Specialiosios Žemės Naudojimo Sąlygos Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą Nr. 2019-06-19 Nr. Šiame įstatyme įtvirtinamas jame nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose teisinis reguliavimas.

Šiame įstatyme apibrėžtos visos taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygas, todėl neturėtų likti kolizijų su kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, turėtų būti užtikrintas sklandus ir skaidrus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas Žemės įstatyme, nurodo dvejopą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą - specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Įsigaliojus naujajam įstatymui turės būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.

Esminiai Įstatymo Aspektai

Naujajame specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) dydį nurodo šis įstatymas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesų metu. Įstatyme įtvirtinti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo kriterijai ir būdai.

Įstatymo pakeitimai:

• 2025 05 15 įstatymu Nr.
• 2022 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2022, Nr. 13) įrengti išorinę reklamą kaimuose ir viensėdžiuose, nesusijusią su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais.
• 2025 05 15 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. g) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d.
• 2025 12 23 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr.
• 2025 12 23 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 16 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m.

2. 10) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai, išskyrus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties statinius (kurių statyba (įrengimas) atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir valstybinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano) sprendinius), kurie privalo turėti šiame punkte nurodytus leidimus tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų.

b) keisti upių ir ežerų krantus, natūralų upių nuotėkį ar natūralų upių ir ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos ir tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandenų keliuose sąlygas.

Galioja nuo 2025-06-01 (Įstatymo 33 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 39 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 40 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 43 straipsnio 2 ir 3 dalys, 44 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.).

Chronologija:

tags: #kitos #paskirties #zemes #naudojimo #salygos