Net ir suaugusį šunį vis dar galima išauklėti, nes šunys yra hierarchijos gyvūnai, tad šeimininkui pakeitus savo elgesį, pasikeičia ir šuns elgesys. Svarbu suvokti, kad šunys labiausiai reaguoja į emocijas, o ne į žodžius.
Gyvūnų Įkandimai ir Pasiutligės Kontrolė
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet registruojama vidutiniškai 2000 gyvūnų įkandimų vien Vilniaus apskrityje. Iš jų apie 20 proc. yra apkandžiojami vaikai iki 15 metų amžiaus. Net 85 proc. įkandimų yra padaromi šunų, ir dauguma jų yra savi arba žinomi šunys.
Visi laikomi gyvūnai - potencialūs pasiutligės platintojai - privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus. Jei gyvūnas apkandžiojo ar apdraskė žmones, apie tai nedelsiant turi būti pranešta atitinkamoms institucijoms, o gyvūnas turi būti izoliuotas 14 parų stebėjimui.
Gyvūnų Laikymo Taisyklės: Pagrindiniai Aspektai
Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis, o kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
Pagrindinės Gyvūnų Laikymo Taisyklės
- Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis.
- Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
- Gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.
- Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
- Jei gyvūnas pasimeta, apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui per 3 darbo dienas.
- Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
Gyvūnų Laikymas Privačioje Valdoje
- Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą.
- Gyvūnams laikyti skirti statiniai įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos.
- Gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų.
- Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai, šuo!“, o jeigu yra laikomas pavojingas šuo, tai ženklas su užrašu „Atsargiai, pavojingas šuo!“
Gyvūnų Laikymas Daugiabučiuose Namuose
- Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu.
- Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte.
- Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų.
- Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn.
Šios taisyklės padeda užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis, o gyventojai jaustųsi saugūs ir patenkinti.
Išvados
Gyvūnų laikymo apribojimai ir taisyklės Lietuvoje yra skirti užtikrinti gyvūnų gerovę ir visuomenės saugumą. Svarbu, kad gyvūnų savininkai žinotų ir laikytųsi šių taisyklių, kad būtų išvengta konfliktų ir nelaimingų atsitikimų. Taip pat svarbu, kad būtų tobulinami teisės aktai, siekiant užtikrinti, kad asmenys, žiauriai besielgiantys su gyvūnais, negalėtų įsigyti naujų gyvūnų ir kelti jiems grėsmę.