Kiekviena veiklą pradedanti įmonė privalo turėti buveinės registruotą adresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti įmonę iš buto, kai situacija tampa sudėtinga, pavyzdžiui, kai pasikeičia buto savininkas arba įmonės akcininkai nesutinka su išregistravimu. Taip pat, pateiksime naudingus patarimus, ką reikėtų daryti, jei duomenys apie asmenį registre yra netikslūs, nebeaktualūs arba pageidaujama išregistruoti neveikiančią įmonę ar organizaciją.
Situacijos Apžvalga
Steigiant įmonę buvo priskirtas juridinis adresas, tai vieno iš valdybos narių buto adresas. Vėliau - šis asmuo paliko valdybą. Tačiau oficialus adresas nepasikeitė. Taip pat - šis asmuo mirė prieš kelerius metus, tačiau juridinis adresas vis dar tas pats (įpėdiniai nėra valdybos nariai). Tokios situacijos nėra retos, tad svarbu žinoti, kaip teisingai išspręsti šią problemą.
Kaip Išregistruoti Įmonę Iš Buto?
Yra keletas būdų, kaip galima išregistruoti įmonę iš buto. Aptarsime kiekvieną iš jų:1. Susitarimas Su Akcininkais
Greičiausias būdas pakeisti įmonės buveinę yra susitarti su įmonės akcininkais, kad jie akcininkų susirinkime priimtų sprendimą dėl įmonės buveinės pakeitimo ir pateiktų jį juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta, kaip keičiamas konkrečios bendrijos buveinės adresas (kokia procedūra). Dažnai būna parašyta, kad buveinės adresas keičiamas bendrijos pirmininko įsakymu.
2. Kreipimasis Į Registrų Centrą
Tačiau jei akcininkai patalpų savininkui yra nežinomi, su jais nėra galimybės susisiekti arba jie paprasčiausiai atsisako tai padaryti, patalpų savininkas gali pasinaudoti Vyriausybės 2003-11-12 Nr. Remiantis šia procedūra, patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens buveinė, savininkas turi teisę savarankiškai kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti buveinę iš juridinių asmenų registro.
Šiuo atveju tokį prašymą reiktų pateikti valstybės įmonės Registrų centras filialui, kuriame yra įregistruota įmonės buveinė. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs patalpų savininko prašymą, išsiunčia pranešimą apie numatomą buveinės išregistravimą registre nurodytais valdymo organų narių adresais ir šį pranešimą paskelbia registro tvarkytojo interneto svetainėje.
3. Kreipimasis Į Teismą
O išregistruoti įmonę iš buto, jeigu UAB akcininkai to nepageidauja galima tik per teismą.
PDBIS mokymai pastatų techniniams prižiūrėtojams
Konstitucinio Teismo Sprendimas
Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 4 d. priimtu nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Nuostatų 195 punktas, išdėstytas 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2017 m. spalio 11 d. redakcijomis, tiek, kiek pagal jį patalpų, kuriuose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją (toliau Registro tvarkytojas) dėl tokios buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui įregistruotas šiame Nuostatų punkte nurodytas teisinis statusas („inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“), prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1,2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos 23 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad nuosavybė Lietuvoje yra neliečiama, o jos teises saugo įstatymas, tačiau vertinant naujausią Konstitucinio Teismo nutarimą susidaro įspūdis, jog ši teisė nėra absoliuti. Atsižvelgiant į šį nutarimą, artimiausiu metu turėtų keistis juridinio asmens buveinės išregistravimą reglamentuojančios normos, suteikiančios patalpų savininkui platesnes teises išregistruoti buveinę iš nuosavybės teise priklausančių patalpų.
Juridinių Asmenų Registro Duomenų Tikslinimas
Pagrindinė informacija apie Lietuvoje registruotus juridinius asmenis yra sukaupta Registrų centro administruojamame Juridinių asmenų registre. Kiekvienas fizinis asmuo, prisijungęs prie Registrų centro savitarnos gali nemokamai susipažinti su įvairiuose registruose, tarp jų ir Juridinių asmenų registre tvarkomais asmens duomenimis.
Asmenys, pastebėję, kad registre jie nurodyti juridinio asmens vadovais, nors tokiais jau nebėra, gali teikti prašymą išregistruoti vadovą. Anot jos, laisvos formos prašymas gali būti pateiktas fiziškai atvykus į Registrų centro padalinį arba siunčiamas paštu. Kartu su prašymu reikia pridėti juridinio asmens organo sprendimą dėl vadovo atšaukimo patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, akcininkų susirinkimo protokolą dėl vadovo atleidimo (turi būti pateikti dokumentų originalai).
