Būstas yra tiriamas kaip vartojimo objektas, nes turi vertę, kurią atpažįsta vartotojas. Tiriant būstą Lietuvoje svarbu atsižvelgti į gyvenamojo būsto raidos kontekstą, nes būsto vertės supratimas keitėsi - reikšmingos įtakos turėjo sovietmetis ir nepriklausomybės pradžioje įgyvendintos reformos.
Mokslininkai pastebi, kad sovietmečiu vyravo instrumentinis-funkcinis supratimas, kai būsto vertę sudaro fizinė gyvenamoji erdvė tiesiogine prasme. Situacija iš esmės pasikeitė nepriklausomoje Lietuvoje - ilgainiui dominuojanti būsto valdos forma tapo privati nuosavybė - tai sociologinei analizei aktuali aplinkybė.
A. Vassender pažymi, kad būsto nuosavybės rodikliai nėra tiesiog „statistika“, jie indikuoja prasmes, siejamas su žmonių vertinimu, kuris priklauso nuo to, ar jie yra būsto savininkai, ar nuomininkai. Visuomenėse, kuriose dominuoja nuosava būsto valda, būsto nuosavybė yra tarsi „savaime suprantama norma“.
„Būsto savininkų“ visuomenėje socialinės normos „reikalauja“ turėti nuosavą būstą, kad būtų užtikrintas „normalus“ gyvenimo būdas, o nuosavo būsto prieinamumas Lietuvoje yra problemiškas - atsiranda tam tikros įtampos, pasireiškiančios „visuomeniniu spaudimu“ išgalėti turėti nuosavą būstą; empiriniai tyrimų duomenys rodo tendencijas tarptautiniu mastu, kad neišgalintys to padaryti yra stigmatizuojami.
Liberalioje rinkoje greta sovietmečiu dominavusio funkcinio būsto supratimo atsiranda būsto kaip kapitalo supratimas. Būsto rinkos raida Lietuvoje įtvirtino sampratas „prestižinis būstas“ (namas, rajonas, kvartalas ir pan.) ar „ekonominės klasės būstas“ - šiomis sąvokomis nusakoma ne tik rinkos segmentacija, tai liudija simbolinį būsto supratimą, būsto ir socialinio statuso, gyvenimo būdo ryšį ir hierarchinę sąrangą.
Būsto Vertės Kategorijos
R. Ronaldas pabrėžia, kad būsto simbolinio vartojimo tyrimai dažnai yra sudėtingi. Dėl šios priežasties minėtas autorius suformuluoja analitinę prieigą, kuri apima tris būsto vertės kategorijas: funkcinę, investicinę ir simbolinę.
Funkcinė Vertė
Būsto funkcinės vertės analizė remiasi instrumentinio vartojimo prieiga, kai vertė bendrąja prasme suprantama kaip nauda. Nauda yra susijusi su pasitenkinimu. Instrumentinio vartojimo atveju vartotojas yra patenkintas, kai vartojimo objekto funkcinės savybės atitinka su objektu siejamus instrumentinius vartotojo lūkesčius, kitaip tariant - vartojimo objektas patenkina subjekto poreikius.
Tyrime vadovaujamasi metodologine nuostata, kad būstas, priklausomai nuo funkcinių požymių, skirtingai tenkina asmenų poreikius, siejamus su gyvenamąja vieta. Gyventojų požiūris į būsto funkcinę vertę tiriamas naudojant pasitenkinimo (esama / dabartine) gyvenamąja vieta kriterijų.
Paaiškėjo, kad vertinant būstą kaip vartojimo objektą yra svarbūs kiekybiniai ir kokybiniai būsto požymiai. Kuo didesnis būsto plotas, tuo labiau respondentai yra patenkinti gyvenamuoju būstu. Analizuojant gyvenimo būste trukmę paaiškėjo, kad mažiausia patenkinti būstu yra gyvenantys toje pačioje vietoje ilgiau nei 20 metų.
Investicinė Vertė
Investicinės būsto vertės analizė remiasi vartotojų kultūrai būdingais sudaiktinimo, komercializavimo procesais. Analizuojamas požiūris į paskolas - finansinius vartojimo instrumentus, kurie ypač aktualūs kalbant apie būstą-namus. Investavimas reiškia tapimą savininku.
Būsto pirkimas, remiantis ekonomine logika, yra sprendimas priešingas būsto nuomai, kai nuoma yra siejama su neracionaliu pinigų panaudojimu, o būsto pirkimas su finansiniu saugumu ir taupymu - nuosavas būstas reiškia tiek finansinės, tiek intymios šeimininės gerovės kūrimą.
