Turbūt kiekvienas iš mūsų kasdien pagalvoja apie gyvenimo prasmę, jo siunčiamus iššūkius, tikslus ir laimę. Vieni galvoja, kiti apie tai garsiai kalba ir rašo. Tikriausiai kiekvienam įdomu, kur ir kaip gimsta šaunios ir praktiškos idėjos, kas įkvepia jaunus ir veržlius žmones ir galiausiai, kaip jie gyvena ir kaip įsivaizduoja savo intymiausią erdvę - namus.
Šiame straipsnyje aptarsime buto keitimo į namą privalumus ir trūkumus, remiantis patirtimi žmonių, kurie jau įgyvendino šį pokytį.
Rasa Vaičekauskytė. Nekilnojamojo turto pirkimas iš varžytynių, ką būtina žinoti?
Asmeninės erdvės svarba
Savo kambarį galima pavadinti "vaiko" arba "jaunuolio" kambariu - su visokiais baldais, kuriuos įsiūlė tėvai ir kurių vaikai bei jaunuoliai neatsisako, nes visgi pradeda pritarti tėvų nuomonėms. Tai toks kambarys, kuris iš esmės atitinka vidutinių dizainų standartus. Toks šiek tiek šabloniškas. Tačiau vėliau jį keičiau.
Pirmiausiai išmečiau milžinišką spintą ir komodą ir pasistačiau IKEA lentynas. Bet čia trūksta apie 50% turto (knygų, sąsiuvinių, kilimėlių), kurie atsirado vėliau. Dar vėliau dingo ir pats stalas, ir spintelė tarp jo ir lovos. Galiausiai - lovos pagrindas, o ant žemės atsirado du avių (turbūt) kailiai.
Kiekviena dalis - atskira kalba. Tiesa, suprantu, kad kiekviena jų turi sueiti į vientisą sistemą, todėl kiekvienai taikau vienodus kertinius principus. Dažniausiai žvelgdamas į aplinką keliu sau klausimus kaip: Ar man to tikrai reikia? Kodėl to reikia? Ar tai galėsiu pakeisti? Kiek tai kainuos? Kaip tai bus susieta su kitais daiktais ir aplinka? Jei dalyko išties nereikia arba tai tik pernelyg apkraus aplinką - to atsisakau.
Pavyzdžiui, šiuo metu, tėvų padedamas, statausi naujus namus ir juose man siūlė vienoje sienoje tarp medžio balkių padaryti lentyną. Taip gautųsi lentyna, įmontuota į sieną, bet to atsisakiau, nes tokios lentynos negalėčiau pakeisti, išmesti, atsisakyti ar panašiai. O tuo labiau - aš neturiu ko dėti į lentynas, taigi to dabar nereikia.
Deja daiktai, kuriuos įsigyju impulsyviai, pas mane neapsistoja. Tokie buvo mechaninis žadintuvas, balta taupyklė iš Tiger parduotuvės ir kažkoks vienas paveikslas, kurio net vaizdo neprisimenu. Šie daiktai pabūna ir dingsta. Užtat savo daiktus renkuosi įdėmiai ir atidžiai. Dažniausiai nesirenku nieko. Nes jei tikrai reiktų, aš tai jau turėčiau (ar būčiau nusipirkęs), tačiau jei per mėnesį neišsirenku, tada kokio velnio tai turėti?
Savo darbo aplinką kuriu specialiai, kad ši tiktų darbui. Pagal pasirinkimų architektūrą - darau taip, kad kūryba taptų neišvengiama. Apačioje pridedu nuotrauką. Joje yra idėjų siena (su idėjomis), rašymo vieta (rašymui), darbo vieta (stovimoji darbo stalo pusė) ir knygų „lentynėlė“ (skaitymui sėdint ant lovos). Taip, mano darbo vieta neatrodo labai mini-mikro (tai net keturios sudedamosios vietos!), tačiau patys paviršiai ir daiktai - pliki. Kompiuterio pelė be laido, o visokių daiktų niekur nepridėta. Daiktai ir mažmožiai juk blaško. Idėjų sienos, beje, rašydamas nematau, nes ši lieka už manęs.
Jos, kaip ir visada kūryboje, geriausiai gimsta, kai nesu darbo vietoje. Kai snūduriuoju ant lovos prieš-vakario miegu, kai vaikštau po namus ar kiemą, kai sėdžiu virtuvėje ir skaitau laikraščius arba stebiu paukščius pro langą. Taigi jei reikia idėjų - aš išeinu iš savo kambario ir einu daryti kažką naujo. Tik išeinant iš senos zonos (fiziškai arba mintimis - pavyzdžiui, skaitant neįprastą ir labai sudėtingą knygą) gali kilti naujos idėjos ir jų deriniai. Tokia yra kūryba.
