Gyvenime dažnai susiduriame su situacijomis, kai paprasti dalykai tampa sudėtingi. Tai gali būti susiję su įvairiais aspektais: sveikata, psichologija, tarpusavio santykiais ar net buities klausimais. Šiame straipsnyje aptarsime keletą priežasčių, kodėl taip nutinka, ir pateiksime galimus sprendimus.
Demencija: Kaip Atpažinti ir Sumažinti Riziką
Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, jog šiandien su demencija susiduria daugiau nei 55 milijonai žmonių visame pasaulyje. Tai - daug skirtingų neurodegeneracinių būklių apimantis sindromas, galintis palaužti protą ir kognityvinius gebėjimus net patiems stipriausiems. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė paaiškina, kaip sumažinti rizikas ir atpažinti ankstyvus demencijos ženklus.
Demencija paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Statistika Gąsdina
Remiantis PSO statistika, demencija gali išsivystyti bet kuriam asmeniui, tačiau dažniau ji paliečia vyresnius nei 60 metų žmones, ypač moteris. Skaičiuojama, kad per artimiausius 5-erius metus demencija sergančių žmonių skaičius perkops 82 milijonus.
Demencija Nėra Visų Senyvo Amžiaus Žmonių Liga
Kai kurie klaidingai mano, jog demencija yra įprasta būklė, su laiku pasireiškusi visiems, sulaukusiems garbingo amžiaus. Nors tiesa, kad liga gali paliesti visus, visgi įprastai ji atsiranda dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai dėl neurodegeneracinių ligų progresavimo:
- Alzhaimerio ligos
- Parkinsono ligos
- priklausomybės nikotinui ir alkoholiui
- lėtinių ligų
- kraujagyslinės demencijos (dėl kraujotakos sutrikimų smegenyse po insulto ar daugybinių smulkių insultų).
„Įtakos turi ir genetiniai veiksniai, fizinio aktyvumo stoka bei mažas pažintinis aktyvumas, kada neskiriama dėmesio tobulėjimui ir ugdymuisi. Jei laiku atpažįstami šio sindromo ženklai, būna diagnozuojama demencijos priežastis ir ji pradedama gydyti - vilties kontroliuoti ligą dar yra, tačiau tam labai svarbu greitis“, - įspėja V. Bečelytė.
Smegenų Pakitimai
Ji paaiškina, kad demenciją sukelia pakitimai tam tikrose smegenų vietose, dėl kurių nervų ląstelės ir jų junginiai nebegali tinkamai funkcionuoti. Deja, demencija nėra pagydoma, tačiau ankstyva diagnozė gali padėti ilgiau gyventi kokybiškesnį gyvenimą tiek pacientui, tiek jo artimiems žmonėms.
Pirmieji Simptomai Gali Būti Klaidinantys
Pasak vaistininkės, pirmieji demencijos simptomai gali būti sunkiau pastebimi, nes gana paprasta juos supainioti su dideliu nuovargiu, depresija ar nervų sistemos ligomis, tam tikrų vitaminų deficitu, hormonų sistemos sutrikimais ir kitomis panašius simptomus sukeliančiomis būklėmis.
Atminties Spragos
Pagrindinis nerimą keliantis simptomas turėtų būti atminties silpimas - dažniausiai pastebima, kad sunku atsiminti neseniai nutikusius įvykius, pokalbius. Tačiau svarbu suprasti ir tai, kuo tokie atminties susilpnėjimai skiriasi nuo įprasto, visiems pasitaikančio užmaršumo.
„Pavyzdžiui, jei žmogus skubėdamas pamiršta tam tikrus dalykus (ar užrakino duris, dėl kokios priežasties atėjo į kambarį, pažįstamo žmogaus vardą, kur padėjo namų raktus ir pan.), tai gali būti normalu, tačiau jei užmaršumas perauga į tokį lygį, kad nebeatsimenamos tam tikrų įrankių funkcijos arba tampa nebeaišku, kaip veikia anksčiau įprasti dalykai - vertėtų kreiptis į gydytojus“, - pataria „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė.
Anot jos, demencijai taip pat būdingi ir kiti simptomai:
- sunkumas išreikšti savo mintis
- painiojimasis tarp sąvokų ar žodžių reikšmių, raidžių ar skiemenų
- gali būti sunku susiorientuoti laike bei erdvėje
- tampa sudėtinga suprasti gaunamą informaciją
- gali būti labai sunku priimti sprendimus ir tinkamai reaguoti įvairiose situacijose
- gali kilti nuotaikų svyravimai, pasireikšti pyktis, liūdesys, paranoja, didelė baimė.
