Ne paslaptis, kad retas pensininkas Lietuvoje gali džiaugtis oria senatve - nuolat kalbama apie tai, kad pensijos yra per mažos, todėl mūsų senjorai, bandydami sudurti galą su galu, priversti tapti tikrais išgyvenimo virtuozais.
Kas yra ori pensija?
Terminus „ori senatvė“ bei „ori pensija“ neretai matome vartojamus viešojoje erdvėje, tačiau kas slypi po jais? Pasak P. Ladziato, universalių apibrėžimų šioms sąvokoms nėra, tačiau galima išskirti keletą esminių punktų, kurie padėtų susidaryti bendrą vaizdą. Tarptautinėje erdvėje oria pensija laikoma tokia, kuri sudaro du trečdalius karjeros metu gautų pajamų.
Ekspertas pabrėžia, jog svarstydami apie orią pensiją ir senatvę, turėtume apsibrėžti, kokia veikla norėtume užsiimti jos sulaukę bei kaip ją įsivaizduojate. Tai padės mums apsiskaičiuoti, kokių finansinių išteklių reikėtų, jog nesijaustume suvaržyti.
Minimalus stažas senatvės pensijai
Įstatymas numato, kad minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Neįgijęs 15 metų stažo, žmogus neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m. sudaro 246,21 euro, t.y. lygi kasmet tvirtinamai bazinei pensijai. Anksčiau bendroji pensijos dalis buvo proporcingai mažinama, jei žmogus nesukaupia 15 metų minimalaus stažo. Dabar gi tokiam žmogui stažas padidinamas iki būtinojo, o atitinkamai didėja ir bendroji pensijos dalis.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Paprastai kalbant kasmet nauji pensininkai turi dirbti bent šešiais mėnesiais ilgiau, kad sukauptų būtinąjį stažą.
Kaip apskaičiuojamas stažas?
Stažas pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimaliąja mėnesine alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų nuo 12-os tais metais nustatytų MMA, kuri 2023 m. siekė 840 eurų, o nuo 2024 metų - 924 eurai.
Jeigu sumokėta mažiau įmokų, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu vienerių metų pensijos stažo per kalendorinius metus įgyti negalima.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirbo 42 metus, ar tai reiškia, kad sukaupė 42 metus stažo pensijai? „Nebūtinai. Tai priklauso nuo to, ar kasmet draudžiamosios jūsų pajamos siekė 12 MMA, ar buvo mažesnės“, - aiškina „Sodra“.
Lietuvos pensijų kaupimo sistema
Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys pakopos. Socialinio draudimo pensijų sistema yra einamojo finansavimo. Tai reiškia, kad pensininkus išlaiko dirbantieji, kurie moka socialinio draudimo įmokas.
Antroji pensijų sistemos pakopa yra iš dalies privatus, iš dalies valstybinis pensijos kaupimas. Kaupiant šioje pakopoje siekiama gauti didesnę pensiją. Be to, ši pakopa, skirtingai nuo pirmosios, yra kaupiamoji.
Kaupiant trečiojoje pakopoje valstybė tiesiogiai finansiškai neprisideda, tačiau yra suteikiama galimybė susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
II pakopos pensijų fondai
Pensijas kaupti investiciniuose pensijų fonduose gali visi, mokantys mokesčius SODRAI ir pasirašę sutartį su II pakopos pensijų fondą valdančia kompanija. Tokiu atveju dalis jūsų sumokėtų SODROS mokesčių bus automatiškai pervedami į II pakopos pensijų fondą, todėl sumažės jūsų bazinė pensija.
Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį ganėtinai anksti, senatvėje galėsite gauti 20-50 proc. didesnę pensiją.
Kitas II pakopos pensijų fondų privalumas yra tas, kad viskas, kas sukaupta II pakopos pensijų fonde priklauso tik jums, o valstybė į šias lėšas neturi jokių teisių. Bene svarbiausias II pensijų pakopos privalumas yra tas, kad II pakopos pensijų fonde sukaupta suma priklauso nuo jūsų atlyginimo. Kuo daugiau pinigų jūs uždirbate, tuo daugiau pinigų sukaupsite II pakopos pensijų fonde.
Tačiau, pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį, jos nutraukti faktiškai negalėsite. Ši nuostata tampa dar svarbesnė turint omenyje, kad už pensijų fondo valdymą nuolat mokėsite mokesčius.
| Rodiklis | 2024 m. |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 605 Eur |
| Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą | 644 Eur |
| Bazinis pensijos dydis | 269,77 Eur |
Kaip pasitikrinti savo stažą?