Šią akimirką, kaip minėjau, statausi naujus namus. Ir jie bus minimalizmo bei baltumo rojus. Nes tokį interjerą aš dievinu - paprastą, neapkrautą, netgi galima sakyti, kad tuščią. Tuštuma mane veikia gerai. Taip pat baltas sienas labai lengva keisti ir modifikuoti - aplipinti lapeliais, užkabinti paveikslą, padaryti kaip didelį ekraną projektoriui. Aišku, reiks ir ekstravertinės minčių darbo vietos - vieną iš namų sienų pritvirtinsiu stiklo plokštėmis ir jas taip paversiu į lipnių lapukų/užrašų sieną. Šalimais turbūt bus ir stalas, apkrautas visokiu šlamštu, padedančiu kurti - knygomis, laikraščiais, iškarpomis, pieštukais ir žaislais. Visa kita - paprastai.
Tačiau nematau tam reikalo dabar - paprasčiausiai per mažai liko ką kurti, kai beveik viską jau numačiau. Tačiau jei imčiausi naujų namų (pavyzdžiui nusipirkčiau butą), tada atiduočiau darbą profesionalui. Visgi dizainerio darbas yra padaryti dalykus gražiais, maloniais ir svarbu - patogiais. O mano eksperimentai gali ne visada suveikti. Ypač dizainerį rinkčiausi, jei pats nesidomėčiau dizainu ir jo dalimis. Dizainas yra svarbu. Pavyzdžiui savo tinklaraštį kūriau pats ir jo išvaizdai teikiu labai svarbų dėmesį. Savo namams parinksiu minimalistinio stiliaus daiktus ir išdėstymą. Bet tai dar vėliau - pirma reikia baigti dažyti, sudėti grindis ir taip toliau.
Šiluma turi būti komfortiška ir turėti savo estetinį veidą bet kurioje situacijoje. Šiuolaikinėje statyboje, renovacijoje tai būtina sąlyga ir to pageidauja užsakovai bei ieško architektai ir interjerus kuriantys specialistai.
Pamažu į Lietuvą atkeliauja interjero tendencijos, plačiai naudojamos kitose Europos šalyse. Ieškant šildymo prietaisų pavyzdžių Vokietijos rinkai sukurtuose projektuose, galima išvysti stebinančių sprendimų. Visuomeninės paskirties erdvėse dažnai būtini didesnės apimties šildymo prietaisai, nepamirštant to, kad estetika išlieka tokia pat svarbi kaip ir individualiuose namuose. Gera žinia ta, kad gamintojai gali pasiūlyti bet kokio dydžio estetiškai atrodančius šildymo prietaisus su reikiama šildymo galia.
Apie Danieliaus Goriunovo (Debesylos) namus buvo rašyta anksčiau, tačiau Danielius jau gyvena nuosavame name ir sutiko pasidalinti įspūdžiais, kaip sekėsi pačiam juos įsirengti.
Šis vienaukštis, apie 60-ties kvadratinių metrų namas, statytas, perstatytas ir besikeitęs per paskutinius 50-tį metų (kai dar buvo dvigubai mažesnis rastinis namukas), buvo keletą metų išnuomuotas jaunai šeimai. Ir ji, per tuos mėnesius, kai buvau Čekijoje, spėjo išsikraustyti. Tėvų namuose gyvenau visą gyvenimą. O štai čia, tiesiog kaimyniniam sklype - tuščias namas! Mažas, arti tėvų, su besijungiančiu kiemu... Hm.
Panašiai kaip pasibaisėtini alkoholikų būstai rodomi per „TV pagalbą“ ir panašius šou. Pasvajojau, kad gali būti geriau. Pakalbėjau su tėčiu. Ir planas gimė. Pirmiausiai - pažiūrėkime, kas čia per konstrukcijos šio namo iš vis yra!
...Ir buvo aišku - geriau išvis viską griauti ir statyti naują namą. Bus lengviau ir turbūt pigiau. Viskas buvo TAIP susidevėję! Reikėjo keisti stogą, lubas, grindis, sienas, kelias vidaus sienų konstrukcijas, nutiesti naujai laidus ir šildymo sistemas, išbetonuoti viską naujai ir dar. Bet namo negriovėme, nes jis, senoviškai, buvo pastatytas labai įdomiai - ne tik, kad ties kaimyno sklypo kraštu, bet ir apie 10 cm į sklypo pusę.
