Antstolių darbo praktika liudija, kad net ir sutuoktiniai ne visada žino apie antrosios pusės pasirašytus vekselius arba lizingo sutartis. Būna atvejų, kai tik po vieno šeimos nario mirties paaiškėja, kad asmeniniu laikytas automobilis yra lizingo bendrovės nuosavybė ir kad įmokas už jį reikia mokėti dar daug metų. Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Kada Antstolis Privalo Sustabdyti Vykdomąją Bylą?
Antstoliai neretai susilaukia priekaištų iš proceso dalyvių, kad tęsia sprendimo vykdymo veiksmus net ir tais atvejais, kai, šių žmonių įsitikinimu, išieškojimas privalo būti sustabdytas. Įstatymai labai konkrečiai apibrėžia vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, todėl antstoliai tik tais atvejais ir gali atidėti procesinius veiksmus. Svarbu žinoti, kad antstolis negali stabdyti bylos vien pagal žodinius asmens pageidavimus.
Nereikėtų tikėtis, kad galima ateiti į antstolio kontorą, gražiai paprašyti, ir antstolis į tai atsižvelgs. Aplinkybės, dėl kurių sustabdoma vykdomoji byla, turi būti patvirtintos antstoliui pateiktais dokumentais.
Kitus atvejus, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, apibrėžia Civilinio proceso kodekso (CPK) 626 straipsnis. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas.
Vykdomoji byla taip pat privalomai stabdoma, kai skolininkas netenka veiksnumo, kai iškeliama bankroto byla, kai skolų turinčiam fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės arba areštuojamas turtas. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir gavęs išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. Byla taip pat stabdoma atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo.
Šiais bei kai kuriais kitais atvejais antstolis neturi teisės pasirinkti ir pats negali spręsti, ar reikia sustabdyti bylos vykdymą - tai daryti privaloma. CPK 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.
Antstolis turi teisę stabdyti procesą, kai to raštu prašo išieškotojas, kai skolininkas sunkiai suserga (jeigu liga nėra chroniška), kai skolininkas gydomas ligoninėje. Jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo, atidėti procesinius veiksmus antstolis gali ne tik dėl paties skolininko, bet ir dėl jo šeimos nario ligos. Visais minėtais atvejais antstoliui būtina pateikti dokumentus iš gydymo įstaigų.
Antstolis taip pat gali stabdyti išieškojimą, kai yra paskelbta skolininko paieška arba kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą.
Vis dėlto vykdomosios bylos sustabdymas nereiškia, kad jokie vykdymo veiksmai negali būti atliekami. Priėmęs patvarkymą dėl sustabdymo, antstolis pagal CPK 628 straipsnį turi teisę imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.
Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį (galioja nuo 2011 m. spalio 1 dienos) skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pirmiausia pateikiamas tiesiogiai antstoliui. Skundo padavimas teismui nesustabdo antstolio pradėtų procesinių veiksmų, jeigu šiuo klausimu teismas nepriima atskiro sprendimo.
Todėl suabejojus vykdymo procese atliekamais antstolio veiksmais ir siekiant, kad jie būtų atidėti, kartu su skundu teismui reikėtų pateikti ir prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Jeigu teismas tokį prašymą patenkina, nutartį būtina pateikti antstoliui. Tik remdamasis dokumentais antstolis galės sustabdyti procesinius veiksmus, kol teismas svarsto jų pagrįstumą.
Toks pat principas galioja ir ginčijant įsiteisėjusį teismo sprendimą kasacine tvarka. Kadangi skundo padavimas Aukščiausiajam Teismui pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai, tai savaime nestabdo ir šio sprendimo vykdymo.
Tačiau esant svarbioms aplinkybėms teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad ir antstolis po tokio teismo sprendimo iš karto sustabdys vykdomąją bylą.
Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius antstoliui apie tai pranešti, o antstolis atitinkamą savo patvarkymą privalo nedelsdamas priimti tik po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo sustabdymą.
Antstolio procesinių veiksmų stabdymo ar atidėjimo nereikėtų laikyti panacėja. Siekiant antstolio veiksmų stabdymo, vertėtų gerai apgalvoti, kokio tikslo siekiama šia priemone, ar procesinių veiksmų stabdymas tikrai būtinas.
Dažnai sprendimo vykdymo atidėliojimas ir vilkinimas atsisuka prieš patį skolininką, nes kuo ilgiau užsitęsia priverstinis procesas, tuo daugiau susikaupia ir vykdymo išlaidų.
Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Dokumentų Perdavimas ir Įteikimas per Antstolį
Antstoliai klientams teikia įvairias teisines paslaugas. Viena iš jų - procesinių dokumentų perdavimas ir įteikimas per antstolį. Per antstolį perduodami dokumentai, tai šaukimas į teismą, pranešimas, teismo nutarimas, įsakymas ir kt. Ši paslauga vykdoma operatyviai ir efektyviai, nes dokumentai privalo pasiekti žmogų kaip įmanoma greičiau. Yra nustatytos tam tikros dokumentų įteikimo taisyklės, kurios privalo užtikrinti, kad asmuo gautų dokumentą bei būtų informuotas apie vykstantį procesą.
