Būsto remontas yra smagus, bet kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos būtina žinoti planuojant ir vykdant buto remonto darbus, ypač keičiant kanalizacijos vamzdžius.
Remonto darbų planavimas ir leidimai
Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Namų remontas pirmiausia prasideda nuo Jūsų vizijos, kaip butas atrodys po atnaujinimo. Pasidarykite buto remonto sąmatą, paskaičiuokite, kiek ir kokių medžiagų reikės - tai padės kryptingiau vykdyti remonto darbus ir nesiblaškyti jau startavus su darbais. Prie sąmatos pridėkite apie 30 proc.
Buto išplanavimo keitimas
Pasitaiko senų daugiabučių butų savininkų, kurie planuodami remonto darbus nusprendžia keisti buto išplanavimą ir, pavyzdžiui, sujungti svetainę su virtuve. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. „Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte.
Griaunat, ardant sienas keičiasi pastato apkrovos, didėja trūkių pastato sienose susiformavimo, pastato griuvimo rizika. Jei visgi labai norima buto išplanavimą pakeisti, prieš tai turi būti įvertinama esama pastato būklė, planuojamų atlikti darbų įtaka kitoms pastato konstrukcijoms, parengtas techninis darbo projektas.
Leidimai remontui
Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.
Nors butas yra Jūsų, visgi ne visada galite jame šeimininkauti savo nuožiūra. Vadinasi, nelaikančiąsias konstrukcijas, paprastas pertvaras bute galite išmontuoti, keisti, statyti naujas. Galite keisti savo bute esančius vamzdžius, laidus, visą apdailą. Kapitaliniam remontui, kai keičiate laikančiąsias konstrukcijas, kertate sienose angas ir pan., reikalingas projektas. Jį rengia projektuotojas, o pats projektas teikiamas savivaldybei su prašymu dėl leidimo kapitaliniam remontui. Darant pakeitimus namo išorėje reikalingas leidimas. Tačiau net ir planuodami paprastą namų remontą turite įteikti pranešimą savivaldybei. Jį pateikti reikia iki remonto pradžios likus ne mažiau kaip septynioms kalendorinėms dienoms. Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia.
Kas yra buto kapitalinis remontas?
Tai tokia statyba, kurios metu siekiama pertvarkyti statinį: keisti jo laikančiąsias konstrukcijas, daryti pakeitimus pastato išorėje, keisti bendrąsias inžinerines sistemas (t. y. vamzdžius, kabelius ir kitas sistemas, esančias iki buto skaitiklio).
Remonto darbų etapai
Paprastasis remontas apima griovimo darbus, sienų, lubų, grindų atnaujinimą, vonios patalpos remontą. Dažnai keičiamos ir durys bei langai, jei senieji nesandarūs ar nereprezentatyviai atrodo. Durų ir langų išmontavimas bei naujų montavimas. Tai svarbu atlikti prieš apdailą. Remontas bute pradedamas nuo pasiruošimo darbų, kuomet iškraustomi visi baldai, atliekami visi demontavimo darbai. Jei planuojama kažką palikti bute, jame yra vietų, kurias reikia saugoti nuo dulkių ir kito aplinkos poveikio, pasirūpinama kiek įmanoma geriau izoliuoti tokias vietas ar interjero detales.
Griovimo darbai
Esminis dalykas - įsitikinkite, jog griaunamoje sienoje nėra pravesta elektros laidų ar santechnikos vamzdžių. Jei yra vamzdžiai, juos svarbu nuimti ir užsukti. Visas šiukšles po griovimo darbų reikėtų išvežti, kad atlikti kitus remonto darbus būtų patogiau.
Šiukšlių išvežimas
Šiukšlių išvežimu privalu pasirūpinti tinkamai - tam yra specializuotos ir teisę surinkti statybines šiukšles turinčios įmonės. Šiukšlių išvežimu reikėtų pasirūpinti taip pat atsakingai kaip ir po griovimo darbų. Vėl pasitelkite į pagalbą statybinių atliekų išvežimo paslaugas teikiančią įmonę. Pasinaudoti buto valymo po remonto paslauga, kai atvykę specialistai nepriekaištingai išvalys Jūsų butą.
