Iš tiesų temperamentai buvo pradėti skirstyti dar V a. Senovės Graikijoje garsaus gydytojo, filosofo Hipokrato. Nors tuo metu buvo laikyta, jog temperamentą nulemia skysčių proporcija žmogaus organizme, vėliau paaiškėjo, jog tai pernelyg didelės įtakos žmogaus būdui neturi. Kaip bebūtų, temperamentas yra įgimtas žmogaus bruožas, kurio negalime pakeisti, bet galime išmokti jį valdyti. Būtent jis žmogui suteikia labai individualų bruožą, kuris yra skirtas konkrečiai jam.
Keturi temperamento tipai.
Temperamentas yra skirstomas į keturis pagrindinius tipus: melancholikai, cholerikai, flegmatikai ir sangvinikai. Visgi, yra tikrai nedidelė dalis žmonių, kuriuos būtų galima vienareikšmiškai priskirti tam tikram asmenybės tipui. Daugumai yra būdingas mišrus temperamentas, t.y. toks, kuriame telpa visi tipai, tik jie yra atstovaujami skirtingais būdais. Žinoma, įprastai dominuoja vienas tipas, tad jis ir daro didžiausią įtaką žmogui ir jo elgesiui. Taigi, susipažinkime su kiekvienu iš jų atskirai.
Keturi Temperamento Tipai
1. Cholerikas
Pirmasis, cholerikas - tai toks charakterio tipas, kuriam tinka žodžiai: greitis, impulsyvumas, nuotaikos pokyčiai ir emociniai protrūkiai. Cholerikas gali trumpą laiką dirbti be galo efektyviai ir rodyti didelį entuziazmą, tačiau energija yra greitai išeikvojama ir netrukus dingsta. Šio tipo asmenys labai dideli karštakošiai, greitai užpyksta, sunkiai atleidžia, niekuomet nenori prisipažinti, jog klydo. Labai audringai ir perdėtai į viską reaguoja.
Choleriko bruožai:
- Nestabilus
- Jautrus
- Impulsyvus
- Norintis pirmauti
- Emocionalus
- Ekstravertas
- Judrus
- Energingas
- Iniciatyvus
- Principingas
2. Sangvinikas
Toliau - sangvinikas. Linksmas, karštas ir bendraujantis žmogus. Nors jis emociškai puikiai suvokia, kas aplink jį vyksta, gali lengvai susidoroti su neigiamomis emocijomis ir ramiai išgyventi nesėkmes. Bendravimas su sangvinikais dažnai yra malonus, kadangi jie yra emocingi, daug juokauja, naudoja veido išraiškas ir gestikuliuoja. Šio tipo asmenys lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos, naujų žmonių. Greitai supyksta, tačiau geba greitai atleisti. Daugelį dalykų daro dėl naudos sau. Gali įsikalbėti ligą, kurią paskui pats išsigydyti. Tokiems žmonėms padeda įsitikinimai bei principai.
Sangviniko bruožai:
- Prisitaikantis
- Judrus
- Mėgstantis juokauti
- Atsipalaidavęs
- Energingas
- Emocionalus
- Nejautrus
- Ekstravertas
- Nepastovus
- Aktyvus
3. Flegmatikas
Flegmatiški žmonės gali būti apibūdinami kaip laisvi, netrukdantys, mažai reiškiantys emocijas ir atitrūkę. Jie įprastai yra labai ramūs, subalansuoti, atkaklūs ir atsakingi. Flegmatiški žmonės taip pat pasižymi ir dideliu produktyvumu, kuris laikui bėgant nesumažėja. Šio tipo asmenys yra uždari ir lėti žmonės. Retai reiškia savo emocijas. Tačiau yra be galo ištvermingi ir gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų nei kitų temperamentų žmonės. Tokiems žmonėms padeda visapusiška ramybė, neskubėjimas.