Ar Įmanoma Sumažinti Rizikas?
Vaistininkė V. Bečelytė patikina, jog moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais demenciją galima atitolinti arba netgi jos išvengti.
Didžiausios demencijos rizikos:
- nekontroliuojamos širdies ir kraujagyslių ligos
- diabetas
- trauminiai smegenų pažeidimai
- negydoma depresija
- nutukimas
- socialinė izoliacija
- perteklinis alkoholio vartojimas.
„Tikrai nereiškia, kad jei sergame hipertenzija ar diabetu, susirgsime ir demencija. Daugybė šio sindromo aspektų mokslininkams dar nėra suprantami. Vieni turi specifinį geną, kuris gali lemti Alzhaimerio (vienos iš demencijos formų) atsiradimą, kiti neturi šio geno, bet vis tiek suserga šia liga. Tai reiškia, kad dalį rizikų galime kontroliuoti, o dalies - ne“, - įvardija V. Bečelytė.
Gyvenimo Būdo Svarba
Ji pasakoja, kad neurodegeneracinių ligų progresavimą sulėtinti arba netgi užkirsti kelią gali tinkamas gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, labai svarbu kontroliuoti turimas lėtines ligas, ypač jei jos gali pažeisti širdies raumenį ar kraujagysles: diabetą, hipertenziją, aritmiją, aukštą cholesterolį, nutukimą ir pan.
Taip pat svarbu atsisakyti tabako produktų vartojimo ir alkoholio - pastarasis siejamas ne tik su išaugusia širdies ligų rizika, bet ir su vėžiniais susirgimais, psichikos sutrikimais, nervų sistemos ligomis, įskaitant ir demenciją.
Vitaminų Nauda
„Siekdami palaikyti savo smegenų sveikatą, turėtume vartoti pakankamai maisto produktų, kurie yra geri B grupės vitaminų šaltiniai arba maisto papildų, kad užtikrintume reikalingą vitamino B kiekį, ypač B6, B9 ir B12, kadangi jie yra svarbūs neurotransmiterių darbui ir kognityvinėms funkcijoms.
Perdėtas Fantazavimas: Kai Vaizduotė Užvaldo Realybę
Dr. Eugenijus Laurinaitis. Kaip pamatuoti savivertę ir užčiaupti vidinį kritiką?
Žmonės, kurie perdėtai įsitraukia į gyvenimą vaizduotėje, realybėje susiduria su nemenkais sunkumais: kartais atsitraukimas į fantazijas yra toks kraštutinis, kad perdėtas fantazavimas pakeičia realius santykius, efektyvius veiksmus bei problemų sprendimus. Psichoanalitikai perdėtą pasinėrimą į fantazijų pasaulį laiko psichologine gynyba: kai realybė yra per skaudi ir per sudėtinga, žmogus susikuria ir persikelia į „alternatyviąją“ realybę savo mintyse.
Psichologas, mokslų daktaras E. Somer‘is (2002) kraštutinį atitrūkimą nuo realybės pasineriant į fantazijas vadina patologišku fantazavimu (angl., maladaptive daydreaming) - trikdančiu kasdienį funkcionavimą sutrikimu, kai nekontroliuojamam svajojimui skiriama išskirtinai daug laiko ir dėl to nukenčia darbas ar mokslai bei santykiai, gyvenimo tikslų siekimas ir net miegas.
Jayne Bigelsen su kolegomis (2016) bandė šį neadaptyvaus, perdėto fantazavimo reiškinį panagrinėti giliau - tyrėjų komanda lygino, kaip skiriasi „patologiniai fantazuotojai“ nuo šiuo sutrikimu nepasižyminčių žmonių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad „patologiniai“ fantazuotojai ženkliai skiriasi nuo kontrolinės grupės tiriamųjų ne tik fantazijų kiekiu ar tuo, kiek fantazijos sutrikdo kasdienį funkcionavimą, bet ir fantazavimo turiniu: „patologiniai“ fantazuotojai kur kas dažniau fantazuoja apie romantinių santykių kūrimą, tapimą superherojumi, išgalvotus veikėjus ir fantastinius pasaulius ir pan., tuo tarpu ne „patologiniai“ fantazuotojai irgi pasvajoja, tačiau dažniau jų svajonės ir fantazijos yra apie realų gyvenimą bei siekiamų tikslų įgyvendinimą.