Santechnikos darbai
Kapitalinis santechnikos remontas bute apima senų vamzdžių išmontavimą ir naujų kanalizacijos, vandentiekio vamzdžių montavimą. Remontuojant buto vonios kambarį išvedžiojami nauji vamzdžiai taip, kaip nurodyta projekte. Vandentiekio, kanalizacijos įrengimas kainuos maždaug nuo 15 eurų už vnt.
Elektros instaliacija
Jei bute turite seną, „atgyvenusią“ elektros instaliaciją, ją, žinoma, privalu keisti, siekiant užtikrinti Jūsų, Jūsų turto, o taip pat ir kaimynų saugumą. Už elektros instaliaciją iki Jūsų elektros skaitiklio atsakingą įmonė, administruojanti daugiabutį. Tikriausiai nė nereikia sakyti, jog elektros instaliacijos darbus patikėkite profesionaliems elektrikams. Elektros instaliacijos remonto kainos - nuo 7 eurų už tašką, keičiant lizdus ir jungiklius.
Triukšmo apribojimai
Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu. Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.
Darbo dienomis
Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.
Savaitgaliais
Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.
Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.
Triukšmas, viršijantis nustatytus leistinus ribinius dydžius ar sklindantis ramybės metu, gali užtraukti administracinę atsakomybę. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų. Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.
Tai dažniausiai pažeidžiama taisyklė, sukelianti nesutarimus tarp kaimynų. Įstatymai aiškiai nurodo, kada leidžiama naudoti triukšmingą įrangą ir kokiais atvejais gresia baudos. Žinodami taisykles galite išvengti konfliktų ir bausmių.
Ar reikia informuoti kaimynus?
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės. Plačiau apie tai galite skaityti paspaudę čia.
Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.
Kiti svarbūs aspektai
Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. „Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.
Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau.“
Buto remontas neturi sukelti nepatogumų ar nuostolių užsakovui - tai aiškus teiginys bet ne visada įgyvendinama praktika. Mūsų komandos darbininkai pasirūpina, kad nebūtų sukelta jokių nepatogumų kaimynams, užtikrina laiptinės ar kitų buto prieigų švarą kasdien.
Bendrijos vaidmuo
Jeigu reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje, savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės prireikė remonto.
Konfliktinės situacijos
Jei kaimynas atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek jūsų bute, tiek jų bute, reikia informuoti savininką raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas).
Buto remonto kaina
Buto remonto kaina yra bene dažniausiai užduodamas klausimas statybų meistrams. Iš ilgametės praktikos žinome, jog aiškiau įvertinti situaciją padeda numatyti tam tikri kainų rėžiai, kurie gali būti pritaikomi tiek bendram projektui, tiek ir konkrečių buto zonų remonto darbų kainoms numatyti. Pavyzdžiui, jei planuojama remontuoti vonios kambarį, tuomet šios namų erdvės remonto darbai suskirstomi tam tikromis grupėmis. Pavyzdžiui, santechnikos darbai, plytelių klojimas, dažymas ir kiti apdailos darbai. Taip pat - elektros instaliacijos įrengimas, vonios kambario dizaino sprendimai.
Avarijų priežastys ir prevencija
Dažniausiai avarijos dėl trūkusių vamzdžių nutinka naktimis, kai dėl vartotojų sumažėjimo padidėja vandens slėgis. Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios. Pigus daiktas galbūt atrodo gražiai, bet negali būti geras. Dėl pigumo nukenčia pati medžiaga, iš kurios jis padarytas. Tos pačios lanksčios jungtys gali būti gaminamos iš nekokybiškos medžiagos ir, galų gale, dėl tokių įrenginių įvyksta nelaimės. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės. Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso.
Santechnikas pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl butuose kyla avarijos. Viena iš jų - tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi. Santechniko teigimu, senos statybos daugiabučiuose namo stovai praeina per gyventojų butus. Stovų būklę turi vertinti administratorius, bet dėl tokio vizito gyventojai nenori gaišti laiko.