Flegmatiko bruožai:
- Pastovus
- Nejautrus
- Užsispyręs
- Kryptingas
- Nelinkęs į emocijas
- Ištvermingas
- Vangus
- Tingus
- Intravertas
- Kantrus
4. Melancholikas
Galiausiai, melancholikai - padidėjusio emocingumo ir silpnos valios žmonės. Jie yra labai paveikūs išorinei įtakai ir gali būti lengvai išmušami iš vėžių. Šio tipo asmenys yra itin jautrūs žmonės. Jų emocijos labai gilios, tačiau melancholikai jų neišreiškia savo išorėje. Šie žmonės yra labai uždari, nemėgstantys triukšmingų susibūrimų. Dažnai trūksta ištvermės, pasitikėjimo savimi. Tokiems žmonėms padeda bendravimas.
Melancholiko bruožai:
- Santūrus
- Jautrus
- Drovus
- Neryžtingas
- Nerimastingas
- Greit pažeidžiamas
- Pasyvus
- Nelinkęs į emocijas
- Intravertas
- Pastovus
Temperamento pažinimo svarba
Savo temperamento tipą žinoti labai svarbu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai padeda siekti saviugdos bei didinti savo efektyvumą visose gyvenimo srityse. Taip pat žinodami savo ypatybes, galėsite daug greičiau ir tiksliau išspręsti tam tikras, kylančias problemas, bei suprasti, kokia yra tų problemų priežastis. Visa tai tikrai leis pasiekti didesnį efektyvumą darbe bei lengviau susitvarkyti su emocijomis.
Bendravimo ypatybės su skirtingais temperamentais
Tam, kad būtų lengviau suprasti, kaip galima pagerinti santykius su kitu žmogumi, žinant jo temperamento tipą, aptarkime bendravimo ypatybes su kiekvienu iš jų.
Bendravimas su choleriku
Taigi, labai svarbu suprasti, bendraujant su choleriku, jog ne viskas, ką jis sako, yra tiesa - dažnai choleriko kalba lenkia jo mintis. Dėl tam tikrų poelgių, pasakytų žodžių gali būti kaltos choleriko sąlygos ir specifinės emocijos, kadangi kitomis sąlygomis jis gali pasakyti ar pasielgti visiškai priešingai. Visa tai pasitvirtina ir tuomet, kai pykčio priepuolyje cholerikas pasako ką nors nešališko, tai dar tikrai nereiškia, jog jis apie Jus mano blogai. Dėl viso to, santykiuose su choleriku, reikėtų būti nuolaidžiam, neimti visko į širdį bei atsižvelgti individualiai į jam pavojingas situacijas ir jų vengti. Taip pat nereikėtų spausti choleriko, ypač darbo reikalais.
Bendravimas su sangviniku
Bendrauti sangvinikui yra viena maloniausių veiklų, todėl aplink jį visuomet bus daugybė žmonių. Jų sprendimai dažnai gali būti paviršutiniški, o kartu ir išvados neteisingos. Bet jie negali būti paviršutiniški - tai ir suteikia jiems antrą galimybę. Be viso to, sangvinikas sunkiai pripažins savo klaidas, tad to laukti įprastai net neverta. Labai daug ką galite išskaityti ir iš sangviniko veido: ką jis galvoja, kas jam malonu, kas nemalonu ir dar daugiau - viskas tarsi parašyta ant veido. Taip pat sangvinikams yra būtini įspūdžiai, nauji potyriai, emocijos, dažnai patinka jiems nepatinka monotonija, kadangi tai pajutę, net gali palikti santykius.