Sukauptą pensijų socialinio draudimo stažą ir įgytą apskaitos vienetų skaičių kiekvienas gyventojas gali pamatyti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusmetį pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis.
Prisijunkite prie asmeninės paskyros: pasirinkite „Gyventojui“ ir naudokite elektroninę bankininkystę, mobiliąją programėlę, e.
Britų patirtis
„Britų pensininkai iš valstybės gauna didesnes pensijas, nei lietuviai iš „Sodros“, bet ir ten pensijos - ne stebuklai“, - sako Londono Sityje dirbantis lietuvis - asmeninių finansų ekspertas Marius Raugalas. Apie tai, kaip senatvei ruošiasi britai ir ko lietuviai galėtų iš jų pasimokyti, pasakoja septynerius metus Londone gyvenantis ir šiuo metu Londono Sičio lietuvių klubui vadovaujantis M.
Anglija didelė šalis, todėl ir žmonių čia yra visokių. Čia irgi tikrai yra skurstančių senjorų - tokias istorijas kartais aprašo žiniasklaida. Kita vertus, yra nemažai ir tokių, kurie visą gyvenimą kaupė, nuosekliai investavo ir sulaukę senatvės jau būna užgyvenę nemenką turtą. Na, o jei kalbėti apskritai, vidutinis britų pensininkas gyvena geriau nei tipiškas pensininkas Lietuvoje - tai tikrai yra matyti.
Maksimali bazinė valstybės mokama senatvės pensija turint 30 metų būtinąjį darbo stažą siekia 122 svarus per savaitę (arba 159 svarus pasiekusiems pensinį amžių 2016 m. balandį ar vėliau, ir turintiems 35 metų darbo stažą). Priklausomai nuo stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų galima gauti ir papildomą pensiją, kuri gali pridėti prie pensijos dar apie 20-30 svarų per savaitę. Taigi visa valstybinė senatvės pensija gali siekti maždaug 700 eurų per mėnesį.
Dabar papildomą pensiją Jungtinėje Karalystėje galima kaupti bent keliais būdais: tiek individualiai, tiek per tarpininkus, tiek dalyvaujant vadinamojoje profesinių pensijų sistemoje, t.y. prie savo darbuotojų būsimų pensijų prisidedant ir darbdaviams. Daugeliu atveju valstybė skatina tokį kaupimą taikydama įvairias mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, jei žmogus savo pensijai skiria 40 svarų, o darbdavys savo ruožtu - dar 30 svarų per mėnesį, tai valstybė prideda dar bent 10 svarų (ar daugiau, priklausomai nuo pasiektos pajamų mokesčio kartelės). Taip bendroje sumoje jau po 80 svarų kas mėnesį keliauja į jo būsimos pensijos fondą.
Žinoma, yra visokių žmonių, bet bendras sąmoningumo, atsakomybės už savo ateitį jausmas Jungtinėje Karalystėje yra didesnis. Pats gyvendamas Londone aš matau, kad tai yra įgyjama iš kartos į kartą - dažniausiai tėvai yra tie žmonės, kurie pirmiausia įskiepija finansinės atsakomybės jausmą savo vaikams. Prisipažinsiu, kad buvau ištiktas šoko, kai jis man pasakė, kad vos gavęs savo pirmą algą iškart atsidėjo 20 procentų būsimai pensijai.
Pastebėjau, kad britai, skirtingai nei žmonės Lietuvoje, taip neprisiriša prie savo būsto: kol yra jauni ir uždirba daugiau, jie investuoja į erdvesnį būstą arba esantį arčiau centro (jei tik yra tokia galimybė), o sulaukę pensinio amžiaus jį parduoda ir įsigyja paprastesnį būstą. Gana populiaru tarp britų pensininkų yra parduoti būstą Jungtinėje Karalystėje ir išsikelti gyventi kur nors į Pietus, kur nekilnojamasis turtas gerokai pigesnis - pvz., į Ispaniją ar Italiją.
Tyrimai rodo, kad senatvei papildomai kaupia maždaug du trečdaliai britų. Beje, britų nuomone, senatvei būtina atsidėti bent 12 proc. savo pajamų - tai vertinama kaip minimali kaupimo ateičiai riba. „Scottish Widows Retirement Report 2016” duomenimis, savo senatvei pakankamai atsideda 53 proc. 30-50 metų amžiaus britų, o tarp įkopusių į šeštą dešimtį šis rodiklis siekia 64 proc.