Šilumos tiekimas į butus Lietuvoje: kainos, suvartojimas ir teisės aktai

Šilumos suvartojimo efektyvumas ir individuali apskaita tampa vis aktualesni daugiabučių gyventojams. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įvairūs įstatymai ir teisės aktai, užtikrinantys skaidrų ir teisingą šilumos paskirstymą vartotojams.

Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas. Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 120 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 420 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 112 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, o naujos statybos ir atnaujintuose daugiabučiuose - tik apie 70 tūkst.

Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.

Šilumos kainos ir suvartojimas

Šį vasarį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,2 euro ct/kWh, sausio mėnesį - 6,3 euro ct/kWh, prieš metus - 6,8 euro ct/kWh su PVM.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį vidutiniškai išleis 67 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1080 kWh (18 kWh/1 kv. m.). Sausio mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1560 kWh (26 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 98 eurus. 2015-ųjų vasarį vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie -0,3 0C, o šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos daugiabučiuose sudarė apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m.). Ši šiluma vidutiniškai kainavo 77 eurus.

2016-ųjų vasarį mažiausiai šilumos energijos naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 480 kWh (8 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi - apie 29 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 720 kWh (12 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 45 eurus. Daugiausia vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo vidutiniškai apie 1620 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 100 eurų.

Apibendrinant galima pateikti tokią lentelę:

Šilumos ūkio įstatymo reikalavimai Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja visus Lietuvos centralizuotos šilumos tiekėjus naujai statomuose pastatuose, prijungiamuose prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, sumontuoti nuotoliu nuskaitomus šilumos skaitiklius. Tai reiškia, kad kiekvienas butas ar kita patalpa naujai pastatytuose pastatuose turi turėti individualią šilumos suvartojimo apskaitą.

Buitinius šilumos skaitiklius pageidaujantiems klientams bus galima įrengti ir senos statybos ar renovuotuose daugiabučiuose, kuriuose bus techninės galimybės, tačiau toks sprendimas privalės būti priimtas butų savininkų balsų dauguma (50 % + 1).

Senos statybos arba renovuotuose daugiabučiuose, kuriuose nebus techninių galimybių įrengti individualius šilumos skaitiklius, vartotojų pageidavimu galės būti įrengiami šilumos dalikliai, kurie montuojami ant radiatorių. Šie prietaisai bus montuojami tik tuose daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai balsų dauguma (50 % + 1 balsas) priims teigiamą sprendimą dėl daliklių įrengimo visame daugiabučiame name.

2024 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba pritarė nuotoliu nuskaitomų šilumos skaitiklių ir šilumos daliklių aptarnavimo mokesčiams. Šis sprendimas atveria kelią AB Vilniaus šilumos tinklų klientams įdiegti modernius centralizuotos šilumos apskaitos prietaisus. Tokie įrenginiai orientuoti į individualią šilumos vartojimo apskaitą ir leidžia gyventojams stebėti savo šilumos energijos suvartojimą bei sudaro galimybes efektyviau vartoti šilumos energiją.

Šilumos kainų nustatymas ir dedamosios

Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir VKEKK pastabas, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn. Perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, šilumos tiekėjai teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą. Karšto vandens tiekėjas, teisės aktų nustatyta tvarka, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai karšto vandens kainos projektą.

Kas mėnesį šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas pateikia VKEKK duomenis apie praėjusio mėnesio pirkto kuro kainas ir apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Komisija patikrina pateiktų duomenų teisingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25-tos dienos viešai informuoja vartotojus apie galutines šilumos energijos ir (ar) karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Šilumos paskirstymo metodai daugiabučiuose namuose

Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus. Esant skirtingoms situacijoms, taikomi skirtingi metodai:

• Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir visų daugiabučio gyvenamojo namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos. Tokios šilumos energijos tiekimo sistemos ir matavimo prietaisų įrengimo ypatumus atitinka Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4.
• Jei name bent vieno buto (patalpos) šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomi kitu būdu (elektra, dujomis ir kt.), tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Šiuo atveju atjungusiems savo butų (patalpų) šildymo įrenginius yra apskaičiuojama šilumos energijos, suvartojamos bendrojo naudojimo patalpose, dalis.
• Jei namo butuose (patalpose) įrengti šilumos kiekio dalikliai, tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6.
• Jei namo butuose (patalpose) įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3.

Gali būti taikomi ir kiti šilumos paskirstymo metodai, parengti pagal Šilumos paskirstymo vartotojams rengimo ir taikymo taisykles.

Kompensacijos už šildymą

Kai buto plotas ir šilumos sąnaudos jam šildyti yra ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už šildymą, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų.