Antstolis fizinių ar juridinių asmenų prašymu perduoda ir įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Fizinių ar juridinių asmenų prašymu pasirinktinai dokumentai gali būti perduodami ir įteikiami asmeniškai, siunčiant registruotu laišku arba kitu Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkoje nustatytu būdu, informuojant, kad dokumentą perduoda antstolis. Perduodančio asmens prašymu antstolis asmeniškai įteikdamas perduodamus dokumentus gali, o įstatymo nustatytais atvejais privalo dokumentus priimančiam asmeniui išaiškinti teisines pasekmes, kurias gali sukelti arba sukelia šių dokumentų įteikimas ar atsisakymas juos priimti.
Dokumentų perdavimas ir įteikimas yra svarbi antstolių veiklos dalis, užtikrinanti tinkamą teisinės informacijos pasiekiamumą. Antstoliai ar jų padėjėjai perduoda arba įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Dokumentai gali būti įteikiami ir teismo pavedimu - šiuo atveju antstoliai jau vykdo valstybės deleguotas funkcijas. Antstoliai įteikia teismo šaukimus, pranešimus, nutartis, teismo įsakymus, taip pat ieškinius, priešieškinius, jų priedus ar kitus su bylos nagrinėjimu teisme susijusius dokumentus.
Antstoliai taip pat gali įteikti ar perduoti pranešimus įmonių akcininkams apie rengiamus akcininkų susirinkimus bei įvairius kitokio pobūdžio pranešimus, reikalavimus, pretenzijas ar kitus dokumentus, kuriuos svarbu greitai ir tinkamai įteikti adresatui. Dokumentų įteikimą ir perdavimą reglamentuoja Teisingumo ministro įsakymu nustatyta tvarka. Antstoliai negali tikrinti prašomų įteikti dokumentų turinio ir už jį neatsako.
Fiziniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai yra įteikiami asmeniškai gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje arba antstolių kontoroje. Dokumentai laikomi tinkamai įteiktais fiziniam asmeniui ir tada, kai jie įteikiami vienam iš pilnamečių gavėjo šeimos narių, o jeigu jų nėra - gyvenamosios vietos namo bendrijos administracijai ar gavėjo darbovietės administracijai. Šiais atvejais dokumento gavimo pažymoje turi būti nurodyta, kas priėmė dokumentą (vardas pavardė, ryšys su adresatu ar einamos pareigos). Juridiniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai jie įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui, o kai raštinės nėra - kitam darbuotojui.
Įteikiant dokumentus, gavėjui gali būti išaiškinamos teisinės pasekmės, kurias gali sukelti ar sukelia dokumento įteikimas ar atsisakymas jį priimti. Prie įteikiamų dokumentų gali būti pridedamas rašytinis dokumentas - įteikimo pasekmių išaiškinimas. Asmuo, prašantis įteikti dokumentus, užpildo nustatytos formos prašymą perduoti (įteikti) dokumentus. Gavėjas, kuriam įteiktas dokumentas, pasirašo dokumento gavimo pažymoje apie dokumento gavimą. Jei gavėjas ar kitas asmuo, galintis priimti dokumentus, atsisako priimti jam perduodamą dokumentą, įteikiantis asmuo apie tai pažymi dokumento gavimo pažymoje.
Vieno Skolininko Taisyklė
Nuo šių metų pradžios visi nauji kreditorių reikalavimai dėl vieno asmens skolų ir nepiniginio pobūdžio prievolių pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Taisyklė „Vienas skolininkas - vienas antstolis“ pastaruosius ketverius metus galiojo tik skirstant vykdomuosius dokumentus dėl piniginių reikalavimų. Nuo šiol visi nepiniginio pobūdžio reikalavimai - dėl bendravimo su vaikais tvarkos, dėl iškeldinimo iš patalpų, dėl statinių griovimo ir kt.
Statistika ir Elektroniniai Dokumentai
Kasmet kreditoriai antstoliams pateikia apie 200-250 tūkst. naujų vykdomųjų dokumentų. Didžioji dalis yra reikalavimai išieškoti skolas, o reikalavimai vykdyti nepiniginio pobūdžio sprendimus sudaro apie 5-6 proc. Suvienodinus įvairių rūšių vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams tvarką, sprendimų vykdymo koncentravimas užtikrinamas visa apimtimi ir tuo pačiu užtikrinamos mažiausios galimos sprendimų vykdymo išlaidos skolininkams. Nors vykdomieji dokumentai tebėra išduodami tiek elektroninės, tiek rašytinės formos, 2024 m. rašytinių vykdomųjų dokumentų apimtys sparčiai mažėjo.