Ankstesni namo šeimininkai buvo susitarę kažką, o dabar statant naujai - reikėtų atitraukti jau pagal šių dienų standartus. O kai kaimynas prokuroras... Ai. Geriau kapitalinį remontą. :-D
Ir tada prasidėjo:
- Nulupti nuo sienų kartonus;
- Išlupti prastas grindis, surinkti grindų rąstus;
- Išdaužyti seną tinką, kur jo per daug (visos sienos buvo kreivos!);
- Nugriauti tambūrą (nes šio pamatai buvo tokie sugriuvę, kad labiausiai laikėsi ant lauko durų, nei pamatų...);
- Ištuštinti viską, kas tik galima, paliekant tik sienas, lubų konstrukcijas;
- Pamažu keisti vidines sienas - vienas išpuvusias nugriauti (rąstai, oi tie rąstai) ir vietoj to sudėti medžio karkasą);
- Vasaros metu pasidaryti trumpą pauzę ir užsisakyti stogininkus, kad nurinktų visą stogą ir nutiestų naują (teko keisti kelias lentas, bet šiaip buvo geras, tik, kad šiferio, tai šį banguota skarda pakeitėme);
- Sutvarkyti kaminą (nes bus namas šildomas kietu, medžio malkų ir briketų, kuru);
- Pakeisti sutrešusius langus į naujus, plastikinius dviejų paketų;
- Pabaigus su stogu, imtis grindų - nukasti reikalingą kiekį žemių, suvežti žvyro, sutrombuoti ir paklojus vamzdžius šildymui - užbetonuoti. Šitam darbui samdėmes betonistus;
- Šildymo specialistai sutvarkė radiatorių sistemas, vamzdžius, boilerius, pastatėme „Kalvio“ „Vienybė-mini“ krosnelę, šildymui;
- Pasisamdyti elektriką, kad šis pertiestų laidus kaip ir kur reikia, sutvarkytų rozečių ir saugiklių reikalus pagal naujus standartus;
- Kai sienų konstrukcijos, stogas, betoninės grindys, šildymo vamzdžiai (dar, tiesa, be radiatorių) ir langai yra - laikas sienoms. Taigi sienas prigrūsti vatos, apšildyti, kur reikia, susukti gipso plokštes, tinkuoti, paruošti dažymui, dažyti. Atitinkamai susukti ir sutvarkyti naujas gipso plokščių lubas;
Sudedam grindis, tėtis, pagal seną specialybę, išklijuoja grindis, o pagal naują - išpjauna marmumo palanges (beje, rekomenduoju UAB „Arkadvila“); Sutvarkoma vonia, jos sienos, vamzdžiai, įstatoma irgi vienetinė marmuminė kriauklė, unitazas, dušas; Sudedamos vidaus durys; Jau - beveik galima gyventi. Aš tą ir darau. Tai 2016 metų vasaros vidurys. Pavalgyt nueinu dar vis pas tėvus tuos ~20-tį metrų; Užsisakau iš IKEA virtuvę, ją susimontuojame; UAB „Arkadvila“ vėl pagamina šį tą iš marmumo - marmurinius virtuvės stalviršius. Ir 2016 metų vasaros pabaigoje - darbas baigtas. Danielius atskrido į naują lizdą. Kartoju: Danielius atskrido į naują lizdą. Baigiau.Pšš. Taigi.
Kadangi apšildinome rimtai, apšvietimą sudėjome LED, boileris, šaldytuvas ir kaitlentė parinkti A+ ir A++ energetinės klasės, unitazas ir dušas irgi vandenį taupo... Dabar per mėnesį vandeniui, kanalizacijai, šiukšlių išvežimui ir elektrai, sudėjus, išleidžiu apie 20 eurų. Internetas man kainuoja 17 eurų... Taigi, kaip sako mama, „galima ir rašytojui išgyventi“. :-D Esu labai patenkintas.
Man asmeniškai gyvenamoji vieta nėra svarbi. Svarbu, kad ji būtų švari, tvarkinga, neapgrūsta. Kad nebūtų sovietiniame šlamšto avilyje, o viduje namų būtų tvarka. Negaliu suprasti žmonių, gyvenančių kažkokiuose ruduose namuose. Kur viskas taip... Ruda. Purvina, blanku, primena sovietinius laikus ir bomžų landynes. Gelsvi tapetai, gelsvos lubos, rudos grindys, rudi baldai. Kartais pagalvoju, kad tokie interjerai jų gyventojams primena kiaušinį iš jo vidaus. Malonu sėdėti tam stiliaus neturinčiam būste.
