Kėdainių rajonas, įsikūręs Lietuvos širdyje, pasižymi ne tik derlingomis žemėmis ir gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija, kurią formavo įvairūs istoriniai įvykiai ir asmenybės.
Kėdainių herbas
Kėdainių Istorijos Pradžia
Kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai, nežinia. Iki šiol nėra tyrinėtos akmens amžiaus stovyklavietės ir gyvenvietės. Kad jų būta liudija pavieniai ir atsitiktinai aptinkami akmens amžiaus reliktai: šlifuoti akmens kirvukai, įvairūs apdirbto titnago ir kaulo dirbiniai.
Pirmieji Kėdainių krašto vietoves XIV amžiaus viduryje paminėjo vokiečių Ordino kronikininkai. Vietovę, siejamą su Kėdainiais, 1372 metais paminėjo „Livonijos kronikos“ autorius Hermanas Vartbergė. Jis ją pavadino „terra Gaydine“ (lot. Gaydines žemė).
Legenda byloja, esą Kėdainių pavadinimas kilęs nuo turtingo pirklio Keidangeno vardo. Pirklys į Nevėžio lygumą atvyko iš Kuršo, rado gražią vietą prie keturių upių ir įkūrė nedidelį kaimą. Šiauriame kaimo pakraštyje augo šventoji giria, o joje buvo pagonių šventykla.
Archeologiniai kasinėjimai liudija, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelio žemdirbių, gyvulių augintojų ir žvejų sodžiaus, kuris XIV amžiaus pradžioje įsikūrė dešiniajame Nevėžio krante, toje vietoje, kur dabar plyti Didžioji rinka.
Kėdainiai pradėjo augti nuo XV amžiaus vidurio. Amžiaus pabaigoje jie tapo regioniniu prekybos centru, buvo vadinami Kieidany Keidaini, Keidonek.
Kėdainių Augimo Priežastys
- Patogi geografinė vieta.
- Naši Nevėžio slėnio žemė.
- Žaliava turtingi apylinkių miškai.
- Prekybos keliai, ėję per Kėdainius.
- Laivybai tikęs Nevėžis.
- Svarbių prekybos centrų Vilniaus ir Kauno artumas.
- Garsios Europoje prekybinės sąjungos Hanzos ir vietinių pirklių veikla.
Nemažos įtakos Kėdainių augimui turėjo tai, kad jie nuo XV amžiaus vidurio tapo didikų Radvilų nuosavybė. Pirmuoju Kėdainių savininku buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Kazimiero Jogailaičio dvarų maršalas Radvila Astikaitis. Jam Kėdainius apie 1447 metus dovanojo Kazimieras Jogailaitis.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad Radvila Astikaitis kairiajame Nevėžio krante įsteigė dvaro sodybą. Į šiaurę nuo jos, už Varlupio upelio, ant aukštos Nevėžio kalvos buvo pastatyta gotikinio mūro Šv. Jurgio bažnyčia.
Šv. Jurgio bažnyčia
Tiksli jos statybos data nėra aiški. Bažnyčios architektūra byloja, kad ji statyta XV amžiaus II pusėje, maždaug 1460-1480 metais. Įsteigus dvarą ir pastačius bažnyčią, kairiojo kranto Kėdainių pusėje susiformavo administracinis ir religinis centras. Dešiniojo kranto Kėdainių pusė buvo maždaug 25 ha.
Ji plėtėsi plačiame Nevėžio slėnyje, kuriame kūrėsi paprasti miestelėnai, amatininkai, pirkliai, laikinai apsistodavo keliaujantys pirkliai, valstybiniai pareigūnai, kariuomenės daliniai.
Sakralinis žydų kultūros paveldas. Joniškio sinagogos
Pradžią šios pusės plėtrai davė minėtas Gaydines sodžius, kuris nuo XV amžiaus I pusės augo vakarų kryptimi, prie trijų vieškelių: Raseinių, ėjusio dabartinėmis Didžiąja ir Janušavos gatvėmis, Karaliaučiaus - dalimi dabartinės Josvainių gatvės ir Rygos - dabartine Smilgos gatve.
Kalnaberžės Dvaro Istorija
Įdomi Kalnaberžės dvaro istorija, kurį valdė spalvingos asmenybės: Radvilos, Čapskiai, Košelevskiai, Stolypinai. Radvilaitės kraitis, prarastas per 1863 m. sukilimąXVIII a. pab. Pranciškaus Čapskio. Čapskiai save kildino iš Frankonijos hercogystės vokiečių. pavardę (Hutten) pasikeitė į Čapskių, XVII a. atvyko gyventi į Lenkiją. Lietuviškosios Čapskių giminės linijos tėvonija buvo Kėdainiai.
Įsigijęs Kalnaberžę Arkadijus Stolypinas XIX a. pastatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Reformatorius Piotras Stolypinas (1862-1911) lankydavosi Kalnaberžėje, kur su šeima praleisdavo daug laiko. Manoma, kad būtent Lietuvoje P. Stolypinas susipažino su vakarietiško fermerinio ūkio pavyzdžiu.
