Šildomos grindys - tai modernus ir komfortiškas šildymo sprendimas, leidžiantis sukurti jaukią aplinką namuose. Tačiau, norint, kad ši sistema veiktų efektyviai ir ekonomiškai, svarbu žinoti, kokia yra optimali paduodama temperatūra į grindinį šildymą.
Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu. Kaip jau suprantate grindinio vandeninio šildymo principas toks, kad sistemoje šilumnešio funkciją atlieka vanduo, kuris cirkuliuoja grindyse išvedžiotais vamzdeliais.
Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymintis geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šyla vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras kildamas nuo grindų paviršiaus maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.
Dažniausiai tokios sistemos įrengiamos individualiuose (ypač vienaukščiuose) namuose, kurie pasižymi gera šilumine varža ir yra mažai energijos naudojantys pastatai. Toks šildymas yra patogus, nematomas ir ekonomiškesnis lyginant su tradiciniu radiatoriniu šildymu. Trumpai tariant visas grindų plotas patampa radiatoriumi, su labai dideliu šildymo paviršiumi, tačiau sąlyginai žema temperatūra, kuri įšildo grindų sluoksnius įbetonuotų šildymo vamzdelių dėka.
Pagrindinis šiluminio - techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Įvairiuose projektuose vandens temperatūrą vamzdeliuose galima sutikti 35 - 55 °C ribose. Atstumas tarp vamzdelių svyruoja 10 - 30 cm ribose.
Yra paskaičiuota, kad optimali grindų paviršiaus temperatūra gyvenamosiose patalpose turi būti tarp 26-29 °C, o vonioje aukštesnė 30-34 °C. Norint “neperkaitinti” grindų, paduodamo vandens temperatūra neturi būti aukšta. Taigi projektuojant reikia tinkamai parinkti visus elementus, kurie užtikrintų šildymo sistemos veikimą žemų temperatūrų režimu, todėl ir šildymo įrenginys turi būti parinktas atsižvelgiant į tai, o cirkuliuojančio vandens temperatūra vamzdeliuose neturėtų viršyti 50-55 °C.
Grindų temperatūra pagal dangos tipą:
- Grindys iš medienos - 27 laipsniai
- Grindinis padengtas vinilo danga - 27 laipsniai
- Grindinis pytelių šildymas - 29 laipsniai
- Grindinis su kilimine danga - 27 laipsniai
Atskirose patalpose vidaus temperatūra nusistato ir reguliuojasi individualiai pagal patalpų termostatus su elektroterminėmis galvomis ant reguliuojamų kolektorių žiedų. Štai keletas patarimų, kaip palaikyti optimalią temperatūrą:
- Jeigu namas šiltas ("A" klasė ir aukščiau), tada pageidautina išlaikyti tiekiamo vandens temperatūrą į grindis nuo +20 C iki +35 C.
- Pirmoji temperatūra, kai lauke yra apie +10 - +18 C.
- Antroji - tada, kada lauke yra -20 - -23 C.
Dažniausiai šilumnešio temperatūra į grindis šilumos siurbliuose nustatoma automatiškai pagal kreivę, t.y. priklauso nuo lauko oro temperatūros. Siekiant ekonomiško šilumos siurblio veikimo, reikėtų vengti didesnių temperatūrų, negu 35 laipsniai. Nors tai labai priklauso nuo pastato energetinių charakteristikų (kuo šaltesnis pastatas, tuo aukštesnės temperatūros šilumnešio į grindis reikia) Visgi paduodama temperatūra neturėtų viršyti 50 laipsnių.
Grindinio šildymo schema
Svarbu! Įrenginėjant šildomas grindis reikia žiūrėti, kad betoninis pagrindas, ant kurio klojamos grindys, būtų ne tik sukietėjęs, bet ir visiškai išdžiūvęs, antraip džiūdamas jis skeldės ir gadins grindų dangą. Nepaprastai svarbu pasirinkti tinkamą dangą. Ji turi gerai praleisti šilumą, o įšilusi neturėtų skleisti jokių nuodingų medžiagų.
Grindys įšyla ir atvėsta labai lėtai, todėl šildant didesnį plotą būtina jį padalinti į mažesnes zonas, kurių temperatūrą būtų galima reguliuoti atskirai. Nors šilumos reguliavimo prietaisai ir automatika kainuoja nepigiai, tačiau taupyti šioje vietoje tikrai nevertėtų.
Šildomos grindys vasaros metu gali atlikti patalpų aušinimo funkciją. Tai įgyvendinama vasaros metu vamzdžiais leidžiant tekėti šaltą vandenį.
