Kiek Pamokų Gali Būti Per Dieną Mokykloje?

Mokyklos vadovas turi užtikrinti, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik pasitikrinę sveikatą. Pamokos pirmoje pamainoje turi būti pradedamos ne anksčiau kaip 8 val.

Fizinio ugdymo pamokos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8 °C temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę).

Jeigu ugdymo procesas yra organizuojamas kitokia mokymosi forma (projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.), nepertraukiamas mokymosi laikas gali būti koreguojamas, tačiau nepertraukiamo mokymosi trukmė neturi būti ilgesnė kaip 90 min.

Būtina viena ilgoji 30 min. 1-4 klasėse ne mažiau kaip 1 val. 5-10 klasėse, I-IV gimnazijos klasėse - 1 val.

Švietimo bendruomenė atvėrė kasdienybės piktžaizdę: dėl rekordiškai prasto mokinių lankomumo menksta mokymosi pasiekimai, mokytojams tenka kartoti temas, tėvams - samdyti korepetitorius spragoms užpildyti.

Dėl augančio susirūpinimo pamokų praleidinėjimu švietimo, mokslo ir sporto ministras išleido įsakymą, nurodantį pamokų praleidimo tvarką.

Vis auganti pamokų lankomumo problema paskatino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją imtis realių veiksmų - ministras Gintautas Jakštas parengė įsakymą dėl mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, jis įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d.

Juo įtvirtinama, kad moksleivių neatvykimas į ugdymo įstaigą pateisinamas dėl šių priežasčių: ligos ar apsilankymo pas gydytoją (5 mokymosi dienas per kalendorinį mėnesį gali pateisinti tėvai arba pilnametis mokinys), kitų svarbių asmeninių priežasčių teisinamos ne daugiau nei 3 dienos per pusmetį, nepalankių oro sąlygų, įvykių, susijusių su visuomeniniu ar kitu transportu, mokinio dalyvavimu sporto varžybose, olimpiadoje ir / ar kitame ugdomajame renginyje, mokinio tikslinio kvietimo atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, dėl sveikatos sutrikimų mokiniui esant mokykloje.

Jei mokykla yra neinformuojama apie mokinio neatvykimą, klasės kuratorius praneša tėvams arba pilnamečiam mokiniui. Jei praleidžiama daugiau pamokų nei numatyta, mokinys ir tėvai informuojami apie mokinio pareigų pažeidimą bei galimus mokyklos veiksmus, jei nelankymas kartojasi.

Dėl pakartotinių pažeidimų mokinio mokyklos nelankymo klausimas gali būti teikiamas nagrinėti mokyklos vaiko gerovės komisijoje.

Pastaraisiais metais pamokų lankomumo problema didėja ir Klaipėdos rajone. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, prieš dvejus metus rajono mokyklose buvo atlikta pamokų lankomumo analizė, tačiau tuomet skaičiai dar nebuvo gąsdinantys. Vienam moksleiviui vidutiniškai teko 35,3 praleistos pamokos. Kiek daugiau pamokų praleido vyresni, 11-12 klasių mokiniai, jiems vidutiniškai teko apie 58 praleistas pamokas. Geriausias buvo 5-8 klasių mokinių lankomumas, jiems teko po 29,5 praleistos pamokos.

Prieš keletą metų atlikta analizė rodo, kad daugiausia - 56 proc. - pamokų praleista dėl ligos, apie trečdalis - dėl kitų priežasčių, 13,5 proc. pamokų nepateisintos. 2020-2021 mokslo metais vienam mokiniui vidutiniškai teko 4,7 nepateisintos pamokos.

Kaip teigia A. Petravičius, Savivaldybė kasmet prašo ugdymo įstaigų informacijos apie vidutinį mokinių lankytų dienų skaičių, matoma, kad į mokyklą moksleiviai atvyksta 95 proc. mokslo dienų.

