Renkantis namą, dažnai iškyla klausimas: ar geriau rinktis blokinį, ar mūrinį? Abi technologijos turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu atidžiai įvertinti visus aspektus prieš priimant sprendimą. Be to, blokinę statybą pamėgusios ir Vakarų šalys - Olandija, Vokietija ir visa Skandinavija.
Blokinių namų privalumai ir trūkumai
Tačiau dabar prasidėjo nauja stambiaplokščių namų karta.
Privalumai
- Gera garso izoliacija: Naujos kartos surenkami gelžbetonio elementai pasižymi patikima garso izoliacija. Betoninis sienų sluoksnis sugeria sklindantį garsą, todėl butų gyventojams neteks girdėti kaimynų muzikos ar pokalbių.
- Mažesnės šildymo sąskaitos: Šiuolaikinių sienų trisluoksnių plokščių izoliacinės medžiagos sulaiko šilumą bute. Dėl didelės šiluminės varžos ir namo sandarumo taupoma šilumos energija, tad šildymo išlaidos gyventojams žymiai mažesnės.
- Individualūs architektūriniai sprendimai: Surenkamo gelžbetonio elementai projektuojami ir gaminami pagal konkretų užsakovo poreikį, pasirenkant ir labiausiai patinkančią fasado apdailą.
- Ekologiškumas: Šiuolaikinėms konstrukcijoms gaminti naudojamos ekologiškos žaliavos: akmuo, smėlis. Gelžbetonio sudėtis išlieka nepakitusi, nereikalauja apdorojimo cheminėmis medžiagomis, neišskiria į gyvenamąją aplinką jokių kenksmingų medžiagų.
- Greita statyba: Blokinius pastatus galima pastatyti gerokai greičiau, nes visi statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami.
Trūkumai
- Sunkesnė rekonstrukcija: Stambiaplokščiame name visos plokštės sujungtos į vientisą konstruktyvinę schemą, todėl pakeitimai yra nerekomenduojami.
- Vienoda išvaizda: Stambiaplokščių namų fasadai atrodo skurdžiai, visi namai vienodi, pilki.
- Garso pralaidumas: Pasak A. Šneiderio, pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Kaip teigia pašnekovas, prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties, komentuoja A. Šneideris, blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus.
Plytos ar blokeliai │ Kas geriau namo statybai [angliški subtitrai]
Mūrinių namų privalumai ir trūkumai
Senieji namai yra storų mūrinių sienų (63 - 51 cm) ir stovi ne vieną šimtmetį. Į plytinę sieną nesunkiai įkalsite vinį, lengviau atliksite norimą patalpų rekonstrukciją - čia vienos sienos laikančios, o kitos pertvarinės. Tačiau šiuo metu plytiniai namai statomi kitaip. Laikančiai sienai pakanka 25 cm storio mūro. Kad lauko sienos neperšaltų, reikia statyti storesnes arba naudoti specialias šiltinimo medžiagas. Naudoti šiltinimo medžiagas yra pigiau, todėl dabar statybininkai daro lauko sienas dvisluoksnes arba trisluoksnes.
Privalumai
- Ilgaamžiškumas: Senieji mūriniai namai stovi šimtmečius.
- Lengvesnė rekonstrukcija: Į plytinę sieną lengviau įkalti vinį, lengviau atlikti norimą patalpų rekonstrukciją.
- Estetika: Plytiniai namai dažnai būna gražesni už blokinius.
- Geresnė garso izoliacija: Tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.
Trūkumai
- Šilumos nuostoliai: Retas, vien iš blokų pastatytas namas atitiktų netgi šių dienų reikalavimus. Siekiant sumažinti mūrinio namo šilumos nuostolius, tenka papildomai šiltinti fasadus.
- Grybelis: Blogai vėdinamuose plytiniuose namuose įsiveisia grybelis.
- Statybos trukmė: Mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Tokių namų pavyzdžių iki šiol yra likę Antakalnyje. „Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas“, - mūrinių daugiabučių statybą komentuoja A. Šneideris.
- Kaina: Mūras visuomet patvaresnis, bet sąlyginai ir kaina didesnė.
Karkasinis namas: alternatyva mūriniam ir blokiniam
Karkasinė statyba yra racionaliausia statybos technologija. Karkasinė statyba (geriau, nei bet kuri kita statybos technologija), geriausiai pritaikyta naujoms šiltinimo technologijoms (ne paslaptis- jos buvo kuriamos karkasinei statybai). Be visų kitų privalumų- tai pigiausias būdas pasistatyti Pasyvų namą (energijos sąnaudų klasės A+ ar A++).
Privalumai
- Šiltinimas: Nekeičiant konstrukcijos, o tik parenkant šiuolaikines izoliacines medžiagas, galima viršyti 25 cm lauko sienos šilumos perdavimo koeficiento reikšmę U= 0,10 W/m²K (R= 10,00 m²K/W).
- Ilgaamžiškumas: Seniausias medinis namas Europoje. Pastatytas 1176 m. Šveicarijoje.