Bendravimas su melancholiku
Norint pagerinti tarpusavio santykį su melancholiku, irgi svarbu žinoti keletą dalykų. Pirma, reikėtų vengti garsių ir griežtų garsų, riksmų, ekstremalių situacijų ir pramogų. Taip pat nekritikuokite, nebauskite ir nesukelkite nepasitikėjimo - jei reikia apie kažką pasikalbėti šiomis temomis, geriau pasirinkite minkštas, nekaltinančias formuluotes. Priartėti prie melancholiko galite sukeldami savigailą, pasakodami liūdną istoriją ir parodydami užuojautą. Be to, niekuomet nevartokite tokių žodžių kaip „skubu“, neskubėkite, nereikalaukite, kadangi visa tai melancholikui kelia paniką. Lygiai taip pat naujus žmones melancholikui pristatykite palaipsniui, atsargiai.
Bendravimas su flegmatiku
Flegmatiką pažinsite tik bendraudami, tačiau visą informaciją reikės išsitraukti patiems, po truputį. Įprastai flegmatiški žmonės pasižymi konservatyviomis pažiūromis, tad reikalauti iš jų greitai prisitaikyti nereikėtų. Šių žmonių tipas mėgsta viską apmąstyti, todėl naujose situacijose reiktų suteikti flegmatikui pakankamai laiko pagalvoti. Efektyvumo ir greičio tikėtis nereikėtų, o taip ir emocinių reakcijų, ypač momentinių. Žinoma, jie tikrai jaučia emocijas, tiesiog dažnai jie, jaudindamiesi dėl žmogaus, tai parodo ne žodžiais, o padarydami kokį nors naudingą darbą tam žmogui. Tokios pat simpatijos jie tikisi ir iš aplinkos, t.y. ne žodžiais, o palaikymo darbais. Flegmatikai nemėgsta fantazijų, pramogų, atostogų, kūrybos ar pokalbių - jiems svarbiausia verslas.
Žmonės pikčiurnos - kas jie?
Žmonės kartais pratrūksta pykčiu, ir tai laikoma normaliu emocijų išliejimu. Tėvams gėda dėl savo atžalos elgesio, tad jie raudonuodami ir tikėdamiesi nuraminti įsiaudrinusią furiją, skuba prie kasos įsiteikti jai žaislu. Tikriausiai bent kartą jums teko stebėti ir panašiai besielgiančią gerokai ūgtelėjusią merginą: pavyzdžiui, restorane ji gali pagriebti lėkštę ir sudaužyti ją į skriaudėjo galvą. Dar vienas momentas: pykti galima ant bet ko, nors ir ant prezidento, tačiau jis niekada to nesužinos ir nesisielos. Isterija galima tik akivaizdoje žmonių, kuriais pats isterikas pasitiki.
Tai yra tas, kuriam skirtas isterijos priepuolis, būtinai sureaguos reikiamai - dėl naudos arba savo minkšto būdo. Jeigu isterija nesukelia reikiama atsako, ji neveiksminga ir greitai baigiasi. Vadinasi, prie savo šefo nė viena moteris nepuls kelti isterijos. Be to, to nepadarys žmogui, kurio dėmesio siekia. O vyrui gali. Ir meilužiui. Kai nesutapusi nuomonė ar nepatenkinti poreikiai suvokiami kaip karti skriauda, prasideda isterija arba pykčio protrūkis. Kai žmogus negauna to, ko trokšta, jis stipriai susinervina, ir tuomet įvyksta emocijų protrūkis. Po tokio sukrėtimo tik stiprios psichikos žmogus nesijaučia kaltas, o silpnesnis su viskuo sutinka.
Nesuderinamumas, savitarpio supratimo ir bendrų interesų nebuvimas, nuobodulys sukelia žmonių nesusikalbėjimą. Šiuo atveju isterija ir skandalai tampa vieninteliu būdu emocinei spragai užpildyti. Kartais juntantis santuokos nuobodulį partneris pats skandalų nekelia, bet provokuoja kitą isteriniam emocijų protrūkiui. Tai labiau būdinga moterims. Perdėtai reaguojama į santykius su vyru, kai moteris neturi savų tikslų ir interesų. To, ko jai trūksta, ji laukia iš vyro. Ne visada isterijos objektu tampa vyras. Tai gali būti po ranka atsiradęs padavėjas, laiškanešys, vairuotojas.