„Pasitaiko, kad ne visą dieną kai kam užtenka pasiryžimo lankyti visas tą dieną vykusias pamokas. Pastebima tendencija, kad po COVID epidemijos suvaržymų žymiai padidėjo užsienyje kartu su tėvais ugdymo proceso laikotarpiu atostogaujančių vaikų. Nemaža dalis jų tai daro ne per mokinių atostogas“, - akcentavo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje praėjusiais - 2022-2023 m. m. - mokėsi 306 mokiniai, Judrėnų skyriuje - 41 moksleivis. Kartu jie praleido 31 194 pamokas, vidutiniškai vienam mokiniui teko 89,89 praleistos pamokos, visos jos pateisintos dėl ligų.

„Didelių pokyčių mūsų gimnazijoje ir skyriuje neturėtų būti, nes esama tvarka ir situacija nekėlė ypatingų problemų“, - apie įsigaliosiančio tvarkos aprašo poveikį kalbėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Rudienė.

Lankomumo problemos Agluonėnų mokykloje-darželyje taip pat nėra. Praėjusiais mokslo metais ugdymo įstaigoje mokėsi 28 mokiniai, jie praleido 2 099 pamokas, jos pateisintos dėl ligos.

Didelių pokyčių neturėtų būti ir Gargždų „Minijos“ progimnazijoje, mat net 93 proc. praleistų pamokų yra dėl ligos. Pernai mokykloje mokėsi 1 098 mokiniai, jų praleistų pamokų skaičius - 104 214.

Štai Dituvos pagrindinėje mokykloje praėjusiais mokslo metais 140 ugdytinių praleido 9 742 pamokas, 8 096 pamokos pateisintos dėl ligos ir kitų priežasčių.

„Situacija dėl lankomumo skirtinga, priklauso nuo klasės. Pavyzdžiui, 4 klasėje per visus mokslo metus buvo praleistos 222 pamokos, o 6 klasėje - 1 612 pamokų.

Skaičiai kelia nerimą Vis dėlto kai kuriose rajono ugdymo įstaigose mokinių lankomumas ir praleistų pamokų skaičius, pasak vadovų, kelia nerimą.

Štai Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Baužienė „Bangai“ komentavo, kad praleistų pamokų skaičius nedžiugina, kelia nerimą: „Nors mūsų mokiniai tik pradinukai, tačiau vidutiniškai vienas mokinys praleido net 72,3 pamokos arba 14,5 dienos.

Džiaugiamės, jog 13 mokinių labai mažai praleido pamokų per mokslo metus ir ypatingai džiaugiamės 2 mokinėmis, kurios per mokslo metus nepraleido nė vienos pamokos.“

I. Baužienė akcentavo, kad mokyklos švietimo bendruomenė tikisi, kad lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašas leis sumažinti praleistų pamokų skaičių, o tėvai užtikrins reguliarų mokyklos lankymą.

97 Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių klasių mokiniai praleido 7 013 pamokų. Daugiausia jų - 87,7 proc. - dėl ligos, nepateisintų pamokų mokykloje nebuvo.

Dėl moksleivių lankomumo problemos nerimas kamuoja ir Vėžaičių pagrindinę mokyklą. Joje 451 ugdytinis (kartu su ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo mokiniais) praleido 21 700 pamokų, daugiausia jų taip pat dėl ligos.

Pasak mokyklos atstovų, tiek klasės vadovai, tiek socialinė pedagogė vykdo individualius pokalbius su mokiniais, tėveliais. Situacija aptarta ir Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.

„Daug yra praleistų pamokų, bet mokiniai pakankamai laisvai jaučiasi, nes kai kurie tėvai pakankamai lengvai teisina pamokas. Be to, ne kartą teko iš mokinių girdėti „na, ir ką Jūs mums padarysit…“ Gal ši bendra tvarka privers tėvelius jausti didesnę atsakomybę, nors nemažai tėvelių ir iki šiol atsakingai žiūri į mokyklos lankymą, užtikrinant mokinių mokyklos lankymą“, - akcentavo mokyklos atstovai.