Be to, „patologiniai“ fantazuotojai turi sunkumų valdyti savo fantazijų turinį, jaučia stipresnį poreikį fantazuoti vos atsikėlę, sunkiau išlaiko susikaupimą atlikdami užduotis, nes įsiterpia fantazijos. „Patologiniams“ fantazuotojams tiek pačios fantazijos kelia didesnį stresą nei tiems, kurie nelinkę į perdėtą pasitraukimą į fantazijas, tiek pats fantazavimo faktas kelia stresą bei gėdos jausmą (pvz., gėda, kitiems prisipažinti, kiek dienos laiko paskiriama fantazijoms ar apie ką fantazuojama).
Galų gale, dėl patologiško fantazavimo trinka kasdienis funkcionavimas: miegas, santykiai, darbo ir studijų veikla, gyvenimo tikslų įgyvendinimas. Be to, šių tyrėjų duomenimis (Bigelsen ir kt., 2016) „patologiniai“ fantazuotojai pasižymi didesniu polinkiu į dėmesio sutrikimą, obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomais (šis sutrikimas reiškiasi įkyriomis mintimis ir nekontroliuojamais elgesio ritualais) ir polinkiu į disociaciją (disociacija yra tam tikra būsena, atsirandanti, pvz., patiriant traumas - „atsiskyrimo nuo kūno“, atsiribojimo nuo aplinkos jausmas).
Kaip Žinoti, Ar Polinkis Fantazuoti Yra Perdėtas?
Nuoširdžiai atsakykite sau į kelis klausimus:
- Kiek procentų tipiškos dienos skiriate fantazavimui?
- Ar didesnė dalis jūsų dienos skiriama fantazijoms?
- Ar likę vieni iš karto imate fantazuoti?
- Ar panyrate į fantazijas tarp žmonių?
- Ar fantazavimas trukdo išgirsti, ką kalba kiti?
- Ar panyrate į fantazijas vairuodami taip, kad nebeprisimenate kur ir kaip važiavote?
- Ar jūsų fantazijos įtraukia sudėtingus išgalvotus siužetus, žmones, kurių nepažįstate asmeniškai, ir išgalvotus personažus (bet fantazijos lieka neproduktyvios, t.y., iš jų negimsta reali kūrybinė veikla)?
- Ar prisirišate prie savo fantazijų veikėjų?
- Ar fantazuojate daugiau, kai jaučiate stresą?
- Ar susiduriate su sunkumais išlaikant dėmesį, kai reikia atlikti kažką svarbaus?
- Ar fantazijos trukdo susikaupti?
- Ar fantazuojate tada, kai turėtumėte dirbti, mokytis, tvarkytis namuose ar atlikti kitas pareigas?
- Ar jaučiate, kad fantazavimas yra mielesnis už jūsų realią profesinę, akademinę ar socialinę veiklą?
- Ar fantazavimas trikdo jūsų santykius?
- Ar perdėtas fantazavimas trukdo jums siekti jūsų gyvenimo tikslų?
- Ar būna taip, kad fantazavimas yra toks intensyvus, kad negalite užmigti?
- Ar nervinatės, kad fantazuojate per daug?
- Ar jaučiate gėdą dėl savo fantazavimo?
- Ar kada mėginote - nesėkmingai - sumažinti fantazavimą (t.y., „mesti“ fantazavimą)?
Į kuo daugiau klausimų atsakėte „Taip“, tuo didesnė tikimybė, kad fantazavimas yra kraštutinis. Jei fantazavimas yra produktyvus (t.y., jis suteikia įkvėpimą kūrybai ir pan.), bei kai fantazavimas netrikdo funkcionavimo (t.y., jūs bendraujate, dirbate, nevengiate realybės), jis nėra problema. Problema yra, kai fantazijos pasidaro mielesnės ir saugesnės už tikrą pasaulį, kai nebepajėgiama visavertiškai funkcionuoti.
Ką Daryti, Jei Fantazuojama Per Daug?
Jei jaučiate, kad fantazavimas stipriai trikdo jūsų gyvenimą, pirmiausia nebijokite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: psichoterapijoje kartu su specialistu galima ieškoti perdėto polinkio pasitraukti į fantazijas priežasčių bei „trigerių“ - t.y., fantazavimą iššaukiančių veiksnių. Taip pat specialistas galėtų įvertinti, ar perdėtas fantazavimas nėra susijęs su kitais sunkumais - pavyzdžiui, nerimo sutrikimais, depresija, vengiančiu asmenybės sutrikimu ir pan. O kartais nekontroliuojamo, kompulsyvaus fantazavimo atvejais netgi gydoma vaistais.