Grindinio šildymo trūkumai:
- Šildomos grindys labai džiovina orą. Jei patalpose nėra drėgna, sausas oras džiovina nosies bei gerklės gleivines ir mažina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms.
- Dėl didelio grindų inertiškumo praktiškai neįmanoma reguliuoti patalpų temperatūros pagal pageidavimą. Grindų įšilimo ir ataušimo laikas yra ženkliai ilgas, ir reguliavimo efektas jaučiamas tik po keletos valandų.
Nusprendę įrengti šildomas grindis, turime prisiminti ne tik apie tinkamą šildymo vamzdelių išdėstymą ir jų išpylimą cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono sluoksniu, bet ir kitus grindų sluoksnius.
- Grindų pagrindas - pirmasis sluoksnis, ant kurio bus įrengti visi likusieji, todėl jis turėtų būti tvirtas ir tankus, taip pat švarus ir sausas. Jei esamas gruntas nėra lygus, būtina jį išlyginti ir sutankinti. Dažnu atveju rekomenduojama ant grunto įrengti paruošiamąjį išlyginamąjį sluoksnį iš cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono sluoksnio.
- Hidroizoliacija - įrengiant grindis ant grunto, po termoizoliaciniu sluoksniu reikia pakloti sandarią hidroizoliaciją. Tokiu būdu drėgmės skverbimasis į termoizoliacijos sluoksnį bus sustabdytas.
- Termoizoliacija - šio sluoksnio paskirtis sulaikyti šilumą pastato viduje. Be to, neleisti šilumai skverbtis žemyn į gruntą, bet kilti į viršų šildant grindų paviršių. Termoizoliacijai naudojamos polistireninio putplasčio EPS 100, ekstruzinio polistireno XPS ar kietos akmens vatos plokštės.
- Skiriamasis sluoksnis reikalingas tam, kad ant termoizoliacijos liejant išlyginamąjį sluoksnį iš drėgno cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono, jame esantis vanduo nepapultų į termoizoliaciją, jos nesudrėkintų bei pačiam išlyginamajam sluoksniui užtektų drėgmės kietėjimo procesui vykti.
- Išlyginamasis sluoksnis - tai armuotas cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono sluoksnis su jame išvedžiotais šildymo vamzdeliais. Šis sluoksnis veikia kaip radiatorius, nes išskiria šilumą ir ją išspinduliuoja į aplinką. Dažniausiai naudojami daugiasluoksniai įvairaus diametro plastikiniai vamzdžiai, kurie tvirtinami prie pakloto armatūros tinklo. Svarbus tolygus vamzdelių kilpų pasiskirstymas, kad grindų šildymas būtų tolygus visame plote.
- Grindų danga - ne visų rūšių dangos yra tinkamos grindinio šildymo sistemai. Medžiagos, turinčios didelį tankį ir laidžios šilumai (keraminės ir akmens plytelės) yra tinkamiausias pasirinkimas. O ir dideliu praktiškumu pasižyminčių PVC dangų naudojimas yra galimas. Medinės grindų dangos taip pat naudojamas, bet reiktų rinktis turinčias mažą šiluminę varžą ir susitraukimo koeficientą. Nes dėl dangos temperatūrų keičiasi matmenys ir atsiranda tarpų sujungimuose ar prie sienų. Todėl turėtumėte rinktis medines parketlentes ar laminato plokščių grindis.
Prieš užliejant išlyginamąjį sluoksnį reikia išvedžioti šildymo sistemos vamzdelius ant prieš tai paklotos termoizoliacijos ir skiriamojo sluoksnio. Pradedame nuo kolektoriaus - šildymo vamzdelius klojant kilpomis pradedant nuo sienų link centro - išdėstant spirale. Atstumas tarp vamzdelių būna tarp 100 ir 300 mm. Tankiau vamzdeliai išdėstomi tose zonose kur galimi šilumos nuostoliai yra didžiausi (prie įėjimo durų slenksčių, vitrininių langų ir terasų). Taip pat atstumai tarp vamzdelių mažinami palei išorines atitvaras. Norėdami išlaikyti tolygų išdėstymą vamzdelius tvirtiname pririšant prie armatūros tinklo akučių pagal parengtą projektą. Kiekvienai patalpai įrengiamas atskiras kontūras, kurie sujungiami į kolektorių. Vamzdelių išdėstymas turi įtakos bendram patalpų grindų paviršiaus šiluminiam efektyvumui ir lemia temperatūros paviršiuje pasiskirstymo tolygumą.
