Nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių teisių, užtikrinančių asmens galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymų. Šiame straipsnyje aptarsime žemės kasimo nuosavybėje ribojimus Lietuvoje, remiantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.
Žemės kasimo darbai gali būti ribojami dėl įvairių priežasčių.
Nuosavybės Teisės Apribojimai
Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Tai reiškia, kad bet kokie apribojimai turi būti aiškiai nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
Civilinis kodeksas numato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas Civilinio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia registruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties registravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi registruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Statyba ir Žemės Kasimas
Preziumuojama, kad pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas).
Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
Radiniai ir Lobių Ieškojimas
Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.
Nuosavybės Įgijimas ir Praradimas
NUOSAVYBĖ – Nuosavybės įgijimo būdai
Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus vyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.
Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Bešeimininkis Turtas
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Bešeimininkis turtas gali būti perduotas valstybei arba savivaldybėms.
Valdymas ir Nuoma
Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą. Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita.
Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, keisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.
Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Teisiniai Aspektai
Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Romansų-germanų analizėse pastebima tendencija suskaidyti nuosavybės teisės turinį arba kitaip sakant nuosavybės teisę riboti, suteikiant į tą patį daiktą daiktines teises nuomininkui (nuomos sutartis nepasibaigia pasikeitus savininkui, nuomininko teisė atnaujinti nuomos sutartį). Prancūzijoje, pvz., nuomininko teisės į nusinuomotą daiktą (turtą), įgytos pagal nuomos sutartį, naudojamos komercijoje, o tokios teisės vadinamos komercine (prekybine) nuosavybe. Todėl daroma išvada, kad civilinės teisės doktrina ir įstatymų leidėjai atsisako nuo nuosavybės teisės nedalumo ir savininko absoliutaus viešpatavimo daiktui principo. Šios teisės iš nuomos sutarties, gali būti civilinės apyvartos ir įkeitimo dalyku. Šios nuosavybės santykius, pagrįstos elementariojo modelio pagrindu, t.y. vienas daiktas - vienas savininkas. Šios suskaidytos, dvigubos ir t.t.
Teisinėje literatūroje paplitusi nuostata, kad "triada" kaip nuosavybės doktrina sukūrė Romos teisininkai.
| Teisės Aktas | Įsigaliojimo Data | Svarbios Nuostatos |
|---|---|---|
| Civilinis Kodeksas | 2001 m. liepos 1 d. | Reglamentuoja nuosavybės teises ir jų apribojimus. |