Už vadovo, kolegialaus valdymo organo ar priežiūros organo nario duomenų išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 4,15 euro už vieną narį. Duomenys išregistruojami per 3 d. d. nuo apmokėjimo už paslaugą gavimo.
Neveikiančios Įmonės Likvidavimas
Jeigu įmonių savininkai nemato prasmės toliau tęsti įmonės veiklą, tokia įmonė gali būti likviduojama ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Likvidavus ir išregistravus bendrovę, jos duomenys nebus kaupiami Juridinių asmenų registre, tad jai nebeliks ir tam tikrų prievolių, pavyzdžiui, finansinių ataskaitų teikimo, už kurios neatlikimą bendrovės vadovui gresia administracinė atsakomybė.
Likvidavimo procedūra yra nesudėtinga - pirmiausiai tam reikia sušaukti dalyvių susirinkimą, jo metu priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį, paskirti likvidatorių (gali būti ir juridinio asmens vadovas) ir pateikti dokumentus Registrų centrui.
Juridinis asmuo išregistruojamas gavus VMI pranešimą, kad atsiskaityta su biudžetais ir pinigų fondais bei Archyvo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad dokumentai perduoti toliau saugoti arba perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra . Nesant kliūčių, juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo procedūra užtrunka 2-3 savaites.
Už juridinio asmens išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 8,92 euro.
Patarimai Įmonėms Ir Butų Savininkams
- Atnaujinkite duomenis: Laiku atnaujinkite duomenys Juridinių asmenų registre.
- Bendradarbiaukite: Bendradarbiaukite su akcininkais ir Registrų centru, kad išvengtumėte teisinių ginčų.
- Pasikonsultuokite su teisininkais: Jei situacija sudėtinga, pasikonsultuokite su teisininkais, kad gautumėte profesionalią pagalbą.
Svarbi Informacija Apie Gyvenamosios Vietos Deklaravimą
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 str. numatyta, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju atveju asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 4 d. priimtu nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Nuostatų 195 punktas, išdėstytas 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2017 m. spalio 11 d. redakcijomis, tiek, kiek pagal jį patalpų, kuriuose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją (toliau Registro tvarkytojas) dėl tokios buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui įregistruotas šiame Nuostatų punkte nurodytas teisinis statusas („inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“), prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1,2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 23 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad nuosavybė Lietuvoje yra neliečiama, o jos teises saugo įstatymas, tačiau vertinant naujausią Konstitucinio Teismo nutarimą susidaro įspūdis, jog ši teisė nėra absoliuti. To priežastis - jau ne vieną kartą keistas, tačiau šiuo metu vis dar galiojantis teisinis reguliavimas, suteikiantis teisę patalpų savininkui iš savo patalpų išregistruoti tik likviduojamo arba bankrutuojančio juridinio asmens buveinę. Tačiau netrukus situacija turėtų keistis iš esmės. Nuo pat 2016 m. sausio 1 d. naujosios Juridinių asmenų registro nuostatų redakcijos įsigaliojimo netilo kalbos, jog naujai priimti Juridinių asmenų registro nuostatai ne tik pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamas asmens teises, bet ir sudaro sąlygas įvairių problemų ir sudėtingų situacijų atsiradimui. Didžiausias teisines diskusijas kėlęs klausimas - kaip patalpų savininkas galės išregistruoti juridinį asmenį iš jam priklausančių patalpų be juridinio asmens sutikimo? Galiojančiu reglamentavimu Registro tvarkytojas siekė pažaboti piktnaudžiautojus, kurie gavę savininko sutikimą jo patalpose steigdavo juridinius asmenis, o vėliau, savininkui vienašališkai išregistravus jų buveinę, niekur jos neperkeldavo. Tačiau toks siekis labiausiai buvo naudingas fiktyviems juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms turėti fiktyvias buveines tokiu atveju, kai juridiniam asmeniui nebuvo įregistruotas Nuostatų punkte nurodytas teisinis statusas, o patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas nutraukė susitarimą dėl sutikimo suteikti patalpas šiai buveinei įregistruoti, t. y. toks sutikimas baigė galioti. Ginčijamas Nuostatų 195 punktas buvo priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri nurodo, kad juridinio asmens buveinė yra vienas būtinų Registro tvarkytojui privalomai nurodyti duomenų. Konstitucinio Teismo vertinimu, steigiant juridinius asmenis būtina nurodyti tokius duomenis atsižvelgiant į viešojo intereso nulemtus reikalavimus. Tačiau, be kita ko, turi būti užtikrinta konstitucinių vertybių pusiausvyra, kuri kyla iš konstitucinio teisinės valstybės principo. Vieną jų - Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje ginama nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į šį nutarimą, artimiausiu metu turėtų keistis juridinio asmens buveinės išregistravimą reglamentuojančios normos, suteikiančios patalpų savininkui platesnes teises išregistruoti buveinę iš nuosavybės teise priklausančių patalpų. Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Rodyti diskusiją (9) Vien tikslaus neveikiančių įmonių skaičiaus nustatymas yra gana problemiškas. Vienas pagrindinių tokios įmonės ženklų - Registrų centro Juridinių asmenų registrui neteikiamos finansinės ataskaitos ir neatnaujinami privalomi duomenys. 2021 m. prievolę pateikti finansines ataskaitas turėjo per 180 tūkst. „Visgi tai nėra visiškai tikslus neveikiančių įmonių skaičiaus indikatorius, kadangi tam tikra dalis finansinės atskaitomybės dokumentų neteikiančių įmonių taip elgiasi piktybiškai, motyvuodamos nenoru konkurentams atskleisti finansinių rodiklių. Tokioms įmonėms galime inicijuoti likvidavimo procedūrą, tačiau praktikoje šis procesas trunka ilgą laiką. Dalis ataskaitų neteikiančių įmonių iš tikrųjų veikia, neturi skolų, moka mokesčius ir tiesiog sąmoningai renkasi sumokėti vis dar simbolines baudas už ataskaitų nepateikimą“,- dėsto J. Įmonių neveiksnumo priežastys - įvairios Pasak jos, priežastys, dėl kurių įmonės ne tik neteikia finansinių ataskaitų, bet ir faktiškai nebevykdo veiklos, taip pat yra itin įvairios. Tarp ryškesnių grupių - užsieniečiai, kuriems Lietuva ir įmonė mūsų šalyje tebuvo tam tikra „tarpinė stotelė“ pakeliui į Vakarų Europą. Kita dalis - seniai įregistruoti juridiniai asmenys, kurių dalyviai mirę, o paveldėtojai neatsiranda arba nepasirūpina paveldėtu turtu. „Šiandien yra labai aiškių praktinių priežasčių, kodėl verta tinkamai išregistruoti įmonę: šitaip išvengiama baudų už duomenų ir finansinių ataskaitų nepateikimą, didėja skaidrumas ir reputacija, sumažėja galimų problemų VMI, Sodroje, bankuose ar kredito reitingų biuruose, lengviau skirstyti likusį turtą. Be to, Juridinių asmenų registre esantys tvarkingi ir tikslūs duomenys padeda efektyvinti įvairius valstybės procesus bei didina visuomenės pasitikėjimą verslu“, - tvirtina J. Anot Registrų centro atstovės, likviduoti „savanoriškai“ verta ir todėl, kad likviduojant juridinį asmenį dalyvių sprendimu, likęs turtas yra paskirstomas juridinio asmens dalyviams. Paprasčiau ir pigiau nei atrodo Jeigu juridinis asmuo tvarkingai atsiskaito su biudžetu, moka mokesčius, likvidavimo procedūra yra tikrai nesudėtinga ir greita. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir teisės aktai numato, kad juridinio asmens dalyviai gali priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių, kuris atlieka visus su įmonės likvidavimu susijusius veiksmus, įskaitant likusio turto paskirstymą. Nors likvidatoriaus terminas skamba sudėtingai, iš tikrųjų juo gali būti paskirtas bet kuris fizinis asmuo, įskaitant įmonės vadovą. Kita vertus, nereta praktika yra samdyti išorinį įmonės likvidatorių - teisės, finansų ar kitų sričių specialistą. Visiems juridinio asmens dalyviams (akcininkams, mažosios bendrijos nariams ir kt.) priėmus sprendimą likviduoti įmonę, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą dėl likviduojamos įmonės statuso įregistravimo, dalyvių sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Teisinis statusas „likviduojamas“ įregistruojamas per 3 d. d. Atlikęs visus su likvidavimu