Šiame straipsnyje aptarsime kilnojamojo daikto nuosavybės perėjimo momentą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, remiantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.
Pagal Lietuvos įstatymus, nuosavybės teisė į kilnojamąjį daiktą pereina tam tikrais momentais, kurie priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir sandorio pobūdžio. Aptarsime pagrindinius nuosavybės teisės įgijimo būdus ir momentus.
Nuosavybės teisės įgijimo būdai
.gyjant nuosavybs teis pagal iavestinius bkdus /vyksta teisis permimas, o pagal pirminius ne. Pagal pirminius /gijimo bkdus /gijusiam nuosavybs teis jokie aios teiss apsunkinimai negali bkti nustatyti.
Civilinis kodeksas numato įvairius nuosavybės teisės įgijimo būdus:
- Pirkimas-pardavimas
- Dovanojimas
- Paveldėjimas
- Naujo daikto pagaminimas
- Radinys
- .gyjamoji senatis
- Kiti įstatymų nustatyti pagrindai (pvz., bešeimininkio daikto įgijimas)
Nagrinėjant nuosavybės perėjimo momentą, svarbu atsižvelgti į tai, ar daiktas įgytas atlygintinai ar neatlygintinai.
Nuosavybės teisės perėjimas visuomenės poreikiams
Nuosavybės teisė / visuomens poreikiams paimam kilnojamj/ daikt (turt) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Bešeimininkis daiktas
Beaeimininkis daiktas nuosavybn gali bkti perduotas tik valstybei arba savivaldybms teismo sprendimu, priimtu pagal finanss, kontrols arba savivaldybs institucijos pareiakim.
Pastato, statinio ar įrenginio nuosavybė
Preziumuojama, kad pastats, statinis, /renginis ar kitokis konstrukcijs savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieaame registre nurodytas kaip js savininkas (valdytojas).
Nuomininko teisės
Kai nuomininkas fizinis asmuo, iasinuomavs nekilnojamj/ daikt, mirata, jo teiss ir pareigos pereina /pdiniams, jeigu /statymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita.
Nuomininkas turi teis perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias ia nuomos sutarties, /keisti nuomos teis ar perduoti j kaip turtin/ /naa ar kitaip j suvar~yti tik gavs iaankstin/ raaytin/ nuomotojo sutikim, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad visi kiti civilins teiss subjektai yra sukurti ~mogaus remiantis vieaosios ir privatins (civilins) teiss normomis, kurie gali bkti pripa~inti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi.
Juridiniai asmenys
Juridiniai asmenys skirstomi / ribotos ir neribotos civilins atsakomybs asmenis. Jeigu prievolms /vykdyti neu~tenka neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens turto, u~ jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Naujo daikto pagaminimas
Asmuo, pagamins nauj daikt ia svetimos med~iagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vert yra didesn u~ med~iagos vert ir jeigu, be to, ais asmuo ne~inojo ir neturjo ~inoti, kad med~iaga priklauso kitam. Jeigu med~iagos vert yra didesn u~ daikto pagaminimo vert, daikto savininku pripa~/stamas med~iagos savininkas.
.gyjamoji senatis
kai per vis valdymo laikotarp/ daikto savininkas turjo teisin galimyb /gyvendinti savo teis / daikt, bet n karto nepasinaudojo ja, /gyja nuosavybs teis / t daikt. Nuosavybs teis / nekilnojamj/ daikt, kai yra /gyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybs teis. Nuosavybs teiss /gijimo pagal /gyjamj senat/ faktas nustatomas teismo tvarka.
Radinys
Rads pamest daikt asmuo privalo gr~inti j/ pametusiajam, jeigu jis yra ~inomas. Daikt rads asmuo ar policija perduot rastj/ daikt privalo saugoti aeais mnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per t laik paaiakja daikt pamets asmuo, daiktas jam gr~inamas, bet priea tai jis turi atlyginti daikto ialaikymo ir kitas su radiniu susijusias ialaidas. Jeigu pamets daikt asmuo per nurodyt laik nepaaiakja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybn su slyga, kad ais sutinka atlyginti daikto ialaikymo ir kitas su radiniu susijusias ialaidas, jei radin/ saugojo ne jis.
Jeigu beaeimininkis ir rastas daiktas dl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dal/ verts, tai policija, finanss, kontrols ar savivaldybs institucija privalo imtis priemonis, kad daiktas, esant galimybei, bkts parduotas, o u~ j/ gauti pinigai iasaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daikt asmeniui.
Asmuo, rads daikt ir gr~ins j/ pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavs j/ policijai, turi teis gauti ia pametusio daikt asmens ialaids daiktui saugoti ir perduoti atlyginim ir u~mokest/ u~ radim. U~mokestis u~ daikto radim negali bkti mokamas, jeigu rads daikt asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranea apie radin/ ar klausiamas nuslp pat/ radimo fakt.
Lobis
Svetimoje ~emje ar kitame svetimame daikte ieakoti lobio draud~iama. Asmuo, kuris rado lob/ svetimoje ~emje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turdamas savininko leidim ieakoti lobio, gauna vien ketvirtadal/ lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka ~ems ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitar kitaip. Istorin, kultkrin ar archeologin vert turintis lobis gali bkti paimamas pagal /statym visuomens poreikiams.
Apibendrinant, kilnojamojo daikto nuosavybės perėjimo momentas priklauso nuo konkretaus atvejo ir taikytinų teisės normų. Svarbu atsižvelgti į sandorio pobūdį, daikto įgijimo būdą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kilus neaiškumams, rekomenduojama kreiptis į teisininkus konsultacijos.
Lietuvos administracinis suskirstymas
Kaip vertinti ir skaičiuoti reguliavimo naštos pokytį? Vertinimo žingsniai ir pasitaikančios klaidos
tags: #kilnojamojo #daikto #nuosavybes #perejimo #momentas