Tiesa, „trigerius“ bei priežastis perdėtam fantazavimui galima patyrinėti ir savarankiškai. Pamėginkite vesti „fantazavimo“ dienoraštį: žymėkitės, kokia veikla, koks jausmas, kokia mintis iššaukė fantazavimą ir kiek jis truko laiko. Gal daugiau fantazuojate klausantis tam tikros muzikos? O gal neišsimiegojus (yra hipotezių, kad jei žmogus miega nepakankamai, „atsisapnuoja“ būdravimo metu)? Gal fantazuojate, nes ta veikla, kuria užsiimate, jūsų netenkina? Pvz., dirbate nemylimą darbą? Gyvenate su nemylimu žmogumi? O gal fantazijas iššaukia konfliktai ir stresas? O gal darbai, kuriuos atidėliojate dėl nepasitikėjimo savo jėgomis? Gal galite kažką pakeisti savo gyvenime, kad realybė taptų šiek tiek malonesnė nei vaizduotėje sukurtas pasaulis?
Kitos Priežastys, Kodėl Paprasti Dalykai Tampa Sudėtingi
Be demencijos ir perdėto fantazavimo, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių gyvenimas gali tapti sudėtingesnis nei turėtų būti. Štai keletas iš jų:
- Darbuotojų atleidimai: Dinamiškoje darbo rinkoje išvengti darbuotojų atleidimų sudėtinga. Neretai atsisveikinimas su darbuotoju perauga į darbo ginčą, o šis vėliau nukeliauja ir į teismą. Kad ir kokia būtų darbuotojo atleidimo priežastis, sprendimo pagrindas turi būti įvardintas Darbo kodekse. Vadinasi, darbuotojas negali būti atleistas be priežasties.
- Per didelis svoris: Per didelis svoris ir kova su juo - daugelio žmonių kasdienybė. Dietų pasaulis siūlo tūkstančius būdų lieknėti, parduotuvių lentynos lūžta nuo papildų, tačiau dažnai rezultatai nedžiugina - svoris nekrenta arba grįžta su kaupu. Gali būti, kad pirmiausiai turite ne keisti mitybą ar pradėti sportuoti, bet išsiaiškinti, ar jūsų antsvorio priežastys nėra psichologinės.
- Saugumas keliuose: Siaučiant pūgai, anksti temstant keliuose gerokai išauga eismo įvykių rizika. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2023 - 2025 m. užfiksuota beveik 350 atvejų, susijusių su tamsiu paros metu pablogėjusiomis matomumo sąlygomis, o klientams dėl jų išmokėta daugiau kaip 334 tūkst. Pavojus vairuotojams ir pėstiesiems padidėja, kai vienu metu sutampa keli rizikos veiksniai - tamsa, krituliai, šlapia ar slidi danga, ribotas apšvietimas ir tamsi apranga.
- Vaikų koncentracijos stoka ir užmaršumas: Dažnai negebėjimo sutelkti dėmesį priežastis - paprasta. Arba vaikui trūksta rutinos, rėžimo, arba vaikui užkrauta per daug atsakomybių. Šiais laikais dažnas vaikas šiais laikais turi ne ką mažiau įtemptą dieną nei suaugusieji. Kai kurie pasakoja, kad lanko penkis, šešis būrelius. Tad atsėdėję mokykloje, iškart lekia į kitas veiklas. Tampa labai sunku sukoncentruoti dėmesį.
- Šildymo sistemos išbalansavimas daugiabučiuose: Situacijų, kai daugiabutyje dalis patalpų perkaista, o kitų gyventojai skundžiasi žemesne nei norėtų temperatūra, pasitaiko dažnai. Priežasčių, lemiančių bendros namo šildymo sistemos išbalansavimą - gausu. Itin dažna problema, su kuria susiduria daugiabučių gyventojai, yra bendros namo šildymo sistemos hidraulinis išbalansavimas.
Kaip Elgtis Su Demencija Sergančio Asmens Susijaudinimu
Asmenų, turinčių demenciją, elgesio pokyčiai pasireiškia labai dažnai. Kartais jie gali būti nuliūdę, gali atrodyti, kad jų elgesys neapdairus, skubotas - tai taip pat gali rodyti užslėptą tokio asmens susijaudinimą. Nuolatinis kalbėjimas, žodžių ir frazių, klausimų kartojimas (pavyzdžiui, kokia šiandien diena, kada bus paruošta vakarienė), niurzgėjimas, keikimasis, šaukimas taip pat atspindi, kad asmuo yra susijaudinęs.
Šis elgesys gali kelti įtampą ir susierzinimą globėjams bei šeimos nariams. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad demenciją turintis asmuo taip parodo savo susijaudinimą, todėl yra labai svarbu atpažinti šio elgesio priežastis ir rasti būdų jį suvaldyti.
Kas Lemia Tokį Elgesį?
