Kėdainių rajono savivaldybės gyventojams aktualūs daugiabučių namų renovacijos klausimai ir atliekų tvarkymo pokyčiai. Šiame straipsnyje aptarsime naujausias galimybes atnaujinti daugiabučius, taip pat iššūkius, susijusius su atliekų tvarkymo kainų augimu ir rūšiavimo skatinimu.
Daugiabučių Namų Renovacija Kėdainiuose
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kartu su Aplinkos ministerija priėmė sprendimą, kuris palies tūkstančius gyventojų, įskaitant ir Kėdainių miesto savivaldybės bendruomenę. Įvertinus, kad galiojančiam daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimui parengtas didelis skaičius investicijų planų, tačiau užtrunka jų patikslinimas ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, kvietimas pratęstas iki 2026 m. balandžio 1 d.
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė pažymi, jog žmonėms reikia laiko įsigilinti, apsvarstyti siūlomas priemones ir gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus prieš balsuojant.
Pagrindinis programos tikslas - pasiekti B ar aukštesnę pastatų energinio naudingumo klasę bei užtikrinti šiluminės energijos sąnaudų sumažinimą ne mažiau kaip 40 proc. Finansavimą užtikrina Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo, kuriam šiai paramos linijai yra skirta 165 mln. eurų.
Kvietimas seniems daugiabučiams namams atnaujinti buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d. Šiai programai Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo skyrė 165 mln. Jau gauta 181 paraiška, kurios bendra suma siekia 57,6 mln. eurų.
Nuo 2025 m. gegužės 6 d. galimybė teikti APVA paraiškos teikimas atverta ir kultūros paveldui priklausančių daugiabučių namų gyventojams ar jų atstovams. Šiluminės energijos sąnaudas reikia sumažinti ne mažiau kaip 25 proc.
APVA primena, kad valstybės parama dabar skaičiuojama pagal naują tvarką, taikant fiksuotą įkainį. Įteisinus naują finansavimo modelį, renovacijos procesas bus gerokai spartesnis - atsisakyta dalies biurokratinių procedūrų, todėl sumažės dokumentacijos ir bus paprasčiau administruoti projektus.
Ankstesnes biurokratines procedūras keičia supaprastintas modelis. Nuo šiol valstybės parama apskaičiuojama taikant fiksuotą įkainį. Tai palengvina ir APVA paraiškos teikimą, ir ženkliai paspartina visą renovacijos procesą, sumažinant projekto administravimo naštą ir neapibrėžtumą.
Svarbiausias žingsnis gyventojams, turintiems parengtus investicijų planus, yra ne atidėlioti, o kuo greičiau susirinkti, detaliai apsvarstyti siūlomas priemones ir balsuoti dėl projektų patvirtinimo.
Gyventojams, kuriems aktualu, kodėl sąskaitos už šilumą auga, renovacijos pratęsimas suteikia galimybę gauti valstybės paramą šilumos sąnaudoms mažinti.
Gyventojams, ieškantiems papildomos informacijos apie atnaujinimo procesą, siūloma naudotis Aplinkos projektų valdymo agentūros parengtu interaktyviu „Renovacijos vadovu būsto savininkams“.
Konsultavimas ir projektų inicijavimas: Teikti aktyvią pagalbą gyventojams, organizuojant susirinkimus ir rengiant dokumentus renovacijai.
Sprendimo priėmimas: Organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir balsuoti dėl projekto patvirtinimo, kad paraiška galėtų būti sėkmingai pateikta iki 2026 m.
Už lapkritį Kėdainių gyventojus pasieksiančios sąskaitos už buto šildymą vėl išryškino esminį skirtumą tarp atnaujintų ir nerenovuotų pastatų. 50 kv. m. ploto buto šildymas renovuotame daugiabutyje Kėdainiuose vidutiniškai kainavo 28 Eur, o lygiai tokio pat ploto buto šildymas senos statybos, neapšiltintame name - 49,50 Eur.
Pagrindinis skirtumą lėmęs veiksnys - suvartotos šilumos kiekis. Tam didžiausią poveikį darė pastato energetinis efektyvumas, šilumos punkto automatizavimo lygis bei pastatą prižiūrinčių įmonių darbas.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos ar renovuotuose daugiabučiuose su modernizuotais šilumos punktais 50 kv. m ploto butams šildyti šį lapkritį vidutiniškai suvartota apie 378 kWh. Tai leido mokėjimus už šilumą sumažinti iki 28 eurų.