susijusius veiksmus, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą išregistruoti juridinį asmenį, o dokumentus, patvirtinančius dokumentų perdavimą, saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat juridinis asmuo gali būti išregistruotas tik tada, kai VMI pateikia pranešimą, kad juridinis asmuo yra atsiskaitęs su valstybės biudžetais ir fondais. Šį pranešimą VMI tiesiogiai pateikia tiesiogiai Registrų centrui. Juridinis asmuo išregistruojamas per 5 d. d. Pasak J. Kazlauskienės, Registrų centro inicijuotas likvidavimas yra ganėtinai ilgas procesas: vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nuo pranešimo juridinio asmens valdymo organui apie numatomą inicijuoti likvidavimą iki juridinio asmens išregistravimo užtrunka apie 15 mėnesių. Kita vertus, nuo 2020 m. pradžios Registrų centras jau išsiuntė daugiau kaip 40 tūkst. pranešimų apie numatomą inicijuoti juridinių asmenų likvidavimą, daugiau kaip 25 tūkst. juridinių asmenų įregistruotas statusas „inicijuojamas likvidavimas“ ir daugiau kaip 10 tūkst. juridinių asmenų jau buvo išregistruoti. „Pastebime, kad padaugėjo juridinių asmenų vadovų kreipimųsi į teismą su prašymais panaikinti minėtą teisinį statusą, nes, kaip paaiškėja, juridinis asmuo vis dėlto vykdo veiklą. Nenorint, kad juridiniam asmeniui būtų pradėta likvidavimo procedūra, jo vadovas turėtų laiku atnaujinti duomenis ir teikti finansines ataskaitas. Gavus pranešimą iš Registrų centro apie numatomą inicijuoti likvidavimą, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas pateikti pranešime nurodytus dokumentus Registrų centrui. Registrų centrui pradėjus likvidavimo inicijavimo procedūrą, pirmiausia buveinės adresu ir valdymo organų narių adresais išsiunčiamas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą. Jeigu juridinis asmuo reikiamų dokumentų nepateikė ir nepašalino aplinkybių, po trijų mėnesių nuo pranešimo išsiuntimo registruojamas statusas „inicijuojamas likvidavimas“. Gaiviųjų gėrimų asortimento „Norfos“ parduotuvių tinkle formavimui daugiausia įtakos turi pirkėjai - paklausos sulaukiantys produktai lieka lentynose, o mažiausiai dominantys pirkėjus keičiami naujienomis. Dar visai neseniai sutelktinis finansavimas Lietuvoje daugeliui asocijavosi su nišiniu sprendimu, buvo siejamas su mažesnio masto vystytojais - tais, kurie neturi pakankamai kapitalo ar prieigos prie tradicinių finansavimo formų. Neretai verslo pradžioje daug atsakomybių ant savo pečių prisiima vadovas - jis ir strategas, ir pardavėjas, ir personalo (HR) specialistas. Tačiau įmonei augant, darbuotojų skaičiui didėjant kartu gausėja ir klausimų bei rūpesčių kiekis. Neišvengiamai ateina metas, kada direktorius vienas pats su visu krūviu susitvarkyti nebepajėgia, o gal ir ilgai veikiančioje įmonėje iki tol taikyti sprendimai nebeveikia. Natūralus žingsnis - įdarbinti gerą personalo specialistą. Bet ar tikrai? Negavus teismo sprendimo dėl statuso atšaukimo, po vienerių metų nuo statuso įregistravimo juridinis asmuo išregistruojamas. Po išregistravimo juridinis asmuo nebegali vykdyti veiklos. Trečiosios šalys informaciją gali sužinoti Registrų centro leidžiamame e. Greičiausias būdas pakeisti įmonės buveinę yra susitarti su įmonės akcininkais, kad jie akcininkų susirinkime priimtų sprendimą dėl įmonės buveinės pakeitimo ir pateiktų jį juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tačiau jei akcininkai patalpų savininkui yra nežinomi, su jais nėra galimybės susisiekti arba jie paprasčiausiai atsisako tai padaryti, patalpų savininkas gali pasinaudoti Vyriausybės 2003-11-12 Nr. Remiantis šia procedūra, patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens buveinė, savininkas turi teisę savarankiškai kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti buveinę iš juridinių asmenų registro. Šiuo atveju tokį prašymą reiktų pateikti valstybės įmonės Registrų centras filialui, kuriame yra įregistruota įmonės buveinė. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs patalpų savininko prašymą, išsiunčia pranešimą apie numatomą buveinės išregistravimą registre nurodytais valdymo organų narių adresais ir šį pranešimą paskelbia registro tvarkytojo interneto svetainėje. Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. 4. Teko keisti steigimo dokumentus, kai namui buvo suteiktas kitas numeris. O išregistruoti įmonę iš buto, jeigu UAB akcininkai to nepageidauja galima tik per teismą. Yra kad ir sutinka. Ar pvz. kai parduodamos visos įmonės akcijos, labai dažnai, kad buvę akcininkai net neužsimena apie adreso pakeitimą. 4. Na taip. Pvz. kaip kiti tiesiog perka adresą, pačiai teko kelis kartus, nes steigėjai užsieniečiai, pažįstamų čia neturi, o adreso įmonei įregistruoti reikia. Tikrai to adreso dokumentuose nerašyčiau, nes kaip nukeliautu laiškas gyvenime nesurasčiau. Man atrodo, kad griežtai tai niekur nėra reglamentuota. Na aš sau galvos dėl šių dalykų nekvaršinu, yra taip kaip yra. Na taip. Pvz. kaip kiti tiesiog perka adresą, pačiai teko kelis kartus, nes steigėjai užsieniečiai, pažįstamų čia neturi, o adreso įmonei įregistruoti reikia. Tikrai to adreso dokumentuose nerašyčiau, nes kaip nukeliautu laiškas gyvenime nesurasčiau. Man atrodo, kad griežtai tai niekur nėra reglamentuota. Na aš sau galvos dėl šių dalykų nekvaršinu, yra taip kaip yra. Tai jau komentarai baigiasi? Korespondencijai adresą galima pateikti veiklos. Korespondencijai adresą galima pateikti veiklos. Tada paskutinis klausimėlis. S/F nurodyti koki adresą? Ar buveinės ar abu kartu su registracijos adresu? O, jei perku ką nors, na, kad ir kanc. Bet kai įmonė įregistruota velnias žino kur, rašysiu tik veiklos vietą. Na taip. Pvz. kaip kiti tiesiog perka adresą, pačiai teko kelis kartus, nes steigėjai užsieniečiai, pažįstamų čia neturi, o adreso įmonei įregistruoti reikia. Tikrai to adreso dokumentuose nerašyčiau, nes kaip nukeliautu laiškas gyvenime nesurasčiau. Man atrodo, kad griežtai tai niekur nėra reglamentuota. Na aš sau galvos dėl šių dalykų nekvaršinu, yra taip kaip yra. Na dėl buveinės tai yra reglamentuota. Dėl buveinės adreso reikalingas konkretus sutikimas, patvirtintas notaro, taip pat nurodytas ir terminas. Jei savininkas pasikeičia, tai jis ir nebeturi teisės suteikti tų patalpų kaip buveinės (juk nebe jo nuosavybė). Tada tiesiog reikėtų sutarti su naujais savininkais (analogiškai). Tuomet nereikia keisti ir įstatų/nuostatų. Bet va kokį adresą reikia rašyti SF, tai nežinau...Man norėtųsi rašyti tą adresą, kur vykdoma veikla... Tuo labiau buveinė registruota bute - namo nr. dar buto nr. O, jei perku ką nors, na, kad ir kanc. S/F kurias išrašiau buveinės adresu palieku kaip yra, o nuo rytojaus S/F išrašysiu registracijos adresu. O dėl sutikimo, tai jo būtinai reikia. Birute1 rašė: Tuo labiau buveinė registruota bute - namo nr. dar buto nr. Pvz. Na taip. Pvz. kaip kiti tiesiog perka adresą, pačiai teko kelis kartus, nes steigėjai užsieniečiai, pažįstamų čia neturi, o adreso įmonei įregistruoti reikia. Tikrai to adreso dokumentuose nerašyčiau, nes kaip nukeliautu laiškas gyvenime nesurasčiau. Man atrodo, kad griežtai tai niekur nėra reglamentuota. Na aš sau galvos dėl šių dalykų nekvaršinu, yra taip kaip yra. Na dėl buveinės tai yra reglamentuota. Dėl buveinės adreso reikalingas konkretus sutikimas, patvirtintas notaro, taip pat nurodytas ir terminas. Jei savininkas pasikeičia, tai jis ir nebeturi teisės suteikti tų patalpų kaip buveinės (juk nebe jo nuosavybė). Tada tiesiog reikėtų sutarti su naujais savininkais (analogiškai). Tuomet nereikia keisti ir įstatų/nuostatų. Bet va kokį adresą reikia rašyti SF, tai nežinau...Man norėtųsi rašyti tą adresą, kur vykdoma veikla... Tuo labiau buveinė registruota bute - namo nr. dar buto nr. Gaunant pinigus buveinėje, rašome , man ir atrodo , kad S/F galima rašyti buveinės adresu.Na ryt sulakstysiu kai kur tai žinosiu tiksliau.. parašysiu... Elvusia rašė:Birute1 rašė: Tuo labiau buveinė registruota bute - namo nr. dar buto nr. Pvz. Tai tada jei reg.vieta bute, veikla atliekama buveinės adresu,tai klausimas,kokiu adresu darbinti samdomus darbuotojus ir koki adresą pildyti darbo sutartyje? [quote:df3e02c07d]13 straipsnis. 1. [quote:fecd48a2a7]13 straipsnis. 1. Labutis. Gal aš čia ir grybaujų,bet jeigu pvz.