Pakankamai dažnas reiškinys - šachtos po remontų uždaromos neprieinamai, nors, ko gero, visi žino, kad reikalui esant tokie uždarymai griaunami. Bet kokiu atveju, žmogus, gyvenantis daugiabutyje, kartas nuo karto turėtų pats vertinti vamzdynų, jungčių būklę ir, kylant abejonėms, pranešti namo administratoriui.
Užliejimo žala
Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina. Anot jo, dažnas mūsų pernelyg mažai dėmesio skiriame santechnikai, todėl vėliau susiduriame su nuostolingais padariniais. Sulyginsiu santechnikos mazgus su mūsų organizmu arba su mašina. Žmogus prižiūri savo kūną profilaktiškai lankydamasis pas gydytojus, taip pat žmogus, mylintis savo mašiną, važiuoja porą kartų į metus pasitikrinti ją autoservise. Taip reikia elgtis ir su santechnika ir pačiam prižiūrėti mazgus.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. Aišku, tai priklauso nuo to, kaip pastatytas namas, kokie namo blokų sujungimai, kur trūko vamzdis, ar tame bute padaryta hidroizoliacija. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė.
Statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema - vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.
Dažniausia užlietų butų žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu.
Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą. Tai būtina padaryti vos įžengus pro duris. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą.
Avarinės tarnybos patarimai
Pasak „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovo Gintaro Rabikio, dažniausiai avarinė tarnyba kviečiama į užpylimus, kitaip tariant, su vamzdynais susijusias avarijas. Deja, žmonės yra linkę ignoruoti ir nekreipti didelio dėmesio į specialistų perspėjimus ir siūlymus atnaujinti senus vamzdynus, kol galiausiai sulaukia avarijos. Tuomet išlaidos jau būna daug didesnės. Anot pašnekovo, įvykus avarijai senos statybos name dažniausiai kalti būna seni vamzdynai, senos inžinerinės sistemos, o naujuose daugiabučiuose įprastai užliejimas įvyksta dėl įtrūkusių žarnelių, kuriomis vanduo tiekiamas į skalbimo mašiną, vandens maišytuvus, indaplovę bei unitazą.
Senuose namuose vamzdynai špižiniai, šie trūkinėja nuo senumo, taip pat ypač šalto vandens vamzdynai būna pažeisti korozijos. Apskritai tokių sistemų išvaizda išoriškai gali būti dar gera, o iš tikrųjų vamzdžiai gali jau būti avarinės būklės. Tarkim, juos pastuksenus pradėtų byrėti rūdys. Taigi, faktas, jog naujos statybos namai yra saugesni avarinių situacijų atžvilgiu, tačiau negalima griežtai teigti, kad jie apsaugoti nuo gedimų.
Yra toks veiksnys kaip žmonės, netinkamai besinaudojantys inžineriniais tinklais, pačia kanalizacija, todėl tiek senus, tiek naujus daugiabučius galima savotiškai priskirti rizikos grupei. Būtina dėmesį skirti ir kanalizacinėms sistemoms. Dažnai gyventojai kviečia avarinę tarnybą dėl užsikimšusios kanalizacijos, o būtent tokios bėdos ištinka dėl to, kad ši naudojama netinkamai: metamos įvairios šiukšlės, kurios ir užkemša sistemą. Vėlgi įvyksta užpylimai, kalbėjo avarinės tarnybos vadovas.
G.Rabikis patarė rūpintis savo namais laiku juos remontuojant, prižiūrint tiek vamzdynus, tiek kanalizacines sistemas, taip pat stengtis visuomet užsukti vandenį bute prieš išvažiuojant ilgesniam laikui. D. Karalius taip pat pritarė, kad išvengtume didžiosios dalies gedimų jeigu gyventojai protingiau bei atsakingiau naudotųsi inžineriniais tinklais, pagalvotų, ką meta į kanalizaciją. Pavyzdžiui, darbininkai remontuojantys naujos statybos daugiabučius, įrengdami butus, dažnai statybines atliekas supila tiesiog į kanalizaciją. Pasitaiko atvejų, kuomet aptinkame netikėčiausių dalykų, dėl kurių įvyko užsikimšimas. Štai iš kanalizacijos ištraukiame nuo marinuotų agurkų, grindims plauti naudotų skudurų iki tokio radinio kaip plaktukas.