Dėl temperatūros pokyčių sąlygoto išlyginamojo sluoksnio išsiplėtimo ir susitraukimo būtina šį sluoksnį atskirti nuo gretutinių pastato konstrukcijų - naudojant perimetrines juostas arba nedidelio storio termoizoliacijos plokščių nuopjovas, tokiu būdu sukuriamos vadinamosios “plaukiojančios” (plūdriosios) grindys.
Rinkoje galima rasti itin platų įvairių dangų tipų pasirinkimą, bet iš esmės reikia atsižvelgti į jų šilumos laidumą. Kuo grindų danga labiau laidi šilumai, tuo šildomos grindys bus efektyvesnės ir ekonomiškesnės. Nustatyta didžiausia grindų dangos šiluminė varža 0,15 m2K/W, todėl ją apskaičiuosime storį padalinus iš šilumos laidumo koeficiento.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos:
- Netinkamas grindinio šildymo projektavimas ir montavimas.
- Nesilaikoma darbų eigos: grindys pradedamos šildyti ne anksčiau nei po 21 dienos, į grindinio šildymo sistemą tiekiant 25 °C temperatūros vandenį.
- Vandens temperatūra turi būti pakeliama ne daugiau 5 °C per parą.
- Pasiekus maksimalią leistiną vandens temperatūrą (55 °C), ji turi būti išlaikoma 4 dienas, o po to atvirkštine tvarka žeminama iki pradinės.
- Netinkamai parinkta grindų danga.
Patalpos turi būti apsaugotos nuo lauko oro poveikio. Jeigu grindys nelygios, naudoti savaime išsilyginančius skiedinius. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau nei po 21 d. Grindys pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Grindys aušinamos atvirkščia kaitinimui tvarka.
Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina kloti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio yra apie 4,5 cm. Į betono masę, prieš juo užliejant grindis, dedamas plastifikatorius. Jo paskirtis - padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinant skilinėjimo tikimybę.
Grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio turi būti dedama šilumos izoliacija. Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros yra vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2 ÷ 3,5 cm, jei naudojamas polistirolis. Jei tarp patalpų oro temperatūrų skirtumas 5 °C, izoliacijos storis skaičiuojamas priimant, kad šilumos izoliacijos reikalaujama šiluminė varža turi būti ne mažesnė 1,25 m²K/W, jei skirtumas 10 °C - ne mažesnė 2,62 m²K/W. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Šis storis taip pat turi būti naudojamas, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų viršija 10 °C.
Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles. Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją. Dažniausiai naudojama pūsto polietilieno juostos, kurių storis apie 1 cm. Kad pilant betoną ant šilumos izoliacijos betonas patalpos perimetru nepatektų po izoliacija, būtina temperatūrinės siūlės ir izoliacijos sujungimo vietą uždengti polietilenine plėvele.
Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis nei 30 m². Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis už 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1.
Jeigu grindimis šildoma tik dalis pastate esančių patalpų, o kitos šildomos įprastu būdu - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistemoje cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Priklausomai nuo lauko oro temperatūros pokyčių keičiasi ir paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūra, kuri šalčiausiu šildymo periodo metu gali siekti 90 ÷ 95 °C, kai tuo tarpu paduodamo į šildomas grindis vandens temperatūra neturėtų viršyti 55 °C. Atsiranda būtinumas turėti galimybę ruošti atitinkamos temperatūros vandenį šildomoms grindims. Tam būtina naudoti trijų arba keturių eigų maišytuvą šildomų grindų kontūrui. Maišytuvo paskirtis yra iš šildomų grindų grįžtantį vandenį tam tikru santykiu sumaišyti su paduodamu į grindų šildymo sistemą vandeniu ir gauti reikiamos temperatūros vandenį. Maišytuvo valdymui naudojama elekromechaninė pavara, kuri valdymo signalus gauna iš valdiklio.
Tačiau yra ir trūkumų - tokiu atveju radiatoriai turi būti ženkliai didesni, dėl ko užima daugiau vietos, o taip pat ir brangesni - padidina įsirengimo kaštus.
Kai šildomų grindų plotas yra nedidelis, naudojamas ventilis su specialia termostatine galva, apribojančia grįžtamo vandens temperatūrą. Ventilis statomas ant grįžtamojo vamzdžio ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, tuo užsitikrindamas užduotos grįžtamojo vandens temperatūros palaikymą.
Tam, kad avarijos atveju išvengti aukštos temperatūros vandens grindų šildymo kontūre, būtina įrengti automatinį paduodamos į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvą. Patartina avarinį ribotuvą nustatyti 60 °C temperatūrai. Pasiekus tokią temperatūrą, jis automatiškai nutrauks vandens cirkuliavimą grindyse sumontuotuose vamzdeliuose, kol nebus pašalintas įvykęs gedimas.