Šilumos sąnaudų mažinimas nerenovuotuose namuose yra sudėtingesnis. Senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose namuose, kuriuose dar nemodernizuoti šilumos punktai, 50 kv. m buto savininkas šildymui išleido vidutiniškai 49,50 euro.
Gyventojai gali peržiūrėti savo daugiabučio duomenis ir palyginti juos su kitais, taip įsitikindami, kokią realią naudą duoda renovacijos procesas. Pagrindinė priežastis - ne šilumos kaina (kuri Kėdainiuose yra 6,99 cento už kWh), o suvartojamos šilumos kiekis. Kaip rodo lapkričio duomenys, 50 kv. m. ploto butas renovuotame name vidutiniškai suvartojo apie 378 kWh, kai tuo tarpu nerenovuotame name - apie 710 kWh.
Individuali apskaita: Galimybė tiksliai matuoti ir reguliuoti suvartojimą. Šios priemonės leido renovuotuose namuose pasiekti vidutinį 7,4 kWh/kv. m sąnaudų lygį, palyginti su 14,2 kWh/kv. m.
Gyventojams, gyvenantiems neapšiltintuose daugiabučiuose, svarbu suprasti, kad be modernizacijos sąskaitos nuolat išliks aukštos, o šilumos sąnaudų mažinimas be didelių investicijų yra sudėtingas. Vienintelis tvarus sprendimas - bendrai apsispręsti ir pradėti namo modernizavimo projektą.
Sąnaudų palyginimas
| Namo tipas | Vidutinė sąskaita (Eur) | Vidutinės sąnaudos (kWh) | Sąnaudos 1 kv. m (kWh) |
|---|---|---|---|
| Renovuotas daugiabutis | 28 | 378 | 7,4 |
| Nerenovuotas daugiabutis | 49,50 | 710 | 14,2 |
Atliekų Tvarkymo Iššūkiai Kėdainiuose
Pastaruosius kelerius metus šiukšlių tvarkymo klausimas Kėdainių rajono savivaldybėje - it atvira žaizda. Rodos, šioje situacijoje patenkintų tiesiog nėra: gyventojai nuolat skundžiasi netvarkingomis konteinerių aikštelėmis, šalia kurių neretai tiesiog pūpso šiukšlių kalnai, o valdžia skundžiasi, kad gyventojai patys nesivargina palaikyti tvarkos, o reikalauja tiek ir taip, kad nors persiplėšk.
Dėl J. Basanavičiaus g. 94-98 namų kvartalo ir šiukšlių tvarkymo jame „Rinkos aikštė“ skundų sulaukia jau ne pirmą kartą. Nenuostabu, kad ten nuolatos šiukšlynas.
„Tenka ištisai skambinti į savivaldybę ir perspėti, kad ir vėl pas mus šiukšlių perteklius, prašyti, kad išvežtų. Bet kodėl mes turime tą daryti? Juk mokesčius tai mokame, o tenka kažkokiu šiukšlių inspektoriumi dirbti.
Vyras taip pat pastebėjo, kad viena iš šiukšlių konteinerių aikštelių yra visai prie pat vaikų žaidimų aikštelės, kurioje esą vaikams taip pat visai nesinori būti. Pro langus esą nuolat matantys šiukšlyną kėdainiečiai jau net nebesidžiaugia daugiabučių namų kvartalo renovacija.
Tuo tarpu valdininkai ragina užuot ieškojus kaltų pirmiausia pažiūrėti, kaip atliekomis jie atsikrato patys: ar tinkamai rūšiuoja, ar uždaro konteinerių dangčius, ar nemeta šiukšlių šalia konteinerio.
Deja, gyventojams savivaldybė guodžiančių žinių neturi - požeminės konteinerių aikštelės įrengti kvartale neplanuojama dėl to, kad to neleidžia požeminės komunikacijos. Jis taip pat informavo, kad vienos pusiau požeminės aikštelės kaina (įskaitant projektavimą ir įrengimą) siekia apie 18,5 tūkst. eurų.