- Kaina: Statantis karkasinį namą, kiekvienas sprendimas bus įgyvendinamas paprasčiau ir pigiau.
- Statybos terminai: Karkasinė statyba neturi tokių suvaržymų. Daugelis darbų (pvz.- vidaus komunikacijų išvedžiojimas) vykdomi paraleliai. Paprastai procesas nuo užsakymo suformavimo iki įsikėlimo į naują būstą, trunka apie tris mėnesius. Per šį laikotarpį tik 2- 3 savaitės vyksta statybos darbai.
- Kokybė: Mūrinę ir karkasinę statybos technologijas galima lyginti, kol pastarojoje šiltinimui naudojama mineralinė vata. Jei karkasiniame name šiltinimui pasirenkamos didelio tankio "nekvėpuojančios" termoputos- tai panaikina visus mūrinio namo "privalumus". Karkasinė statyba tampa "aukštesnės lygos žaidėju".
- Rekonstrukcija: Perkelti pertvaras, padidinti/sumažinti langų nišas, pakloti naujus kabelius- karkasiniame name visą tai atliksite greičiau, pigiau ir be kalno statybinių šiukšlių.
- Mikroklimatas: Skirtumas tas, kad įrenginėjant mechaninį vėdinimą karkasiniame name, neteks sienų "štrabuoti"- ventiliacijos kanalai sumontuojami atitvarų montavimo metu. Taip sutaupoma nemaža dalis sumos, reikalingos visai sistemai įsirengti.
Trūkumai
- Garso izoliacija: Mūras geriau "sugeria" garsą nei standartinė karkasinė siena.
- Namo šilumos akumuliacinės savybės: Diegiant alternatyvias šildymo sistemas, svarbiu rodikliu tampa pastato šilumos akumuliacinės savybės- kiek konstrukcijos akumuliuoja šilumos, ir kaip ją grąžina į patalpas. Teoriškai karkasinė statyba turėtų šiuo kriterijumi stipriai nusileisti.
- Medinis namas: medis tai „gyvas“ daiktas, keičiantis sezonams (temperatūroms, drėgnumui) keičiasi jo matmenys. Žiūrint pro konstrukcinę prizmę, matmenų keitimasis duoda nesandarumą, ko pasekoje turėsime šiluminius, garsinius nuostolius, diskomfortą.
- Gaisringumas: Medinių namų gaisrinis atsparumas yra labai prastas. Gaisro (žaibo) atveju, dažniausiai lieka tik pamatai. Priduodant medinį namą eksploatuoti, būtinas žaibolaidis.
- Grybelis: Taip pat - grybelių, pelėsių, graužikų didesnė įsiveisimo tikimybė.
- Klimatas: Karkasinis, žinoma, imlesnis klimatui (drėgmė, karštis) - jis daugiau „vaikšto“, deformuojasi, kebliau viduje montuoti baldus, įranga ir pan. (iš anksto reikia numatyti laikanti karkasą).
Daugiabučių pasiskirstymas Lietuvoje
Remiantis Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių daugiabučių yra apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst., o pastatytų iš blokelių - beveik 2 tūkst. Vis tik pačiame Vilniuje daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.
Nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose yra labai panašus. Taip yra dėl to, kad mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai.
Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai. „Inreal“ specialistą papildo A. Šneideris ir paaiškina, jog mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais - dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai - patys aukščiausi. Pavyzdžiui, sako A. Šneideris, dar ir dabar Lazdynuose galime pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.
Statybos ypatumai
Mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių. Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas.
Blokiniai pastatomi gerokai greičiau. Visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai. Stambiaplokščių namų blokus galima gaminti iškart su daline apdaila, išvedžiotomis instaliacijomis. Stambiaplokščių daugiabučių statybai įtakos neturi ir oro sąlygos, kadangi statybiniai elementai gaminami gamykloje, o ne statybų aikštelėje.
Monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos - labai ilgos. Pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje. Kita vertus, jei monolitinių daugiabučių statyba yra gerokai ilgesnė nei blokinių, vis tik monolitiniai turi vieną didelį pranašumą. Monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose. Monolitinių daugiabučių butuose svarbu nejudinti tik vonios ir virtuvės erdvių, o visa kita galima perplanuoti.
Toliau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius statybos ypatumus:
| Tipas | Statybos medžiagos | Statybos greitis | Darbo sąnaudos | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|---|---|
| Mūrinis | Plytos, blokeliai | Lėtas | Didelės | Geresnė garso izoliacija | Imlus darbo sąnaudoms |
| Blokinis | Gelžbetonio blokai | Greitas | Mažos | Greita statyba, mažos sąnaudos | Blogesnė garso izoliacija |
| Monolitinis | Betonas | Ilgas | Vidutinės | Galimybė perplanuoti butą | Ilga statyba |
Garso izoliacija ir sandarumas
Pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso pralaidumas. Prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.
Visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai.
Kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos. Kambarys uždarytas, pristatyta augalų, ir langas uždarytas taip, kad nėra jokios ventiliacijos, tai kur drėgmei dingti? Jei nevėdinam, atsiranda skundų, kad drėgna.