Kaip matyti iš Lietuvos antstolių rūmams skaitmeninti pateikiamų rašytinių vykdomųjų dokumentų statistikos, šių dokumentų kiekis, palyginti su 2023 m., pernai sumažėjo apie 30 proc. To priežastis - kad vis daugiau teismų ir kitų institucijų sprendimų išduodama elektronine forma, kuri leidžia kreditoriams vykdomuosius dokumentus patiems pateikti elektroninėje erdvėje, bet kuriuo paros metu prisijungiant prie portalo www.antstoliai.lt. Elektroninė vykdomųjų dokumentų forma kreditoriams yra visapusiškai naudingesnė. Kitas žingsnis spartinat ir efektyvinant sprendimų vykdymo procedūras - planuojama Antstolių informacinė sistemos (AIS) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO integracija.
Paveldėjimo Aspektai ir Skolos
Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Daugelis žmonių nelinkę girtis savo skolomis. Nereikėtų manyti, kad žmogui mirus žemėje lieka tik jo turtai, o skolos iškeliauja į dangų.... Su palikėjo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui. Tačiau iš paveldėto turto pagal įstatymus gali būti išieškomos palikėjo vaikų išlaikymui priteistos lėšos arba susikaupusi alimentų skola.
Kartais palikėjo skolos būna didesnės už visą paveldėtą turtą. Tokį palikimą priėmusiam įpėdiniui paveldėtas turtas gali atnešti nuostolių, nes skolas gali tekti dengti net tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio turto. Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas.
Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą. Tačiau šią teisinę procedūrą daugelis dar laiko nereikšminga ir nebūtina, todėl ja naudojamasi retokai. Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas. Be to, paveldimo turto apyrašus sudarantys antstoliai įpėdinių prašymu gali patikrinti, ar palikėjas neturėjo kokių nors jiems nežinomų skolinių įsipareigojimų bankams, lizingo bendrovėms ir pan.
Sudaryti palikimo apyrašą gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai, kuriems svarbu žinoti tikslią informaciją apie skolininko paliktą turtą. Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (iki 2011 m. spalio 1 dienos reikėjo kreiptis į palikimo vietos apylinkės teismą). Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.
Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą.
Apie tai privalu pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą. Jeigu įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu. Tokiu reguliavimu įstatymas gina kreditorių interesus - po apyrašo sudarymo kreditoriai turi būti tikri, kad skolų išieškojimą bus galima nukreipti į visą palikėjo turtą.
Antstolių praktikoje pasitaiko atvejų, kai skolininkui mirus skolų išieškojimo procesas toliau vykdomas įprasta tvarka. Taip atsitinka todėl, kad procesiniai vykdymo veiksmai atliekami betarpiškai nedalyvaujant šalims ir antstolis gali nežinoti apie skolininko mirtį, jeigu jam apie tai niekas nepraneša. Jeigu palikimą priimantys asmenys žino apie palikėjo turėtas skolas, apie mirties faktą reikėtų nedelsiant pranešti išieškojimą vykdančiam antstoliui.
To nepadarius, vėliau gali tekti sugaišti daug laiko teismuose, kad visi tuo metu atlikti procesiniai veiksmai būtų grąžinti į pirminę padėtį. Tai gali būti gana sudėtinga, jeigu skolininko turtas jau parduotas iš varžytynių ir įvykdyta nauja šio turto teisinė registracija. Gavęs pranešimą apie skolininko mirtį, antstolis sustabdo vykdomąją bylą. Kai paaiškėja, kas priėmė palikimą ir perėmė mirusio asmens skolas, antstolis arba kreditoriai kreipiasi į teismą su prašymu pakeisti šalį išieškojimo procese.
Kartais mirusio asmens įpėdiniai, bandydami išvengti atsakomybės už palikėjo skolas, sąmoningai vengia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Reikėtų žinoti, kad toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles.
Vykdomojo Dokumento Pateikimas Vykdyti
Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo. 6. Pateikdamas vykdyti elektroninį vykdomąjį dokumentą, prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti išieškotojas privalo patvirtinti, kad pateikiamas vykdyti elektroninis vykdomasis dokumentas anksčiau nebuvo pateiktas vykdyti.
Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt, kol sueis jame nustatytas sprendimui įvykdyti gera valia skirtas terminas.
| Veiksmas | Atsakingas asmuo | Terminas |
|---|---|---|
| Vykdomojo dokumento pateikimas | Išieškotojas | - |
| Patikrinimas dėl kliūčių | Antstolis | 3 darbo dienos (skubaus vykdymo atvejais - nedelsiant) |
| Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą parengimas | Antstolis | Po patikrinimo |
| Raginimo įvykdyti sprendimą siuntimas skolininkui | Antstolis | Po patvarkymo parengimo |