1910 m. Kalnaberžės dvaro rūmuose buvo įvestas telefonas ir telegrafas. P. reforma po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje nutraukta.
Pokario Metai ir Dvarų Likimai
Ilgas kelias iš užmaršties. 1925 m. dvare buvo įkurta nepilnamečių berniukų kolonija. 1940 m. dvarai buvo išgrobstyti. 1949-1959 m. čia buvo vaikų namai, o nuo 1959 m. internatinė mokykla. 2001 m. dvarą už 12 tūkst. Lt įsigijo privati administracija.
2022 m. VĮ „Turto bankas“ dvaro sodybos pastatus už 73 tūkst. pardavė aukcione. Nuo 2022 m. nauji šeimininkai sutvarkė privažiavimus ir kt., teikianti vilties, kad dvaro sodyba bus sutvarkyta ir nesunyks.
Šlapaberžės dvaras po gaisro
Šlapaberžės Dvaro Gaisras
Liepsnoms suniokojus Šlapaberžės dvarą darosi aišku, kad šiame pastate žmonės gyventi nebegalės. Nors vienoje pastato dalyje dar liko nepažeistų butų, tačiau visas pastatas yra labai pavojingos avarinės būklės. Sunkiai vaikštantis vyriškis užsikūrė krosnį, nuo kurios ir užsidegė vidinė dvaro rūmų siena.
Dvaro rūmai buvo paversti daugiabučiu gyvenamuoju namu, jį administravo „Kėdainių butų“ ūkis. Ten buvo įrengti keli privatūs butai, gyveno žmonės. „Du gyventojai į nakvynės namus išvežti. Visi Šlapaberžės dvaro gyventojai gali kreiptis bendrąja tvarka dėl paramos nukentėjus nuo gaisro.
Kėdainių Rajono Geografija ir Ekonomika
Kėdainių rajono savivaldybės didesnė dalis yra Nevėžio žemumoje. Vakaruose - Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštys. Mineralinių trąšų, sieros ir fosforo rūgščių ir kitų chemijos pramonės gaminių, padažų, ledų, cukraus, konservų, mėsos gaminių gamyba, grūdų, pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gaminių kepimas, odos dirbimas, metalinių konstrukcijų, žemės ūkio padargų ir jų dalių gamyba, medienos apdirbimo pramonė.
Švietimas ir Kultūra
6 gimnazijos, 3 progimnazijos, 5 pagrindinės, specialioji, dailės, kalbų, muzikos mokyklos, mokykla‑darželis, 7 lopšeliai‑darželiai, sporto, suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrai, Jonušo Radvilos studijų centras, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas.
Administracinė Istorija
1950 iš buvusios Kėdainių apskrities 34 apylinkių, buvusios Kauno apskrities 4 apylinkių ir buvusios Vilkijos apskrities 1 apylinkės sudarytas Kėdainių rajonas. 1995 vietoj Kėdainių rajono įsteigta Kėdainių rajono savivaldybė.
Žymūs Kėdainių Krašto Žmonės
Kėdainių kraštas išaugino daug žymių žmonių, įskaitant M. Daukšą, S. Jaugelį-Telegą, M. Katkų, Č. Milošą ir kitus.
M. Daukša
M. Daukša gimė bajorų šeimoje Babėnuose, netoli Kėdainių, kurie tuomet priklausė Žemaitijos seniūnijai. Be gimtosios lietuvių, M. Daukša mokėjo lotynų ir lenkų kalbas. Svarbiausias M. Daukšos darbas - J. Vujeko „Mažosios postilės“ vertimas „Postilla catholicka“ (1599m. Vilniuje).
S. Jaugelis-Telega
S. Jaugelis-Telega gyveno Kėdainiuose, vertėsi prekyba, valdė kelis dvarelius ir palivarkus. Jis buvo Evangelikų reformatų bažnyčios Kėdainių sinodo iždininkas, sinodo senjoras pasaulietis, Kėdainių burmistras (1631-1666 m.), Kėdainių gimnazijos rektorius (1648 m.).
M. Katkus
S. Mikalojus Katkus - prozininkas, etnografas, liaudies švietėjas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas, gimė Ažytėnuose, Kėdainių rajone. Svarbiausias jo kūrinys- etnografinė apybraiža „Balanos gadynė“, išspausdinta 1931 m.
Č. Milošas
Č. Milošas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Kėdainių rajone. Poetas, rašytojas ir literatūros mokslininkas Č. Milošas mirė būdamas 93-erių metų 2004 m. rugpjūčio 14 d. 1980 metais gavo Nobelio literatūros premiją.
Kėdainių Rajono Gyventojai
2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 95,78 %, rusai - 2,17 %, lenkai - 0,61 %, ukrainiečiai - 0,28 %, kiti - 0,8 %.