Nustatant tinkamą žemės sklypo dydį, svarbu žinoti, kur kreiptis ir kokios yra leistinos paklaidos atliekant kadastrinius matavimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta žemės sklypų matavimai, kokios institucijos kontroliuoja žemės naudojimąsi ir kokios paklaidos yra leidžiamos.
Kur kreiptis dėl tinkamo žemės sklypo dydžio nustatymo?
Žemės naudojimąsi ir ginčus tarp kaimynų kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jei nesutinkate su riboženklio vieta, turite kreiptis į minėtą tarnybą raštiškai, išdėstydami savo nusiskundimus. Kilus ginčui, sudaroma NŽT komisija, kuri priima sprendimą. Jei gautas atsakymas Jūsų netenkina, sekantis žingsnis - kreiptis į teismą.
Ploto paklaidos ir kompensacijos
Ploto paklaida priklauso nuo to, ant kokios kartografinės medžiagos buvo braižytas senasis planas. Jeigu ploto trūkumas patenka į leistinas paklaidas, jokių kompensacijų nesitikėkite. Tačiau, jei paklaida viršijama, galite prašyti kompensuoti pinigais arba gauti žemės trūkumą kažkur netoli, jei yra laisvos žemės.
NŽT specialistai teigia, kad perkant žemę pagal preliminarius matavimus, žemės ploto paklaidos yra neišvengiamos.
Konkretaus atvejo analizė
Ūkininkas A. Svaldenis 2006 m. Trakiškio kaime išsipirko 68 arus žemės. Po trejų metų, atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad žemės yra 1,77 aro mažiau. NTŽ Panevėžio žemėtvarkos skyrius paaiškino, kad pagal įstatymus, leistina paklaida tokiam plotui yra 2,47 aro, todėl žemės trūkumas nebus kompensuojamas.
Z. Marmokienė, Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėja, teigia: „Kiekvienas pilietis turi žinoti, kad nusipirkus žemės pagal preliminarius matavimus, jos plotas nebūtinai bus toks pat po geodezinių matavimų.“
A. Svaldenio žemės sklypo matavimo darbai buvo atliekami vadovaujantis 2006 m. galiojusiais NT kadastro nuostatais. Pagal juos, atliekant žemės sklypų matavimus, nebuvo reikalavimo atlikti tiksliuosius kadastrinius sklypo matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
NŽT specialistai pažymi, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas įpareigoja visus žemės matavimus atlikti vien kadastrinius (geodezinius). Todėl galima daryti prielaidą, jog nuo kitų metų perkantieji žemės sklypą iš valstybės jį įsigis tokio ploto, už kokį ir sumokėjo pinigus.
Geodeziniai matavimai
Žemės sklypų kadastrinis (geodezinis) matavimas ir planų bei matavimo bylų parengimas - tai tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas. Geodeziniai matavimai reikalingi parduodant, dovanojant ar išnuomojant privačios žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat kitais atvejais, jeigu šių matavimų pageidauja žemės savininkas.
Geodezinių matavimų kainos
Geodezinių matavimų įkainius nustato šiuos darbus vykdančios įmonės specialistai. Preliminari kaina - nuo 300-500 Lt/ha (iki 1 ha ploto sklypams ir namų valdoms) iki 150 Lt/ha (stambesniems žemės plotams ar ūkiams). Jeigu kartu vykdomas ir žemės sklypo padalijimas, kaina didinama iki 30 proc.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja NT kadastro nuostatai, Vyriausybės patvirtinti 2002 04 15 nutarimu Nr. 534, bei NT objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522.
Vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.
Svarbu pažymėti: nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas įpareigoja visus žemės matavimus atlikti vien kadastrinius (geodezinius).
Praktiniai patarimai
- Prieš perkant žemės sklypą, atkreipkite dėmesį į preliminarių ir geodezinių matavimų skirtumus.
- Pasidomėkite, kokie teisės aktai reglamentuoja žemės matavimus.
- Jei nesutinkate su matavimų rezultatais, kreipkitės į Nacionalinę žemės tarnybą.
- Žinokite, kad perkant žemę pagal preliminarius matavimus, ploto paklaidos yra neišvengiamos.
Leistinos paklaidos
Didžiausia leistina paklaida, išmatavus sklypą, priklauso nuo pradinio plano mastelio ir jo rūšies (abrisas, ant kolūkinių žemėlapių padarytas, ant orto-foto pagrindo). Svarbu atsižvelgti į tai, ant kokios kartografinės medžiagos braižytas senasis planas.
Pagal Nekilnojamojo turto (NT) kadastro nuostatas, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo NT registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neregistruoto. Tačiau tas skirtumas negali būti didesnis už maksimalią leistiną ploto paklaidą.
Leistina ribinė paklaida nustatoma pagal žemės sklypo plotą, matavimų metu naudotą kartografinę medžiagą ir plano mastelį.