Šiuo metu Lietuvoje vyksta balsavimai dėl daugiabučių namų modernizavimo. Pagal Vyriausybės programą, atnaujinami daugiabučiai, kurie yra statyti iki 1993 metų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas modernizuoti daugiabučius iki A energinės klasės ir nauju būdu - skydais.
Tačiau, kaip vyksta daugiabučio renovacijos procesas, kiek tai kainuoja ir kokia yra mokėjimo trukmė? Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su daugiabučio renovacija Lietuvoje.
Renovacijos projektus Vilniuje administruojanti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsako gyventojams, nuo ko pradėti. Kartais pasigirsta teiginių, kad „namo modernizavimas - tik gražesnė išvaizda“. Tačiau „Atnaujinkime miestą“ komanda su šiuo teiginiu nesutinka.
Senos statybos daugiabučiuose sparčiai blogėja balkonų techninė būklė, dažnai daug lėšų pareikalauja gendančių liftų tvarkymas, namo siūlių kosmetinis remontas, stogų tvarkymo darbai. Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas.
Namo renovacija - ne tik galimybė sumažinti energijos sąnaudas, bet ir proga pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti turto vertę. Tačiau šis procesas neatsiejamas nuo dokumentų - nuo pirmųjų žingsnių iki paskutinio parašo.
Ne kiekvienas namo atnaujinimas priskiriamas renovacijai. Jei keičiama tik grindų danga ar dažomos sienos - tai paprastas remontas. Tačiau kai darbai apima pastato konstrukcijas, šilumos izoliacijos gerinimą, fasado ar inžinerinių tinklų atnaujinimą - tai jau laikoma kapitaline renovacija.
Svarbiausia tai, kad namai nebeatitinka techninės būklės: byra tinkas, kai kur krinta balkonai, prekinė išvaizda taip pat ne kokia. Esmė, kad žmonės patys pradeda suprasti, kad jie patys turi norėti renovuoti ir tai reikalinga“, - teigė K.
Jei esate būsto savininkas, jums tereikia apsispręsti. Galite nieko nedaryti, bet tuomet teks mokėti didesnes sąskaitas už šildymą. Nuo ko pradėti? Pirmiausia - inicijuoti būsto atnaujinimą.
Daugiabučio renovacija negali būti pradėta be aiškaus gyventojų pritarimo. Pirmasis žingsnis - gyventojų informavimas. Kiekvienam savininkui turi būti pateikta informacija apie planuojamus darbus, siūlomą investicijų planą, preliminarią kainą ir galimą valstybės paramą.
Susitarimą apie daugiabučio atnaujinimą gali inicijuoti savivaldybės administracija, bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės paskirtas renovacijos administratorius. Visgi galutinį sprendimą lemia gyventojai - svarbu surinkti 51 proc.
Namo valdytojas (namą administruojančios įmonės įgaliotas asmuo) organizuoja namo savininkų susirinkimą, kurio metu apibendrinama informacija apie pastato būklę, galimas priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas, pateikiama informacija, duomenys apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes.
Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.
Planuojant susirinkimus Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ siūlo galimybę bendradarbiauti. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ susitikimų informuoja apie investicinio plano kainą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos.
Energetinis auditas - tai pirmasis žingsnis planuojant renovaciją, ypač jei siekiama gauti valstybės paramą per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Remiantis šiuo auditu rengiamas investicijų planas, kuriame numatomi konkretūs darbai ir jų ekonominė nauda: šilumos nuostolių mažinimas, energijos taupymas, atsipirkimo laikotarpis.
„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas.
Susirinkime 50+1 namo savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas dėl renovacijos, t.y. nutariama parengti namo atnaujinimo projektą.
Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).
Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.
Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne.
Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų.
Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami. Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių. mokate iki 70 proc. daugiabučio namo 60 kv. m.
Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus. Besidomintys renovacija Vilniaus mieste kreipkitės el. paštu [email protected].
Antrasis etapas - investicijų plano parengimas. Patalpų savininkai konkurso būdu pasirenka specialistus, kurie įvertina namo energinį naudingumą ir parengia investicijų planą. Namo valdytojas organizuoja konkursą investicijų plano rangovui (projektavimo įmonei) atrinkti, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Ji pateikiama BETA (Būsto energijos taupymo agentūrai).
Gavus BETA pritarimą, atrinktas plano rangovas parengia investicijų planą, kuriame pateikiama informacija apie namo būklę, numatomos renovacijos priemonės, apskaičiuojama preliminari jų kaina, sprendžiami ir analizuojami ir kiti susiję klausimai.
Tuomet šaukiamas antrasis namo savininkų susirinkimą, kurio metu viešai aptariamas investicijų planas: būstų savininkai išsako savo pastabas, argumentus, pageidavimus, teikiami pasiūlymai, pagal kuriuos taisomos pastebėtos klaidos ir, esant pagrindui, tikslinamas investicinis planas. Susirinkime aptartas investicijų planas perduodamas derinimui BETA.