Minėtame kvartale yra įrengtos dvi antžeminės atliekų surinkimo aikštelės, kuriuose stovi 2 kub. m talpos konteineriai, - sako E. Grigaitis ir priduria, kad tiek konteinerių talpa, kiekis, tiek išvežimo dažnis gali būti nustatomas individualiai, atsižvelgiant į tai, ar atliekos rūšiuojamos ir kompostuojamos jų susidarymo vietoje.
Prie J. Basanavičiaus g. 94-ojo namo yra 2 vnt. mišrių komunalinių, 1 vnt. plastiko pakuočių, 1 vnt. - popieriaus ir kartono pakuočių bei 1 vnt. stiklo pakuočių konteineriai. Prie J. Basanavičiaus g. 100-ojo namo yra 2 vnt. mišrių komunalinių, 1 vnt. plastiko pakuočių, 1 vnt. - popieriaus ir kartono pakuočių, 1 vnt. - stiklo pakuočių ir 1 vnt. pavojingų atliekų konteineriai.
„Kėdainių rajono savivaldybės administracija šiemet planuoja įrengti antžeminių konteinerių atliekų surinkimo aikštelę šalia J. Basanavičiaus g. Minėta aikštele naudotis būtų patogu J. Basanavičiaus g. Naujoje aikštelėje konteineriai bus įprasto - po 2 kub. m.
Taip pat patys gyventojai nesilaikydami grafikų prie bendro naudojimo konteinerių deda specifines atliekas ir taip sudaro nuolatos netvarkingos atliekų surinkimo aikštelės vaizdą, - sako E. Grigaitis. - Savivaldybės administracija dažnai susiduria su gyventojų priešiškumu, neigiamu nusistatymu dėl naujų aikštelių įrengimo šalia jų gyvenamųjų namų.
Sistemos administravimo procesas sudėtingas, kadangi jame dalyvauja ne tik administratorius, bet ir gamintojų bei importuotojų organizacijos, kurios finansuoja minėtų atliekų surinkimo, vežimo bei sutvarkymo išlaidas.
Atliekų Išvežimo Kainų Šuolis
Kėdainiečių laukia kainų už atliekų išvežimą šuolis. Kai kam atliekų išvežimas brangs net kelis kartus. Akivaizdu, kad ir toliau nebus daroma jokių mokestinių skirtumų nei tiems, kurie rūšiuoja atliekas, nei tiems, kurie jų nerūšiuoja. Kalbos apie būtinybę rūšiuoti atliekas lieka tik tuščiais valdžios lozungais.
Pagrindinis argumentas, dėl ko vėl keliamos šiukšlių išvežimo kainos, kuriuo rėmėsi savivaldybės administracija, yra valstybinis reguliavimas. 2025 m. rugsėjo 9 d. VERT nustatė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) regioninę kainą, kuri įsigalioja nuo 2026 m.
„Pagal valstybės reguliavimą mes turime prisitaikyti prie nustatytos Kauno regiono atliekų tvarkymo kainos. Prognozuojama, kad 2026 m. bendrosios būtinosios atliekų išvežimo sąnaudos pasieks beveik 2,6 mln. eurų. Tuo tarpu pagal senuosius tarifus būtų surinkta tik apie 2 mln. eurų mokesčių.
Naujieji nuostatai numato vidutinį 20 proc. kilimą.
Demokratas Arūnas Kacevičius įspėjo, kad toks „lygiateisiškumas“ kaimo žmonėms bus nepakeliamas. „Siekis suvienodinti kaimo ir miesto mokesčius gal ir teisingas, tačiau šiuo atveju labai skausmingas kaimo gyventojams, ypač gyvenantiems daugiabučiuose, kuriems teks mokėti ir 40 proc. daugiau.
Viena karščiausių diskusijos temų tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos siūlymas leisti bet kokio dydžio šeimai rinktis 120 litrų talpos mišrių atliekų konteinerį. Pagal dabartinę tvarką tokią galimybę turi tik namų ūkiai, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 2 asmenys. Šis siūlymas nebuvo naujas - apie jį kalbėta dar 2024 metais. Tuomet valdantieji prašė laiko „paskaičiuoti“ ir teigė, kad siūlymas per ankstyvas. Praėjus beveik dvejiems metams, argumentai pasikeitė iš „per anksti“ į „neįmanoma“.