Jie taip pat atskleidė, kad baugina nuostatų įgyvendinimas: kaip duomenys „suvaikščios“ iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje ar kiti įrodymai, pagrindžiantys mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją.

Plikių Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje praėjusiais mokslo metais mokėsi 233 1-10 klasių moksleiviai. Vienam moksleiviui vidutiniškai tenka 47 praleistos pamokos, didžioji dalis - dėl ligų.

Išskirtiniai atvejai, kai mokiniai praleidžia daug pamokų, svarstomi Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, suteikiama pagalba vaikui ir šeimai.

„Reikalui esant padedame mokiniui organizuoti atsiskaitymą už praleistus kontrolinius darbus, teikiame dalykų mokytojų konsultacijas.

Sunkiai valdomos situacijos, kai šeimos su vaikais išvyksta į poilsines keliones ugdymo proceso metu, nelaukdami mokinių atostogų ir darbovietėse negaudami kito atostogų laiko. Tokių atvejų buvo gal 4.

Susitarimai duoda rezultatų Rajone ir kai kuriose ugdymo įstaigose pamokų lankomumo problema tik auga, tačiau yra ir tokių mokyklų, kuriose situacija kitokia - praleistų pamokų skaičius mažėja.

Štai Endriejavo pagrindinės mokyklos direktorė Vilma Ugintienė džiaugėsi, kad lankomumo situacija gerėja.

„Manome, kad tai dėl klasių vadovų ir mokinių tėvų nuolatinio bendradarbiavimo sprendžiant iškilusias lankomumo problemas (operatyvus informavimas, situacijos analizė trišaliuose pokalbiuose (tėvai-mokinys-klasės vadovas)), priimtų susitarimų laikymosi. Nėra ir tokios problemos, kad vykstant ugdymo procesui mokiniai kartu su tėvais vyktų atostogauti“, - apie švietimo bendruomenės susibūrimą kalbėjo direktorė.

Ji pridūrė, kad nauju įsakymu įtvirtinamos nuostatos jau dabar yra taikomos Endriejavo pagrindinėje mokykloje.

Šioje mokykloje pernai buvo 115 moksleivių, jie praleido 8 854 pamokas, tai 383 pamokomis mažiau nei 2021-2022 m. m.

Didelės lankomumo problemos neturi ir Kretingalės pagrindinė mokykla. Ugdymo įstaigą praėjusiais mokslo metais baigė 191 mokinys, buvo praleista 19 301 pamoka, daugiausia - dėl ligos.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Deimantė Vitkutė-Stonkuvienė komentavo, kad tėvai visada bendradarbiauja su klasių vadovais, praneša bei pateisina pamokas: „Siekiant išsiaiškinti nelankymo priežastis buvo organizuojami susitikimai su tėvais, sveikatos specialiste ir sudaryti mokymosi pagalbos teikimo planai.

Naujas įsakymas skatins tėvų atsakomybę dėl pamokų pateisinimo, vaikų pamokų praleidimo.“

Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė „Bangai“ komentavo, kad 1-4 klasėse mokslo metus baigė 414 mokinių, praleista 49 828 pamokos, 93 proc. - dėl ligos, nepateisintų pamokų nebuvo.

5-8 klasėse mokėsi 408 ugdytiniai, jie praleido 37 488 pamokas, nepateisintų - 1 396.

Direktorė akcentavo, kad tiek klasių vadovai, tiek socialinė pedagogė aktyviai kontroliuoja pamokų lankomumą, bendradarbiauja su tėvais, tai duoda rezultatų.