Daugiau informacijos dėl kompensavimo tvarkos galima sužinoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje.

Šilumos įrenginių prijungimas ir rekonstrukcija

Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Taip pat, jei pageidaujama rekonstruoti šilumos įrenginius, keičiant jų galią, pralaidumą ar prijungimo schemą, būtina kreiptis į savivaldybę dėl techninių sąlygų.

Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį dėl papildomų išlaidų atlyginimo.

Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.

Sutartys su šilumos tiekėju

Sutartys su gyventojais ir juridiniais vartotojais sudaromos UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinėje tarnyboje. Kol nepasirašytos sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas bei Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniais šilumos vartotojais sutarčių standartinių sąlygų aprašas.

Šilumos tiekėjo pareigos Užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai prie pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik teisės aktuose nustatyta tvarka. Prieš šildymo sezono pradžią parengti ir, įvertinęs teisės aktų nuostatas, suderinti su savivaldybių institucijomis tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūrų grafikus ir šildymo pradžios eilę pastatams.

Šilumos tiekėjas atsako už: Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu šilumos vartotojas patyrė tiesioginę žalą. Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus. Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Jeigu nėra šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų, šilumos tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato butų (patalpų) savininkų - buitinių šilumos vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų.

Karšto vandens tiekėjas atsako už: Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje, geriamojo vandens kokybę, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu pastato savininkas - karšto vandens vartotojas ar daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis karšto vandens vartotojas patyrė tiesioginę žalą. Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus. Karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Jeigu nėra karšto vandens parametrus registruojančių prietaisų, karšto vandens tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - karšto vandens vartotojo ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų - buitinių karšto vandens vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų, šilumos ir (ar) šalto vandens tiekėjų ir karšto vandens tiekėjo atstovų.

Informacija dėl skaitiklių keitimo ir įrengimo teikiama Priežiūros paslaugų tarnyboje telefonais (8 349) 50577, (8-349) 77122 arba atvykus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“. Vartotojui suabejojus jo bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenų tikslumu, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklį pakeis kitu ir atliks nuimto skaitiklio metrologinę patikrą. Buto savininkui, dėl kokių nors priežasčių (pvz. buto karšto vandens vamzdynų remontas), pageidaujant bute įrengtą(-us) karšto vandens skaitiklį(-ius) nuplombuoti, o paskui užplombuoti reikia kreiptis ne vėliau, kaip dieną prieš numatomus atlikti darbus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“.

Griežtai draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklio plombas. UAB „Jonavos šilumos tinklai” darbuotojai tikrina visų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir eksploatavimo sąlygas. Jei tikrinimo metu nustatomas vienas iš aukščiau nurodytų ar kitoks karšto vandens skaitiklio gedimas arba plombų pažeidimas, atliekamas sunaudoto ir vartotojo deklaruoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“. Apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė, „iki“ ir „skirtumas“ 0.

Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Teisę reguliuoti namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą ir išsakyti nusiskundimus.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC. Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą.

Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Šilumos ir/ar karšto vandens vartotojų, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ir šilumos ir/ar karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas , Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės , LR Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas.

Popierinės sąskaitos yra išnešiojamos į pašto dėžutes einamąjį mėnesį nuo 10 iki 15 dienos. Negavus sąskaitos, prašome kreiptis į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ abone.

Teisės aktai, reglamentuojantys šilumos ūkį:

• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas
• Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“
• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės
• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės
• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas
• Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai
• Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
• Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės
• Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika

Teisės aktais nustatyta, kad vidaus šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojai paruošia daugiabučių namų šildymo sistemas naujam šildymo sezonui, atlieka šilumos punkto ir vidaus šildymo sistemų hidraulinius bandymus.

Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo sezonui aktą prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

Šilumos taupymo priemonės

Jei daugiabutyje vis dar naudojamas sovietinės gamybos elevatorinis šilumos punktas, būtina jį pakeisti į modernų automatinį šilumos punktą, kuris turėtų gali...

Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. ir užtikrinti reikiamą oro temperatūrą kiekviename tipiniame iki 1992 m.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra įtvirtinta pastato bendrojo naudojimo objektų sąvoka, pagal kurią, pastato bendrojo naudojimo patalpos - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu šios patalpos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką Lietuvoje, yra išaiškinęs (2012-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-229/2012): „Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartotota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra išaiškinusi, jog šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrųjų patalpų šildymui, todėl gyventojai moka už bendrųjų patalpų šildymą net ir tuo atveju, jei laptinėse yra atjungti šildymo prietaisai (radiatoriai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (2012-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr.

tags: #kas #teikia #siluma #i #butus