Kokius dokumentus reikia pateikti teismui dėl leidimo įkeisti turtą?

Lietuvos teismai per metus išnagrinėja daugiau kaip 200 tūkst. bylų, o leidimų išdavimas - vienas tokių darbų, kuriuos teismai per metus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių. Teismas sprendžia, ar tam tikru atveju išduoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, nes taip valstybė siekia užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių, kitų asmenų teisių apsaugą.

Teismas tikrina, ar veiksmai, kuriems atlikti būtinas teismo leidimas, nepažeis šių asmenų teisių. Nors galima priskaičiuoti beveik 30 atvejų, kai teismas svarsto leidimo išdavimo klausimus, tačiau dažniausiai tenka spręsti, ar leisti pirkti, parduoti, nuomoti šeimos turtą (šeimos gyvenamąją patalpą), sudaryti kitus šio turto sandorius tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Tokios bylos sudaro daugiau kaip 80 proc.

Ką derėtų žinoti kreipiantis dėl teismo leidimo atlikti minėtus veiksmus su šeimos turtu?

Kada reikalingas teismo leidimas?

Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena.

Pasitaiko atvejų, kai prašoma išduoti teismo leidimą kito nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, pvz., parduoti / įkeisti žemės sklypą, kitą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas.

Paprastai teismo leidimai yra reikalingi tuo atveju, kai asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, nori parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą. Prašymus dėl tokių leidimų išdavimo teismai nagrinėja dažniausiai. Taip pat teismo leidimai yra reikalingi parduodant ar kitaip perleidžiant turtą, priklausantį nepilnamečiui, neveiksniam asmeniui, kuriam yra nustatyta globa ir paskirtas globėjas.

Kiti atvejai, kai reikalingas teismo leidimas:

  • Nepilnamečių vaikų tėvams perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
  • Vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
  • Sudaryti vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam negu 5 metų laikui;
  • Vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą;
  • Vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija 4 minimalių algų dydį;
  • Investuoti vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija 10 minimalių mėnesinių algų dydį;
  • Globėjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, sudaryti kitą sandorį, jeigu dėl to sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, taip pat leidimas, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti šiuos sandorius;
  • Neveiksnų asmenį kastruoti, sterilizuoti, operuoti, pašalinti jo organą arba nutraukti jo nėštumą;
  • Tirti asmens psichinę būklę ir sutikimas tirti neveiksnaus asmens psichinę būklę;
  • Pratęsti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą (turi būti psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimasis);
  • Paguldyti asmenį į psichiatrijos įstaigą ir skirti jam priverstinį gydymą, leidimas pratęsti asmens bei neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją;
  • Nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą;
  • Sumažinti neturinčio 18 metų asmens santuokinį amžių;
  • Tuoktis nėštumo atveju asmeniui, nesulaukusiam 15 metų;
  • Sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti;
  • Sudaryti sandorį, kuriam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį;
  • Vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą, kai kitas sutuoktinis yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto;
  • Ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda;
  • Keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį;
  • Nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda;
  • Parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio rašytinio sutikimo, kai šis jo negali duoti dėl savo neveiksnumo arba sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių;
  • Sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 1 500 Eur;
  • Administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį;
  • Administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti;
  • Administratoriui administruojamą turtą įsigyti nuosavybėn;
  • Turto administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu;
  • Nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą;
  • Nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra neatidėliotinas (t. y.

Kaip pateikti prašymą teismui?

Kaip pateikti prašymą teismui? Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt.

Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti teismui:

  1. Prašymas išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai prie šio prašymo turėtų teismui pateikti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (išrašus iš Registrų centro), vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą. Taip pat būtina pateikti įrodymus apie būsimo sandorio sąlygas. Tai turėtų būti preliminari nekilnojamojo turto įsigijimo sutartis, kuri paprastai sudaroma įsigyjant gyvenamąją patalpą. Šie įrodymai padeda teismui įvertinti, ar nepilnamečiams vaikams bus sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Jeigu pareiškėjai nėra sudarę preliminarios sutarties, prie prašymų dėl būsto pardavimo gali būti pateikiami kiti įrodymai, užtikrinantys nepilnamečiams vaikams galimybę gyventi kitoje gyvenamojoje patalpoje. Siekdami gauti teismo leidimą turto įkeitimui, pareiškėjai papildomai turi pateikti įrodymus apie suteikiamą kreditą, jo dydį ir kitas sąlygas (tai gali būti būsto kredito sutartis, banko sprendimas suteikti pareiškėjams paskolą konkrečiam daiktui įsigyti).
  2. Teismo leidimas paveldėjimo procedūroms taikyti (palikimo priėmimas, atsisakymas nuo palikimo nepilnamečio vaiko vardu ir kt.).
  3. Teismo leidimas parduoti globotinio, kuris buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jam skirta globa, taip pat nepilnamečio turtą. Prie šio prašymo turi būti pridėti ir įrodymai, kokiu būdu bus naudojamos gautos lėšos už parduotą ar kitaip perleistą turtą.

Svarbu pažymėti, kad jei trūksta reikalingų dokumentų klausimui išspręsti, teismas prašymo nesvarsto. Tokiu atveju, pareiškėjas, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo turi kreiptis į teismą pakartotinai.

Prašymo nagrinėjimo tvarka ir terminai

Įstatymas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, todėl klausimai sprendžiami greitai - prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos. Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja). Retais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas turi galimybę nuspręsti prašymą nagrinėti pareiškėjui dalyvaujant teismo posėdyje (t.y. žodinio proceso tvarka).

Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d.

Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas, t. y.

Kur kreiptis?

Dažnai asmenims kyla klausimų, į kokį teismą kreiptis - prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai) paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos, t. y. reikia kreiptis į teismą, kurio veiklos teritorijoje gyvenate.

Svarbi informacija

  • Prašymai dėl teismo leidimų išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
  • Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus.
  • Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama.
  • Ar galima dėl leidimo kreiptis el.? Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt.

Labai dažni atvejai, kai aplinkybė, kad dėl šeimos turto sandorio sudarymo nebus pažeistos vaikų teisės, įrodinėjama pareiškėjų tėvų ar kitų giminaičių rašytiniais sutikimais leisti šeimai apsigyventi jų būste. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), paprastai neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės. Tokiais atvejais įrodymais galėtų būti tokie duomenys, kurie patvirtintų realų tokio ketinimo įgyvendinimo faktą - gyvenamosios patalpos suteikimą pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams, t. y.

Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus.

Jeigu pareiškėjai ketina parduoti nekilnojamąjį turtą norėdami pirkti kitą būstą, prašymą teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi pateikti tuomet, kai ras pirkėją savo būstui ir su juo pasirašys preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei suras ketinamą pirkti būstą ir su būsimu pardavėju pasirašys preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtas preliminarias ir galiojančias sutartis būtina pateikti teismui, kreipiantis dėl teismo leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą išdavimo.

Jeigu pareiškėjai nėra sudarę preliminarios sutarties, prie prašymo dėl teismo leidimo gali būti pateikiamas kitų asmenų patvirtintas sutikimas, kad jie suteikia pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams galimybę gyventi jiems priklausančioje patalpoje.

Prašymą teismui dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti butą (namą) išdavimo turi pateikti vienas iš vaiko tėvų arba jų įgaliotas asmuo. Prašymas gali būti pateiktas atvykus į teismą, į dokumentų priėmimo skyrių, arba internetu per e.teismas.lt sistemą.

tags: #kokie #dokumentai #teismui #reikalingi #del #leidimo