Kinijos noras būti supervalstybe: analizė ir perspektyvos

Pastaraisiais metais Kinija vis labiau demonstruoja savo ambicijas tapti dominuojančia pasaulio galia. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie veiksniai lemia Kinijos norą būti supervalstybe, kokie iššūkiai jai kyla ir kokios galėtų būti šio siekio pasekmės pasaulio tvarkai.

Pasaulio ekonominė žemėlapis

Kinija kaip kylanti galia

Kinija jau nebėra tik stiprėjanti valstybė - ji tapo iškilia galia, meta iššūkį JAV įvairiose karinėse srityse. Kinijos karinė galia neišvengiamai stiprės ir prilygs šalies ekonominiams raumenims. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nusprendė ne tik pasipriešinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui šiuo metu vykstančiame prekybiniame kare, bet ir užimti tvirtesnę poziciją ar tai būtų susiję su demonstracijomis reikalaujant daugiau demokratijos Honkonge, ar su Kinijos jau daug metų pabrėžiama pozicija, kad Taivanas yra jos dalis.

Pasak politikos eksperto, matosi ir ryškėjantis Kinijos noras tapti ne tik šnipinėjančia galia, ekonomine supervalstybe, bet ir diplomatine galia. Kinijos deklaruojamas noras tarpininkauti derybose tarp Rusijos ir Ukrainos, pakankamai sėkmingas įsitraukimas į derybas tarp Saudo Arabijos ir Irano, ir visai neseniai paskelbtas noras tarpininkauti tarp palestiniečių bei Izraelio rodo, kad kinai bando savo galią projektuoti ne tik siauroje diplomatinėje „vilko karių“ politikoje.

Karinė galia ir strategija

Sidnėjaus universiteto JAV studijų centro parengtoje ataskaitoje konstatuojama, kad JAV neturi karinio pranašumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Amerika nebeturi karinio pranašumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, - nurodoma ataskaitoje, - ir jos gebėjimas išlaikyti palankų galios balansą darosi vis neaiškesnis. Kinijos pajėgumai vis labiau leidžia jei perimti iniciatyvą ir įgyti pasitikėjimo, kad ji sugebės atgrasyti ir susidoroti su bet kokiu tikėtinu JAV atsaku.

Kinijos tikslas - krizės atveju blokuoti Jungtinėms Valstijoms prieigą prie teritorijos, kurią apriboja vadinamoji „pirmoji salų grandinė“ - Pietų Kinijos jūros teritorija, besidriekianti nuo Japonijos apačios, įskaitant Taivaną, ir einanti iki vakarinės Filipinų dalies. Tačiau Kinija taip pat siekia riboti ir prieigą prie išorinės „antrosios salų grandinės“ ginklais, kurie galėtų pasiekti net ir JAV bazes Guamo saloje.

Kinijos teritorinės pretenzijos Pietų Kinijos jūroje

Diplomatiniai siekiai

Kinija siekia didinti savo vaidmenį pasaulyje, siekia išstumti JAV iš globalaus taikdario/konfliktų reguliuotojo vaidmens. Čia yra gana naujas etapas Kinijos galios projekcijoje. Kinijos deklaruojamas noras tarpininkauti derybose tarp Rusijos ir Ukrainos, pakankamai sėkmingas įsitraukimas į derybas tarp Saudo Arabijos ir Irano, ir visai neseniai paskelbtas noras tarpininkauti tarp palestiniečių bei Izraelio rodo, kad kinai bando savo galią projektuoti ne tik siauroje diplomatinėje „vilko karių“ politikoje.

Kinai dabar bando pereiti į globalesnį lygį, tapti globaliais tarpininkais. Tai nauja ambicija ir rimtas kėsinimasis į JAV ir Europos dominavimą. Nes paskutinius kelis šimtus metų globalioje diplomatinėje arenoje dominavo europiečiai ir amerikiečiai. Kinai bando tą dominavimą išjudinti.

Kinijos ir Taivano santykiai

N. Pelosi 2022 m. rugpjūčio 2 d. vizitas Taivane buvo laikomas paslaptyje iki paskutinės minutės. Iškart po JAV oro pajėgų lėktuvo nusileidimo Taivane, Kinija nusiuntė 20 lėktuvų, kurie įskrido į Taivano oro gynybos identifikacinę zoną (ADIZ). Netrukus Kinijos išsivadavimo armija paskelbė pranešimą, kad rugpjūčio 4-7 d. bus rengiamos didelio masto „gyvos ugnies“ pratybos šešiose zonose, apsupančiose Taivaną ir primenančią jūrinę blokadą.

Nors N. Pelosi vizitas yra išskirtinai simbolinis, tai visgi yra itin stiprus JAV pareiškimas, parodantis nemažėjantį ryžtą remti demokratinį Taivaną, susiduriantį su grėsme iš Kinijos. Žvelgiant iš saugumo regione ir istoriškai itin įtemptų Kinijos-Taivano santykių perspektyvų, su N. Pelosi vizitu atsiradusios įtampos ir eskalavimas Taivano sąsiauryje Taivano saugumo nepadidins, greičiau priešingai.

Taivano sąsiaurio žemėlapis

Iššūkiai ir kliūtys Kinijos kelyje

Kinijai trūksta to užsienio misijos prasmingumo, kuris leido Jungtinėms Valstijoms dvidešimtajame amžiuje užsitikrinti pasaulinį dominavimą. Kinija neturi to švelniosios galios patrauklumo, kaip Jungtinės Valstijos. Nėra mėlynų džinsų, Holivudo ir mėsainių alternatyvos, kuri skatintų žmones dalintis tokiomis vertybėmis. Pripažįstama, kad problemų su senėjančia visuomene ateityje tikrai iškils.

Europos prekybos rūmų Kinijoje vadovas, žmogus, gyvenantis Kinijoje seniai ir pažįstantis aukščiausius Kinijos vadus, sako, kad tik didysis verslas dar bando dirbti Kinijoje, visas vokiškasis vidutinis verslas bėga, todėl ateitis tikrai yra gana aiški.

Galimas susidūrimas

Kalbant apie galimą Kinijos ir JAV susidūrimą, tai nemažai studijų teigia, kad jis įvyks tarp 2027 ir 2030 metų. Pagrindine Kinijos problema yra ne „geležis“. Jie to turi daugiau nei amerikiečiai, ko jie neturi tai sklandaus karinių pajėgų veikimo, bendradarbiavimo tarp skirtingų pajėgų, tam tikrų procesų automatizmo. Tiesiog tai dar nėra atidirbta.

tags: #kinijos #noras #buti #supervalstybe