Anot G. Rabikio, avarijos, susijusios su elektros sistemomis, taip pat gan aktualios, tiesa, šios pasitaiko rečiau nei minėti vamzdynų gedimai. Jeigu prognozuojamos smarkios liūtys, audros, vėtros ar potvyniai, patartina laikantis atsargumo priemonių, išjungti viso namo ar buto elektros įvado automatinius jungiklius.
Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.
Buto remonto darbai yra tas žingsnis, kurį žmonės atidėlioja nuolat. Jei smulkius kosmetinio remonto darbus vis dažniau ryžtasi pasidaryti patys, tai kreiptis į meistrus žmonės apsisprendžia tik po labai ilgų svarstymų.
Problemų sprendimas
Bute prakiuro šildymo sistemos stovas bei vamzdeliai, jungiantys stovą su radiatoriumi. Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra.
Reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje. pirmininkė aiškina, kad reikia daužyti tualeto sieną iš buto vidaus ir taip keis stovą, o jei daužys iš laiptinės pusės, sako, kad negarantuoja, kad kanalizacija bus pajungta :D absurdas... dar aiškina, kad išdaužius laiptinės pusėje angą mes turėsime už taisymą sumokėti. Kas teisus? Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio.
Gyvenu paskutiniame mano aukšte (5 aukštas), bute užsikišo kanalizacija, atėjęs santechnikas pasakė, kad bėda su nuotekų stovu, kas turi mokėti už stovo atkimšimą, 4 aukšte stovas paeina, užsikišęs kažkur tarp 5 ir 4 aukšto. Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Iš pateikto trumpo apibūdinimo galima suprasti, kad jūsų atveju remontuoti nieko nereikėjo, o reikėjo tik išvalyti (atkimšti) vamzdžius ir jeigu priežastis - užkimšimas.
Vieną iš mūsų daugiabučių namų po kiekvieno lietaus pradėjo užpilinėti iš viršuje esančios privačios terasos. Nors terasa yra privati, tačiau užliejamam butui ji tarnauja kaip svetainės stogas. Man kaip bendrijos pirmininkui kyla klausimas, kas turėtų dengti remonto išlaidas? Visi gyventojai ar terasos savininkai? Darbus išskaidau į tris kategorjas, pagal tai galėtų būti skirtingi mokėtojai: 1) demontavimo darbai ir atliekų šalinimas, 2) hidroizoliacijos ir betonavimo medžiagos ir darbai, 3) plytelės ir jų klojimas. Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna labai įvairių. Bendri patarimai būtų tokie: 1) parengti ir patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kitų dalykų, būtų nurodyta ir kam, kuriems savininkams priskiriamas bendrojo naudojimo objektas terasa - stogas; 2) atlikti terasos - stogo apžiūrą, pasikvietus atitinkamus specialistus, kurie apžiūros akte surašytų nustatytus pažeidimus, galimas to priežastis.
| Darbo tipas | Kas moka |
|---|---|
| Demontavimo darbai ir atliekų šalinimas | Priklauso nuo susitarimo |
| Hidroizoliacijos ir betonavimo medžiagos ir darbai | Dažniausiai terasos savininkai |
| Plytelės ir jų klojimas | Dažniausiai terasos savininkai |
Daugiabučio namo blokas permirkęs 75%, namo renovacijos nėra, atliktas hermetizavimas prieš daugiau nei 10 metų. Siena kiaurai šlampa, iš vidaus šildytis negaliu, nes supelys viskas. Namo ale buhalterė teigia, kad turėčiau samdytis kompaniją, kad tvarkytų mano bloką iš lauko. Tai ar aš atsakinga už namo sieną iš lauko pusės? Tada kam moku mokeščius? Kur tokiu atveju kreiptis? Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų.
Į ką kreiptis, jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro. Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?.. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus.
Mano bute būtinai reikia pakeisti šalto vandens vamzdį nuo įvado iki skaitliuko. Bendrija pripažįsta, kad tai jų kompetencija ir ju vamzdis, tačiau kaimynas apačioje kategoriškai atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek mūsų bute, tiek jų bute, kadangi jie yra uzkalę sienelę prie vamzdžių ir nenori nieko griauti. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.