Norint palaikyti patalpoje norimą oro temperatūrą, būtina reguliuoti šildomų grindų atiduodamos į patalpą šilumos srauto kiekį. Tuo tikslu ant vidinės sienos maždaug 1,5 m aukštyje montuojamas kambario temperatūros reguliatorius. Juo nustatoma norima palaikyti patalpos oro temperatūra. Šis reguliatorius ne tik matuoja oro temperatūrą, bet ir reguliuoja šilumos kiekį, patenkantį į šildomų grindų vamzdyną. Tam tikslui ant grindų šildymo kolektoriaus atšakų montuojamos elektroterminės pavaros, arba jeigu kolektoriaus nėra, ant vamzdelių į patalpą atšakos dedamas ventilis su elektrotermine pavara, kuriuo kambario temperatūros reguliatorius reguliuoja šilumos pralaidumą. Taip pat galima naudoti ir programuojamą savaitinį kambario temperatūros reguliatorių. Jo pagalba galima užprogramuoti temperatūros pokyčius ne tik vienai parai, bet ir visai savaitei. Jei būnate darbe ar išvykstate savaitgaliui, patartina pažeminti patalpos temperatūrą.
Kokią temperatūra palaikyti grindinio ir radiatorinio šildymo katile?
Dujinio katilo temperaturos palaikymas grindiniam ir radiatoriniam šildymui gali skirtis priklausomai nuo konkretaus šildymo sistemos ir jos parametrų. Tačiau dauguma šildymo sistemų, kurios naudoja dujinį katilą, turi rekomenduojamas temperatūras, kurias galima naudoti grindiniam ir radiatoriniam šildymui.
Grindiniam šildymui dažniausiai nustatoma žemesnė temperatura nei radiatoriniam šildymui. Paprastai rekomenduojama grindinio šildymo sistema veiktų su vandens temperatūra tarp 25 ir 38 laipsnių Celsijaus. Šiuo temperatūros diapazonu grindiniui užtikrinamas efektyvus šildymas be pernelyg aukštų grindų paviršiaus temperatūrų.
Radiatoriniam šildymui dažniausiai nustatoma aukštesnė temperatura, nes radiatorių paviršius turi būti pakankamai karštas, kad būtų galima paskirstyti šilumą kambariuose. Rekomenduojama radiatorinio šildymo sistema veiktų su vandens temperatūra tarp 45 ir 60 laipsnių Celsijaus. Tačiau šie skaičiai taip pat gali skirtis priklausomai nuo individualių sistemos parametrų.
Svarbu suprasti, kad šios temperatūros yra tik rekomendacijos, o optimalią temperatūrą galima nustatyti pagal jūsų individualius poreikius ir aplinkybes. Taip pat būtina atsižvelgti į šildomų patalpų izoliaciją, išorės temperatūrą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos šildymo sistemos veikimui.
Ką daryti, jei vėsinant grindis jos būna šlapios?
Jei įsirengėte geoterminį šildymą su vėsinimo sistema ir pastebėjote, kad vėsinant grindis jos būna šlapios, tai nėra normalu. Dažniausiai tai rodo, kad kažkas netvarkoje su valdymu ir temperatūros kontrole, arba į sistemą paduodami per žemi parametrai. Taip pat kondensatas gali kauptis po baldais, kur nėra oro cirkuliacijos. Tokiu atveju reikėtų kelti paduodamą temperatūrą į vėsinamų grindų sistemą.
Egzistuoja toks terminas, kaip "rasos taškas". Tai yra tokia temperatūra, kai iš orėj esančių vandens garų susikondensuoja ir iškrenta vanduo. Jūsų atveju, šilumos siurblys atvėsina grindis per daug, t. y. žemiau rasos taško temperatūros ir iš oro ant šaltesnio grindų paviršiaus susikondensuoja drėgmė. Jums reikėtų pasidomėti/pasirūpinti šilumos siurblio valdiklio nustatymuose, kad vėsinančio vandens į grindis temperatūra nebūtų žemesnė už rasos taško temperatūrą. Ta vandens temperatūra turėtų būti gal >16 laipsnių. O pagal nutylėjimą ji gal būna 7-12 laipsnių.
Grindų šildymo kabelis neturėtų būti klojamas po stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, dušo kabinomis, klozetais - visko, kas trukdo šilumai efektyviai sklisti į patalpą.
Kiliminės dangos ar linoleumas ne pati geriausia grindų šildymo danga. SVARBU: Kiliminės dangos, linoleumas, buko parketas netinka kaip šildomų grindų dangos. Kiekvienu atveju pasitikrinkite grindų dangos tinkamumą grindiniam šildymui pas gamintojo atstovą.