Paveldėjimas be Testamento Lietuvoje: Tvarka, Dokumentai ir Mokesčiai

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka. Jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.

Paveldėjimas Pagal Įstatymą

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.

Įstatymas numato šias įpėdinių eilės:

1. Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
2. Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
3. Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.
4. Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
5. Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
6. Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.

Mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui. Įvaikiai yra prilyginami mirusiojo vaikams pagal kilmę ir jie paveldi pagal bendrą palikėjų vaikams nustatytą tvarką.

Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.

Sutuoktinio paveldėjimo tvarka:

• Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
• Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
• Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
• Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada - žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.

Pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo, jeigu mirusysis turėjo tris vaikus ir sutuoktinę. Sutuoktinis paveldėtų ketvirtadalį turto ir tuo atveju jei tik 1 vaikas nuspręstų priimti palikimą.

Paveldėjimas Pagal Testamentą

Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią. Jeigu buvo sudarytas testamentas, paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.

Testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį turi atitikti visas šias sąlygas:

• Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga).
• Asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga).
• Palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).

Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.

Testamento formos:

• Oficialus testamentas
• Asmeninis testamentas

Oficialus testamentas yra sudaromas nuvykus pas bet kurį notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Toks testamentas yra sudaromas raštu - jame yra nurodoma testamento sudarymo vieta, laikas, patvarkymai dėl turto padalinimo įpėdiniams po testatoriaus mirties.

Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Lietuvos notariato įstatymo 14 str. 1 d. vienareikšmiškai nustato notaro pareigą saugoti testamento paslaptį. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą.

Tokia tvarka patvirtinto testamento sudarymo faktas tampa neginčytinas ir jam visada yra taikoma pirmenybė atsiradus priešpriešų su testatoriaus ar kito asmens turimu testamento egzemplioriumi (CK 5.28 str.).

Įstatyme taip pat yra numatyta galimybė sudaryti testamentą ir nevykstant pas notarą. Toks testamentas yra vadinamas asmeniniu. Jį galima sudaryti bet kurioje vietoje, t.y. namuose, ligoninėje, globos įstaigoje ir kt. Asmeninis testamentas yra laisvos formos raštas, kuris gali būti surašytas ant paprasto balto popieriaus lapo ir jis neprivalo būti pateiktas notarui tvirtinti.

Pagal pirmąją sąlyga testatorius asmeninį testamentą privalo surašyti pats, savo ranka. Įstatyme nėra numatyta išimčių, kada asmeninį testamentą už testatorių galėtų surašyti kitas asmuo, jei testatorius pats negali to padaryti.

Pagal antrąją sąlygą testamento sudarymo data ir laikas yra reikšmingi nustatant testatoriaus sveikatos būklę testamento sudarymo metu, t.y. Data ir laikas taip pat yra reikšmingi tais atvejais, kuomet paaiškėja, kad testatorius buvo sudaręs kelis testamentus. Tokiu atveju galioja tas testamentas, kuris buvo surašytas pirmiau. Testamento sudarymo vietos nurodymas yra reikšmingas nustatant testamento turiniui ir formai taikytina teisę.

Pagal trečiąją sąlygą testatorius privalo testamente išreikšti savo valią dėl įpėdiniams atiteksiančio jo turto, t.y.

Ketvirtoji sąlyga yra susijusi su testamento autentiškumo patvirtinimu, t.y. testatorius privalo pasirašyti testamente. Įstatymas nenustato vietos, kurioje turėtų būti padėtas testatoriaus parašas. Todėl testamentą galima pasirašyti bet kurioje jo vietoje. Jeigu testamentas nėra pasirašomas - jis bus laikomas negaliojančiu (CK 5.30 str.).

Sudarius asmeninį testamentą testatorius gali perduoti jį saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. Jeigu asmeninis testamentas po jo sudarymo nėra perduodamas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, tokiu atveju per vienerius metus po testatorius mirties būtina pateikti asmeninį testamentą teismui patvirtinti.

Tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas įgyja teisinę reikšmę tik po testatoriaus mirties. Siekiant, kad testamente paskutinė testatoriaus valia būtų tinkamai išreikšta bei vėliau ir įgyvendinta, yra rekomenduojama sudaryti oficialų testamentą kreipiantis į notarą. Notaras, kaip profesionalus teisininkas, gali padėti asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, tinkamai suformuluoti testamento turinį, patarti testatoriui įvairiais teisiniais klausimais dėl turto paskirstymo įpėdiniams ir kt.

Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam.

Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.

Paveldėjimo Teisės ir Pareigos

Palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu. Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra).

Po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, visos teisės ir pareigos pereina įpėdiniui nepriklausomai nuo to, ar jis apie jas žinojo ar ne.

Paveldėjimo Procesas

Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.

Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.

Paprasčiau yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą, nei įrodinėti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.). Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas. Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu. Vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus. Todėl įpėdinis gali nuspręsti priimti palikimą pagal apyrašą, tokiu būdų apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu.

Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Jeigu yra kelis įpėdiniai ir bent vienas iš jų priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai laikoma, kad visi įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą.

Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui. Antstolis turi sudaryti turto apyrašą per vieną mėnesį, o kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių - per tris mėnesius.

Mokesčiai Paveldint Turtą

Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.

Svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą:

• Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
• VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).

Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.

Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų. Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą. Priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo.

Paveldimo turto mokestis

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Mokesčio objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesčio tarifai:

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų ...

Nekilnojamo turto paveldėjimas:

• Mirties liudijimo gavimas: Pirmas žingsnis - gauti mirties liudijimą. Mirties liudijimą išduoda civilinės metrikacijos skyrius pagal registruotą mirties faktą.
• Notaro paslaugos: Kitas žingsnis - kreiptis į notarą.
• Paveldėjimo liudijimo išdavimas: Gavęs visus reikiamus dokumentus, notaras išduos paveldėjimo liudijimą. Tai galutinis dokumentas, išduodamas notarui patvirtinus, kad paveldėtojai turi teisę į turtą. Jis suteikia teisę registruoti paveldėtą turtą savo vardu Registrų centre.

Norint tinkamai įforminti nekilnojamo turto paveldėjimą, būtina parengti ir pateikti notarui visus reikalingus dokumentus. Taip pat reikės šių dokumentų: dokumentas parodo, kokiam asmeniui turtas priklausė, kokia jo vertė ir ar jis nebuvo įkeistas; kiekvienas paveldėtojas turi pateikti asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), įrodančią tapatybę; kai paveldimas bendras sutuoktinių turtas, gali prireikti santuokos liudijimo ar sutuoktinio sutikimo.

Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jiems nesant - tėvai, broliai, seserys. Jei artimųjų nėra, turtas pereina valstybei.

Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turtą reikia įregistruoti savo vardu Registrų centre. Be registracijos negalėsite jo parduoti, dovanoti ar įkeisti.

Dažniausios klaidos paveldint

• Nesikreipimas į notarą per įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą.
• Trūksta dokumentų - mirties liudijimo, testamento originalo ar turto nuosavybės įrodymų.
• Testamentai, surašyti be notaro arba neteisingai suformuluoti, dažnai tampa ginčų priežastimi.
• Pamirštama įregistruoti turtą savo vardu Registrų centre.
• Ginčai dėl turto pasidalijimo.

Paveldėjimas - tai procesas, kuris reikalauja daug dėmesio ir kantrybės. Svarbiausia - veikti laiku ir teisingai, nes paveldėjimo procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio ir negali būti laikomas juridiniu patarimu.

tags: #kokios #instancijos #reike #del #turto #paveldeijmo