Kodėl žmonės tampa pikčiurnos ir isterikai?
Kodėl visas iškilusias problemas jie sprendžia būtent tokiu būdu?
- 1 priežastis. Meilės trūkumas vaikystėje. Galbūt žmogus užaugęs nepilnoje šeimoje - tėvai išsiskyrė arba vienas iš jų mirė. Tuomet jis gali „atsirevanšuoti“ savo partneriui už meilę, kurios nepatyrė vaikystėje. Dažnai toks žmogus niekuo nepasitiki ir viską mato tik juodomis spalvomis. Bet koks kitų žmonių nuomonių nesutapimas su jo nuomone suvokiamas kaip priešiškumas. Jis visą laiką ginasi, net kai nėra pavojaus.
- 2 priežastis. Žmonės vaikystėje buvo prievartaujami. Despotiški tėvai galėjo per daug žiauriai vaiką kontroliuoti, versdami jį daryti tai, ko jis nenorėjo. Tokia prievarta galėjo būti verbalinė.
- 3 priežastis. Vaikystėje jautėsi bejėgis. Pavyzdžiui, tėvai girtavo, o jis niekuo negalėjo jiems padėti. Arba buvo muštynių ir skandalų šeimoje liudininkas, bet nieko negalėjo pakeisti. Suaugęs jis gali kompensuoti ankstesnį bejėgiškumą despotiško elgesio su partneriu sąskaita.
Visi žino, kad pykti ir kelti isterijas - blogai ir negražu, tuomet kodėl yra žmonių, gyvenančių panašioje aplinkoje metų metus?
- 1 priežastis. Isteriko ir pikčiurnos nuolatinis „klientas“ - priklausomas žmogus. Būtent adrenalinas ir sukelia euforiją. Jeigu jūs kovojate su depresija, tuomet pasąmonėje ieškote situacijų, palaikančių susijaudinimo būseną. Isterija - tai kontrolės praradimas, o jos nekontroliuojant galima valdymą perimti į savo rankas - būtent taip svarsto linkę į priklausomybę žmonės.
- 2 priežastis. Jūs nuo vaikystės įpratęs prie tokių santykių šeimoje. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų buvo linkęs į pykčio protrūkius ir nuolatinį norą dominuoti. Jeigu taip, tuomet jums toks elgesys atrodo normalus.
- 3 priežastis. Pamokanti vienos moters istorija, kurios tėvai nuo vaikystės jai įteigė, kad moteris turi būti silpna ir visais atvejais pasikliauti vyru. Atsitiko taip, kad pasyvi mergina įsimylėjo agresyvų ir labai pavydų vyrą, kuris aiškinosi santykius šantažu ir isterija. Agresiją palaikiusi audringu temperamentu, ji nesiryžo su juo išsiskirti penkerius metus.
- 4 priežastis. Jums sunku parodyti jausmus. Tvardantis emocijas žmogus dažnai gyvena santuokoje su nesivaldančiu žmogumi. Pavyzdžiui, santūrus vyras dažnai sutinka isterišką moterį, kuri kelia scenas dėl menkiausių priežasčių. Kitaip tariant, partneris jums reikalingas, kad išreikštumėte jausmus, kurių nesugebate patirti.
Ką daryti?
- Išreikšti savo emocijas. Ir teigiamas, ir neigiamas emocijas reikškite priimtinu jums būdu ir iš karto, kai tik jų kyla.
- Nebijoti konfliktų. Dažnai susiję su pikčiurnomis žmonės bijo konflikto, todėl bando surasti kompromisą arba prisitaikyti prie partnerio. Ši taktika neveiksminga, nes agresyvų žmogų tik skatina. „Jeigu tai praeina, vadinasi, viską darau teisingai!“ - mano jis.
tags: #koks #gali #buti #temperamentas