Elgesio pokyčio priežasčių yra daug. Kiekvienas demenciją turintis asmuo į aplinkybes reaguoja savaip. Dažnai elgesys keičiasi dėl pokyčių galvos smegenyse, tačiau kartais šiuos pokyčius lemia tam tikri aplinkos veiksniai - gal užduotis, su kuria asmuo bando susidoroti, yra per sudėtinga, o gal asmuo prastai jaučiasi.
Svarbu suprasti, kodėl asmuo, turintis demenciją, rodo tam tikrą elgesį. Nustačius elgesio priežastį, galima imtis veiksmų, kurie padėtų apsaugoti nuo tokio elgesio pasikartojimo.
Asmens susijaudinimą lemia daug priežasčių:
- Sveikatos problemos: nuovargis, miego režimo sutrikimas ir poilsio trūkumas, patiriamas fizinis diskomfortas, pavyzdžiui, skausmas, karščiavimas, liga ar vidurių užkietėjimas, dėl pokyčių galvos smegenyse atsiradęs negebėjimas suvaldyti elgesio, neigiamas šalutinis vaistų poveikis, nusilpusi rega ar klausa, lemianti, kad asmuo klaidingai supranta tai, ką mato ar girdi, haliucinacijos.
- Gynybinė reakcija: demenciją turintis asmuo gali jaustis pažemintas, privalėdamas priimti pagalbą atliekant labai intymią veiklą - pavyzdžiui, prausiantis ar einant į tualetą. Asmuo gali jausti, kad yra pažeidžiamas jo savarankiškumas, orumas ir privatumas.
- Nesėkmės jausmas: negalėdamas susidoroti su kasdieniais iššūkiais, demenciją turintis asmuo gali jausti nusivylimą ar nerimą.
- Sumišimas dėl būklės progresavimo: jausdamas, kad anksčiau turėti gebėjimai nyksta, ir iki galo nesuprasdamas šio proceso priežasties, demenciją turintis asmuo gali jaustis sumišęs.
- Baimė: negalėdamas atpažinti aplink esančių žmonių ar vietų, demenciją turintis asmuo gali jausti baimę. Asmuo taip pat gali ilgėtis tam tikrų vietų ar ankstesnio gyvenimo laikotarpio. Jeigu praeityje yra buvę tam tikrų nemalonių įvykių, šie gali iškilti dabartyje ir būti baimės priežastis.
- Mėginimas atkreipti į save dėmesį: demenciją turintis asmuo gali rodyti aplinkiniams, kad patiria nuobodulį, jaučia stresą, turi energijos perteklių arba prastai jaučiasi.
Ką Daryti?
Atsižvelgdami į situaciją ir siekdami išvengti (ar suvaldyti) agresyvaus demenciją turinčio asmens elgesio, pamėginkite pasinaudoti šiais toliau pateikiamais patarimais:
- Stenkitės rasti būdų mažinti susijaudinimą: medicininė apžiūra gali padėti nustatyti, ar esama kokių nors fiziologinių problemų, gal tokį elgesį sukelia šalutinis vaistų poveikis; nerimastingumas gali būti depresijos simptomas. Jeigu įtariate šią priežastį, informuokite apie tai gydytoją. Nustačius depresiją, ji gali būti gydoma; mėginkite atpažinti apie nerimastingumą įspėjančius ženklus ir pasitelkite veiksmus, kurie neleistų nerimui stiprėti; demenciją turinčiam asmeniui atliekant tam tikrą veiklą, pamėginkite sumažinti savo lūkesčius, tačiau suteikite galimybę jam / jai dalyvauti ar įsitraukti į veiklą kitais būdais; užtikrinkite, kad asmuo turėtų neskubinamą ir pastovią dienos rutiną; jeigu įmanoma, reaguokite į nerimastingumą keliančią būseną; skirkite laiko paaiškinti žmogui patiriamą situaciją - net jei asmuo nesupras tariamų žodžių, jūsų tonas padės nurimti; venkite susipriešinimo. Arba nukreipkite dėmesį pasiūlydami kitą veiklą; užtikrinkite, kad asmuo būtų fiziškai aktyvus ir turėtų galimybę dalyvauti prasmingoje veikloje; užtikrinkite, kad asmuo jaustųsi priimamas, jam būtų jauku.
- Nerimastingo elgesio suvaldymas: Likite ramūs. Kalbėkite ramiu, tvirtu balso tonu; Pakvieskite asmenį įsitraukti į labai paprastą ir jaukią veiklą - pavyzdžiui, išgerti arbatos ar kartu pavartyti žurnalą. Dėmesio nukreipimas yra vienas efektyviausių veiksmų; Mėginkite rasti, kas padėtų esamoje situacijoje.