Pasak V. Lukauskienės, socialinė pedagogė ypač stebi tuos mokinius, kurie linkę pabėgti iš pamokų, bendrauja su jų tėvais. Yra atvejų, kai tėvai savaitei ar dviem išsiveža vaikus atostogų per mokslo metus: „Prieš išvažiuodami dažniausiai informuoja, tariasi, imasi kai kurių priemonių, kad kuo mažiau nukentėtų vaiko mokslai.

Tikimės, kad šis įsakymas įpareigos tėvus atsakingiau pažvelgti į vaiko mokyklos nelankymą, gerės pažangos rezultatai, juk mokinio pažanga priklauso ne tik nuo ugdymosi aplinkos, bet ir nuo lankomumo.

Šiemet įteikiant brandos atestatus Klaipėdos rajono savivaldybė apdovanojo ir mažiausiai pamokų praleidusius abiturien­tus. Jų buvo penki: Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos dvylikokai Aurimas Kubilius (praleido 5 pamokas) ir Aivaras Kubilius (praleido 10 pamokų), Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientės Gustė Alsytė (nepraleido nė vienos pamokos), Kotryna Marija Liekytė (praleido 9 pamokas), Rugilė Širakovaitė (praleido 9 pamokas).

G. Alsytė „Bangai“ pasakojo, kad nuo mažens buvo formuojamas atsakingas požiūris į ugdymą, pamokų lankymą: „Todėl minčių neiti į mokyklą be priežasties net nebuvo.

Be to, norėdama pasiekti aukštų rezultatų, turėjau nepraleisti naujų temų bei likviduoti esamas spragas, o tai galėjau padaryti tik lankydama pamokas. Ir, žinoma, pasisekė, kad visus šiuos mokslo metus nė karto nesirgau ir toliau galėjau sėkmingai mokytis.“

G. Alsytė taip pat akcentavo, kad savavališkas pamokų praleidinėjimas be priežasties rodo moksleivių požiūrį į išsilavinimą ir neatsakingumą.

„Piktybišką mokyklos nelankymą dažniausiai lemia tėvų kontrolės nebuvimas, kai mokinys gauna visišką laisvę daryti, ką nori.

Iki 2023 m. Lietuvos mokyklose nebuvo aiškios, vienodos tvarkos, užtikrinančios mokinių lankomumą. Tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas, todėl kartais lankomumu buvo piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vežantis vaikus atostogauti ne moksleivių atostogų metu.

Nuo 2023 m. Jeigu mokinys į mokyklą nėjo ilgiau nei 5 dienas, tėvai pateisinti praleistų pamokų negalės. Tokiu atveju reikės kreiptis į šeimos gydytoją.

Nepalankių oro sąlygų (žemos temperatūros, gausaus snygio, plikledžio ir t. Pageidautina, kad jei vaikas negalės atvykti į pamoką, tėvai dalyko mokytoją ar klasės auklėtoją arba kitą mokyklos bendruomenės narį informuotų apie neatvykimą ir jo priežastis.

Suprastėję mokymosi rezultatai. Socialinė izoliacija: dažnas neatvykimas į mokyklą taip pat reiškia, kad vaikui ar jaunuoliui trūks galimybių bendrauti su bendraminčiais ir mokytojais, galinčiais tapti autoritetais. Prasti santykiai su mokytojais.

Gali būti apribotos ateities galimybės. Sumažėjusi disciplina, žalingų įpročių formavimasis.

Paaštrėjusios psichikos sveikatos problemos. Į mokyklą jaunuolis gali vengti eiti dėl psichikos sveikatos problemų - nerimo, depresijos, o mokyklos nelankymas gali tik dar labiau paaštrinti simptomus.

Pedagogų teigimu, atostogų metu sutrikdomas ugdymo procesas, jei atostogos - ilgesnės nei 1 sav., gali formuotis mokomųjų dalykų spragos, prastėti mokinio, ypač vyresniųjų klasių, mokymosi rezultatai.

Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas vyksta pagal pamokų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius.

Mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės ir kitos veiklos apskaitą planuoja ir vykdo grupių vadovai.

I kurso mokiniai, pasirinkdami profesinio mokymo programą ir planuodami tolimesnę profesinę karjerą, mokymosi tęstinumą, pildo prašymą, kuriame nurodo pageidaujamus mokytis bendruosius dalykus, modulius.

Jo pagrindu rašytine forma sudaromas mokinio individualus planas dvejiems metams. Iki rugsėjo 5 d. mokiniai sudaro savo individualius mokymosi planus aptaria su gimnazijos skyriaus vedėja, jeigu pageidauja juos tikslina.

Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius.

Ugdymo turinį planuoti remiantis 2022 m. Ilgalaikį bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo teminius planus rengti vieneriems mokslo metams (mokymo namuose gali būti ir trumpesnis laikotarpis) elektroninėje versijoje (2025-2026 m. m. ilgalaikių teminių planų sudėtinės dalys ir pateikimo forma).

Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą. Juo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymosi pasiekimų, ugdyti atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

1 kurso mokiniams, pasirinkusiems mokytis profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa iki rugsėjo 5 d. jiems sudaromas mokinio individualus ugdymo planas. Mokinio pageidavimai suderinami su mokyklos galimybėmis.

Mokinys savo individualų ugdymo planą sudaro iš privalomų ir iš pasirenkamų dalykų, dalykų modulių.

Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu. Šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį. Mokiniui pageidaujant ši veikla gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu. Ji turi būti atlikta iki ugdymo proceso pabaigos.

Pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis mokinys socialinę-pilietinę veiklą gali atlikti iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos. Socialinės-pilietinės veiklos sritis ir vietą renkasi mokinys. Rekomenduojama 30 procentų socialinės-pilietinės veiklos atlikti mokykloje.

Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami. Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Plungės TVM socialinės pedagoginės pagalba teikiama pagal direktoriaus įsakymu 2015 m. lapkričio 4 d. Nr.V1-91 patvirtintą socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo aprašą.

Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologė ir pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams.

Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Jų trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas. Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo (si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas. Yra skiriamos konsultacijos.

Mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos. Konsultacijas veda ne tik grupę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai.

Esant galimybei mokykla organizuoja mokymosi pagalbą namų darbų užduotims atlikti, tokiu atveju gali būti įtraukiami ir vyresnių klasių mokiniai.

Bendradarbiavimo su mokinių tėvais tikslas - siekti kiekvieno mokinio asmeninės pažangos, informuoti tėvus apie vaiko ugdymosi pažangą ir pasiekimus, elgesį, suteikti jiems pedagoginių bei psichologinių žinių apie vaiko augimą, vystymąsi, kintančius poreikius, galimas bendravimo problemas ir jų sprendimo galimybes, įtraukti tėvus į mokyklos savivaldą, ugdymo proceso planavimą bei vertinimą, telkti draugišką bendruomenę.

Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO, mokyklos internetinės svetainės skiltyje „Tėvams“.

Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų, dalykų mokytojų, pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių metu.

Grįžtamasis informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) užtikrinamas individualių pokalbių, apsilankymų mokykloje, tėvų susirinkimų bei vykdomų apklausų metu.

Valstybės nustatytos švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Mokinys gali keisti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos dalykų programos kursą ir (ar) pasirinktus dalykus, iš kurių organizuojami VBE I dalys, I kurse iki einamųjų mokslo metų sausio 30 d. ir II kurse iki einamųjų mokslo metų lapkričio 14 d. Dalyko, dalyko programos kurso keitimas I kurse po sausio 30 d. galimas mokyklos nustatyta tvarka.

Pamokų Lankomumo Statistika Klaipėdos Rajono Mokyklose

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pamokų lankomumo statistiką Klaipėdos rajono mokyklose:

Mokyklos pastatas

tags: #kiek #pamoku #gali #buti #per #diena