Ir būtų smagu, jiems, sėdėti, jei tik nereikėtų lystį į pasaulį, kur namai gali būti ryškūs, gaivūs, energingi ir švarūs. Negalėčiau gyventi. Mane tai vestų iš proto. Bet šiaip, nėra svarbu, kur gyventi. Galiu ir Italijoje. Tik ten nuobodu ir Kaune mieliau. Galėčiau Vilniuje kokį butą išsinuomuoti. Bet Vilniaus neapkenčiu dėl jo beprotiško skubėjimo ir naglumo. Niujorko, turbūt, todėl išvis nesuprasčiau. Gyvenu čia, nes turiu progą. Jei kažkur išsikraustysiu - savo būstą paliksiu broliui. Kol kas jis gyvena su tėvais.
Viskas nuo nulio - apie 2 metus. Interjeras - apie pusę metų. Šiaip dekoracinės detalės, baldai, kilimas, gėlių išsirinkimas dar apie pusę metų. Aš nuoširdžiai niekur neskubėjau. Nes tikiu, kad skubant - prisipirksi to, ko NIEKADA nepanaudosi. Pavyzdžiui orkaitės. Kai supratau, kad jos neįsigyjau ir turiu tiesiog tik kaitlentę, tai keli draugai garsiai pasakė „Kas per nesąmonė?“. Praėjus pusei metų supratau, kad, ei, visai man jos netrūksta, šiaip... Vis tiek nemėgstu orkaičių.
Panašiai neturiu ir mikrobanginės, nes vakarykštiems makaronams, jei jų pagausinu, tinka ir keptuvė. Panašiai neturiu ir didelės spintos ar knygų lentynos, nes... Drabužių, visgi, neturiu tiek daug, o knygoms - tinka palangės! Neturiu nė padėklų gėlėms, nes vazonai gražūs ir gali stovėti ant grindų. Sąmoningai atsisakant įsirenginėti greitai, laimi ne tik tavo protas, bet ir piniginė. Neskubėjau ir tuo džiaugiuosi labiau, nei būčiau skubėjęs, kaip skatino tėvai. ;)
Baltos lubos, sienos. Baltos rozetės. Plokšti LED šviestuvai lubose. Šviesios grindys. Atvira spinta, durys su stiklais, marmuro palangės, nedaug daiktų ir niekų... ...Taip, berods pavyko padaryti minimalizmą! :)
Nors kavinėse dirbti visai smagu, ten dirbti - brangu. Namie pigiau, taigi dirbu dažnai iš namų. Taip pat dirbu nuo virtuvės stalo:Ir nuo lovos, jei reikia pakeisti pozą ir šiek tiek pasitelkti kūrybiškumą: Keičiu vietas ir dirbu.
Virtuvę susikūriau per IKEA appsą, o apsilankius tik šiek tiek pakoregavo ir tiek. Kadangi mano galima virtuvės erdvė labai mažytė - nebuvo ką daug galvoti. O ir šiaip man tai nebuvo sunku. Jei būtų buvę - būčiau tiesiog užsisakęs, kad man suderintų. Rinkausi IKEA, nes turiu pažinčių baldų kūrėjų ratuose. Jei baldas nėra tikro medžio, o pjuvenų plokštė - tai nėra skirtumo, ar savą projektuoti, ar iš IKEA pirkti - plokštės tos pačios. Tiesą sakant, jos dažnai net ten pat ir su ta pačia technika pjaustomos. IKEA baldai patiko ir tuo, kad jų vyriai ir kitos dalys - kokybiškos, tvirtos. Durelės nekliba, užsidaro tyliai ir maloniai. Ne taip, kaip pažiūrėjus siūlomus baldus kokiuos Senukuos.
Tuščiuose namuose, ypač didžiajame mano kambaryje, kalbant girdisi aidas. ...O tai kiek nemalonu. Dar vis ieškau sprendimo tam, neapkraunant patalpos beverčiais baldais. Taip pat susidėčiau internetu valdomą apšvietimą. Kartais erzina keltis iš lovos vien tik išjungti kambaryje šviesą. Būtų gerai ir spalvas keičiantis apšvietimas, net jei tai ir kainuotų kiek brangiau.
Privalumai ir trūkumai
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Daugiau erdvės | Didesnės išlaidos |
| Privatumas | Daugiau priežiūros |
| Galimybė turėti sodą ar kiemą | Tolimesnis atstumas nuo miesto centro |
| Daugiau galimybių pritaikyti namą pagal savo poreikius | Galimi sunkumai su susisiekimu |
Svarbu atidžiai įvertinti savo poreikius ir galimybes prieš priimant sprendimą keisti butą į namą. Tik kruopščiai apsvarsčius visus privalumus ir trūkumus, galima priimti teisingą sprendimą.