„Šiuo siūlymu bandoma pateikti emociškai patrauklią, tačiau faktiškai sistemiškai klaidingą idėją. Bandymas teigti, kad 3-4 asmenų ūkis sugeneruos tiek pat atliekų kaip 1-2 asmenų ūkis, neturi jokio statistinio pagrindo. Pakeitus konteinerius iš 240 į 120, savivaldybė netektų apie 312 tūkst. eurų rinkliavos per metus. Negana to, reikėtų įsigyti dar 6 tūkst. konteinerių už 120 tūkst. eurų.
Paulius pateikė pasiūlymą, kad sistema turi skatinti gyventojus. Kiti rajonai šitą situaciją suvaldo ir turi galimybę pasirinkti konteinerį“, - priminė K.
G. Muznikas pripažino, kad individualaus svėrimo sistemos artimiausioje ateityje nebus, o rūšiuoti savivaldybė skatina gyventojus kitais būdais: „Nėra kito būdo kaip asmeniškai, kol būtų įdiegta sistema, kad kiekvienas konteineris yra sveriamas ir fiksuojamas. Šiandien to nėra. Tai galima padaryti tik sistemiškai, o tai kainuoja tikrai nemenkus pinigus. Didžiausia nuoskauda gyventojams išlieka faktas, kad pavyzdingas rūšiavimas neatsispindi sąskaitose.
Tuo tartu Indrė Saldytė-Eigirdė siūlė žvelgti į kaimyninių šalių pavyzdžius: „Ar Kauno regionas yra pasiskaičiavęs, kiek kainuotų įsivesti Pay-as-you-throw (kiek meti, tiek moki - red. past.) sistemą? Kuomet asmuo turi čipuką, išmeta šiukšles ir užfiksuojama, kiek iš tikrųjų atliekų jis išmetė.
Kitas svarbus aspektas - savivaldybės įsiskolinimas KRATC-ui. Skola atsirado dėl politinių sprendimų anksčiau nustatyti mažesnes kainas, nei faktinės sąnaudos. Pusės milijono skolą Valentino Tamulio vadovaujamai krašto valdžiai paliko buvęs tuometis meras Saulius Grinkevičius su savo svita.
Diskusijos pabaigoje nuskambėjo ir valdančiųjų nuomonė, kurią pareiškė Saulius Grinkevičius. Jis bandė sumenkinti kainų kilimo reikšmę, mokesčius skaičiuodamas centais: „Dabar mes kalbam - dvigubai, trigubai augs mokestis. Nu pasižiūrėkim, ką duoda pabrangimas. Pigiausias variantas miesto vieno asmens šeimai - 70 centų per mėnesį. Ar tie pinigai nuskurdins mūsų gyventojus? Brangiausias variantas kaimo šeimai - 2,80 Eur per mėnesį. Tačiau opozicija tokį požiūrį pavadino netoliaregišku.
Aukštikalnis pastebėjo, kad pati tvarka parengta skubotai ir su klaidomis: „Šita tvarka su daug minusų. Net pačioje formulėje yra tam tikrose vietose sumaišyta pastovioji ir kintamoji dalys. Išvada dėl atliekų tvarkymo Kėdainiuose: rūšiuoji - nuolaidos negauni, surenki atliekų mažiau, bet privalai mokėti už daugiau.
Nepaisant aštrios kritikos, valdančioji dauguma nubalsavo už naujus nuostatus. Kėdainių rajono gyventojams tai reiškia naują kainų realybę nuo 2026-ųjų. Didelės šeimos ir toliau bus priverstos mokėti už didelius konteinerius, net jei jų nepripildo, o kaimo gyventojai pajus didžiausią procentinį kainos šuolį.
Politikas piktinosi, kad savivaldybė ne tik nevykdo ankstesnių pažadų (pavyzdžiui, dėl 120 litrų konteinerių prieinamumo visiems krašto gyventojams), bet ir kuria diskriminacines sąlygas. „Savivaldybė neturi teisės ignoruoti šių klausimų vien todėl, kad „taip patogiau“ metodikoje“, - reziumavo P. Aukštikalnis, tačiau jo argumentai liko neišgirsti - sprendimo projektas buvo priimtas toks, koks buvo pateiktas.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?
tags: #kedainiu #naujenos #namu #renovacija