Simbolinė Vertė
Simbolinės būsto vertės empirinis tyrimas apima dvi kategorijas - gyvenimo būdą plačiąja prasme ir socialinį statusą. Teoriniu lygmeniu abi sampratos yra sumišusios, vis dėlto skirtumas identifikuojamas taikant vidinės / išorinės vertės kriterijų pagal M. Halbrooko tipologiją.
Gyvenimo būdo kategorija išreiškia vidinę vertę, nes asmens identitetas yra individualus savikūros projektas. Socialinis statusas taip pat gali būti suprastas kaip individualus projektas, tačiau statuso vertę sudaro pripažinimas kitų akyse, t. y. individualios pastangos yra bevertės, jeigu išoriniame lygmenyje jos nėra pripažįstamos / įvertinamos.
Būsto Klasifikacija
Nekilnojamojo turto rinkos analitikų apžvalgose paprastai išskiriamos trys būsto klasės: ekonominė, vidutinė ir prestižinė. Remiantis šia gradacija renkama ir grupuojama pirminės būsto rinkos aktyvumo statistika - pardavimai, esama ir nauja pasiūla, kainos.
Būsto klasės leidžia pamatyti, kas vyksta rinkos segmentų viduje. Taigi, analizuojant nekilnojamojo turto rinką sumesti visko į vieną krūvą nederėtų.
Veiksniai, lemiantys būsto klasę
Juokaujama, kad yra trys svarbiausi nekilnojamojo turto vertės veiksniai: „Vieta, vieta ir dar kartą vieta”. Teiginys - supaprastintas, tačiau atspindi esminę nekilnojamojo turto savybę - jo negalima (su labai retomis išimtimis) perkelti į kitą vietą.
Vietą galima naudoti ne tik kaip turto požymį (labai bloga, bloga, vidutinė, gera, labai gera, išskirtinė) bet ir jo potencialiam kainų rėžiui nusakyti. Kukliai įrengtas būstas išskirtinėje vietoje tikrai bus brangesnis už prabangiai įrengtą butą miesto periferijoje.
Maži butų plotai, pigesnės pastato apdailos medžiagos, plastikiniai langų rėmai, „dėžutės“ forma, menkai išvystyta žalioji erdvė aplink pastatus - ekonominio segmento požymiai.
Ar gali pasikeisti projekto būsto klasė?
Taip, būsto klasė gali pasikeisti, tačiau tokie atvejai yra gana reti. Tarp priežasčių galima būtų išskirti projekto „užsibuvimą“ rinkoje. Pavyzdžiui, 2015 metais pastatytas A ar A+ klasės daugiabutis galėjo būti priskirtas aukštesnei klasei, tačiau užsitęsus pardavimams ir augant energinės klasės reikalavimams, likę butai iš vidutinės klasės gali būti perklasifikuoti į ekonominę.
Būsto Paskolos
Požiūrio į būsto investicinę vertę analizė atskleidė, kad dauguma gyventojų linkę pritarti nuomonei - „būstas yra rimta ilgalaikė finansinė investicija“. Toks gyventojų požiūris tiesiogiai indikuoja, kad būstas yra suprantamas kaip vartojimo objektas.
Vis dėlto esama požiūrio, kad rinka yra socialinis darinys, kuriame vyksta socialinė sąveika, todėl yra galimas poveikis rinkos dalyvių vertybėms, privataus vartojimo įpročiams, nuosavas būstas gali turėti teigiamą poveikį judant aukštyn klasinėje hierarchijoje.
Iš esmės stabili kategorija tiriamuoju laikotarpiu yra įsitikinimas, kad „būsto paskola yra vienintelė išeitis turėti namus“ - taip manančių yra arti 40 %. Vertinant kitus būsto paskolų aspektus, gyventojų požiūris per tiriamąjį laikotarpį pasikeitė - padaugėjo galvojančių, kad būstą pirkti už paskolą yra savaime suprantama, ir sumažėjo manančių, jog pirkti būstą už banko paskolą yra neprotinga.
Viena vertus, tai reiškia, kad požiūris į būsto paskolas tampa palankesnis, kita vertus, reikia turėti omenyje, kad beveik 40 % gyventojų įsitikinę, jog paskola yra vienintelė išeitis turėti nuosavą būstą.
Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija: kadangi būsto paskola yra vienintelė išeitis turėti namus, tai imti paskolą atrodo savaime suprantama.
Atliekant tyrimą buvo vadovaujamasi nuostata, kad būsto paskola galimai turi nepageidaujamų pasekmių besiskolinantiems, nes „iškilus sunkumams vykdant įsipareigojimus kreditoriui, finansinio produkto (būsto paskolos) primetamas scenarijus tampa dominuojančiu kasdienio gyvenimo rūpesčiu“.
Savivaldybės Būstas
Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.