Kitas etapas - investicinio plano tvirtinimas namo savininkų susirinkime. Kad investicinis planas būtų patvirtintas reikia 50+1 namo savininkų balsų daugumos. Svarbiausia tuo pačiu priimti ir sprendimą dėl lėšų skolinimosi.
Verta pastebėti, kad bankai, teikdami kreditą, paprastai reikalauja dar didesnio pritariančių žmonių kiekio - iki 60 procentų.
Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BETA. Paraiška bankui. Namo valdytojas pasirinktam bankui pateikia paraišką kreditui gauti ir investicijų planą, kitus reikiamus papildomus dokumentus. Bankas, įvertinęs iš namo valdytojo ir BETA gautus dokumentus, patvirtina paraišką.
Asmenys, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų skolintis su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui (iki 20 metų). Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį.
Svarbu žinoti - tol, kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas, būsto savininkai kreditą suteikusiam bankui moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo namo atnaujinimui išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Tik užbaigus visus darbus ir atnaujinus namą, pradedama grąžinti paskola ir mokamos palūkanos.
Atkreipiame dėmesį, kad visi darbai vykdomi griežtai pagal investicijų planą. Atlikus darbus, parengiamas ir surašomas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, jį pasirašo namo valdytojas, rangovas, BETA atstovas ir statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas. Atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą pateikus bankui, išmokamas kreditas.
Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių. Tai - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos.
Daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo programa suteikia palankias ekonomines sąlygas renovuoti nekilnojamąjį turtą ir už būsto šildymą mokėti mažiau. Yra parengtas atnaujinimo priemonių, kurias remia valstybė, sąrašas. Reikėtų atminti, kad po atnaujinimo daugiabutis namas turėtų pasiekti bent jau D energinio naudingumo klasę.
Valstybės parama išmokama baigus investicijų plane numatytus darbus ir namo valdytojui pateikus BETA prašymą dėl valstybės paramos. Kai BETA specialistai užfiksuoja namo atnaujinimo statinio energetinį efektyvumą, nustatomas kompensacijos dydis ir Finansų ministerija, pervesdama apskaičiuotą paramą kiekvienam individualiai, padengia būsto savininkų paimtų kreditų dalis bei grąžina dalį kredito bankui.
Valstybė kompensuoja 15 proc. investicijų energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimui, jei šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą bus sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų ir pasiekta ne žemesnė nei D pastato energinio efektyvumo klasė.
Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui.
Belieka daugiabučių namų savininkams imtis veiksmų ir pasinaudoti gera galimybe sutvarkyti ir modernizuoti savo namus nesukaupus tam būtinų nuosavų lėšų (kaip priklausytų pagal nuosavybės valdymo ir naudojimo teisę), juos pasiskolinus labai palankiomis sąlygomis (su fiksuotomis 3-jų procentų metinėmis palūkanomis laikotarpiui iki 20 metų).
„Dabar turime vadinamąjį tryliktąjį kvietimą - tai fiksuotos kainos kvietimas. Šiuo metu ruošiamės keturioliktajam kvietimui, nes jau patvirtinome Socialinį klimato fondą, kuris bus integruotas kartu su Klimato kaitos programa. Ateina dvi europinės programos, kurios mums užtikrina apie 700 mln. eurų finansavimą daugiabučių renovacijoms. Taigi, esame užsitikrinę finansavimą“, - teigė K.
„Lietuvoke vis dar yra apie 35 tūkst. nerenovuotų daugiabučių Lietuvoje. Tai labai brangus dalykas - tiek valstybei, tiek pačiam žmogui, kuris turi būstą. [...] Esame paskaičiavę, kad renovuoti visus daugiabučius idealiomis sąlygomis galėtų kainuoti apie 25 mlrd. eurų“, - tikino K.
„Tai milžiniški pinigai ir valstybė vien savo pinigais visko padengti negali, nes ji turi ir kitų prioritetų. Nepaisant, kad valstybė siūlo finansinę pagalbą daugiabučiams renovuoti visoje Lietuvoje, įvairių savivaldybių gyventojai paraiškas teikia vangiai.
Kaip teigė K. „Pati sistema yra gana sudėtinga. Taigi, ką dabar darome, - sukūrėme tarpinstitucinę darbo grupę, kurios tikslas yra pagerinti šį procesą. Renovuoti visus daugiabučius idealiomis sąlygomis galėtų kainuoti apie 25 mlrd.
„Atliekame tikrai nemažai techninių veiksmų, kurie galėtų supaprastinti žmonių sprendimą renovuoti ar nerenovuoti“, - tikino K.
„Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pradėjo didesnę ir platesnę komunikaciją, kodėl išvis svarbi renovacika. Anksčiau žmonės renovaciją matydavo kaip piniginę kompensaciją šildymo kaštams padengti.
„Socialinis klimato fondas leis mums intensyvesnį dėmesį atkreipti į socialiai remtinus žmones. Pavyzdžiui, jei daugiabučiame name yra dvidešimt gyventojų ir tarp jų - penki šeši socialiai remtini, Socialinis klimato fondas mums leistų beveik 100 proc. finansuoti jų dalį. Šiuo metu galvojama apie tokią priemonę, nes kartais būdavo, kad tokie žmonės, neturėdami galimybių prisidėti, stabdydavo finansavimą kitiems, kadangi daugiabučio renovacijai reikia 50+1 proc. gyventojų balsų“, - aiškino K.
Pastarasis, tryliktasis, kvietimas seniems daugiabučiams namams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., buvo paskelbtas 2024 m. Šiai paramai Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo skyrė 165 mln. Siekiant spartinti daugiabučių renovaciją į procesą įtrauktas ir nacionalinis plėtros bankas ILTE, kuris pernai gruodį išplatino 112 mln. 50 mln. eurų investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD), 31,2 mln. eurų - Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir 31,1 mln.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų renovacijos programą Lietuvoje, 60-yje šalies savivaldybių organizuoja seminarus gyventojams, jiems atstovaujančioms ir vienijančioms organizacijoms. Seminaruose gyventojams suteikiama naujausia informacija teisiniais, ekonominiais ir inžineriniais klausimais daugiabučių modernizacijos srityje.
„Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa - ilgalaikis procesas, todėl akivaizdu, kad keičiantis teisės aktams, finansavimo mechanizmui, administravimui ir kitoms sritims, susijusioms su renovacija, gyventojams kyla klausimų, į kuriuos atsakymų reikia čia ir dabar.
Anot jo, 2022 metais sulaukta daugiau kaip 2 tūkst. Susitarimą apie daugiabučio atnaujinimą gali inicijuoti savivaldybės administracija, bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės paskirtas renovacijos administratorius. Visgi galutinį sprendimą lemia gyventojai - svarbu surinkti 51 proc.
Balandžio 5 d. 9.30 val. Panevėžyje, Laisvės a. 20, vyks mokymai. Turite klausimų?
Butų ir kitų patalpų savininkų interesams atstovauja namo administratorius, jis teikia pirmines konsultacijas. Taip pat yra investicinio plano rengėjas, kuris viešojo susitikimo metu pristato investicijų planą, atsako į kylančius klausimus. Energiniu požiūriu visi siūlomi fasadai yra efektyvūs - visi geri.
Šildymo kompensacijos pavyzdys, apskaičiuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
| Rodiklis | Vienas gyvenantis senjoras | Dviejų senjorų šeima |
|---|---|---|
| Senatvės pensija | 644 eurai | 1288 eurai (bendrai) |
| Normatyvinis būsto plotas | 50 kv. m. | 50 kv. m. |
Energetinis auditas galioja 3 metus. Visa informacija apie statybos leidimo būklę pateikiama sistemoje Infostatyba.lt.
Net ir parengus kokybišką techninį projektą, jis negali būti įgyvendintas, kol nebus suderintas su atsakingomis institucijomis. Derinimo metu projektuotojai dažnai turi koreguoti projektą pagal savivaldybės pastabas. Sklandžiausias derinimas vyksta tuomet, kai projektas iš karto paruoštas pagal STR reikalavimus, aiškiai pažymėti darbų apimties pokyčiai ir pridėti gyventojų sutikimai.
Kiekvieno buto savininkas pasirašo balsavimo protokole arba balsavimo lape. Balsai skaičiuojami pagal butų skaičių, o ne kvadratūrą. Rinkite parašus laiptinėse ar per elektronines apklausas, aiškiai pateikdami investicijų plano santrauką. Dar prieš pradedant projektą, sudarykite dokumentų sąrašą ir pasitarkite su savivaldybės specialistais arba projektavimo įmone.
Nors renovacijos procesas dažnai prasideda nuo techninių idėjų ar finansavimo paieškų, viskas turėtų prasidėti nuo tvarkingos dokumentacijos.
Statybos leidimas reikalingas, kai renovacijos darbai apima fasado, konstrukcijų keitimą, naujų inžinerinių sistemų diegimą arba kai darbai vykdomi saugomoje teritorijoje.
Taip, daugiabučių atnaujinimui galima gauti APVA paramą, tačiau būtina turėti atliktą energetinį auditą, investicijų planą ir gyventojų sutikimus.
Ne, pakanka 55 % butų savininkų pritarimo. Balsavimas gali vykti raštu ar susirinkimo metu.
Statybos leidimas reikalingas ne kiekvienam atnaujinimo projektui. Jei renovacija apsiriboja kosmetiniais pataisymais ar šildymo sistemos atnaujinimu bute, leidimo dažniausiai neprireiks. Prašymą leidimui galite pateikti per elektroninę sistemą Infostatyba, kur taip pat galima sekti visą dokumentų derinimo procesą. Statybos leidimas paprastai išduodamas per 20 darbo dienų, jei visi dokumentai pateikti tinkamai. Jei reikia tikslinimų, procesas gali užtrukti iki 30 dienų.
Ne kiekvienas namo atnaujinimas priskiriamas renovacijai. Jei keičiama tik grindų danga ar dažomos sienos - tai paprastas remontas. Tačiau kai darbai apima pastato konstrukcijas, šilumos izoliacijos gerinimą, fasado ar inžinerinių tinklų atnaujinimą - tai jau laikoma kapitaline renovacija.
Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.