Struvės geodezinis lankas - tai įspūdinga 2822 kilometrų ilgio dienovidinio matavimo trianguliacijų (trikampių) grandinė, jungianti 259 taškus net 10-yje Europos šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Šis XIX a. pradžios mokslinis projektas buvo skirtas Žemės planetos dydžiui ir formai nustatyti. Matavimų rezultatai iki šiol pristatomi kaip puikus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys.
Šio lanko duomenimis nustatyti Žemės parametrai daugelį metų naudoti apibrėžiant nacionalines ir pasaulines koordinačių sistemas. Stebint žvaigždes buvo nustatyti astronominiai azimutai ir platumos. Šie duomenys daugiau nei šimtą metų buvo esminiai geodezijoje, navigacijoje, astronomijoje, padedantys sudaryti žemėlapius ir koordinačių sistemas.
Geodezinis lankas pavadintas Dorpato (dab. Tartu, Estija) universiteto profesoriaus, astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės (1793-1864) vardu. Struvės lankas turėjo milžinišką įtaką mokslo ir technologijų raidai.
Struvės geodezinio lanko žemėlapis
Struvės geodezinio lanko istorija
Žemės dydžio ir formos nustatymas buvo vienas svarbiausių gamtos filosofijos problemų nuo pat IV a. pr. Kristų. Tik XVI a. matavimo metodo, vadinamo trianguliacija, išplėtojimas padidino galimybę nustatyti Žemės dydį ir formą. Carinės Rusijos sudėtyje buvusi Lietuva iki 1812 m. Napoleono žygių į Maskvą detalių žemėlapių neturėjo.
Tad jau 1815 m. pabaigoje buvo išleistas caro įsakymas parengti pirmus tikslius Vilniaus gubernijos žemėlapius. Seniausias trianguliacijos tinklas, kurio dalis įjungta į lanko grandinę, buvo sudarytas dar 1816-1821 metais. Tuomet Vilniaus gubernijos pietrytinis pakraštys apėmė Breslaują, Ašmeną, Lydą ir Gardiną, pietvakarinė riba ėjo Nemunu, o vakaruose siekė Palangą.
Šioje teritorijoje trianguliacijos tinklą projektavo ir jo matavimus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas Karlas Tenneris (1783-1859). Latvijos ir Estijos teritorijoje 1822 m. privačia iniciatyva pradėtas tinklo sudarymas truko iki 1831 m., o čia darbus organizavo F. G. V. Struvė. Struvės ir Tennerio trianguliaciniai tinklai buvo sujungti 1829 m., kai buvo išmatuota trianguliacijos grandinė tarp Pandėlio Lietuvoje ir Bristeno Latvijoje.
1836 m. į pietus Naugarduko-Lucko kryptimi buvo pratęsta Vilniaus gubernijos trikampių grandinė, o 1850 m. ji pasiekė Dunojų netoli Juodosios jūros. Darbai buvo tęsiami ir šiaurėje - tuo metu Suomija taip pat priklausė Rusijos imperijai, todėl matavimai buvo atliekami ir jos teritorijoje, kol buvo pasiektas Botnijos įlankos šiaurinis krantas netoli Švedijos sienos. Suderinus su švedų ir norvegų matininkais, 1852 m. buvo išmatuoti paskutiniai trikampiai prie Šiaurės jūros krantų.
Galutiniai dienovidinio lanko skaičiavimai paskelbti F. G. V. Struvės lanką sudarė 258 pagrindiniai trikampiai ir 265 trianguliacijos punktai - daugiausia, net 83 iš jų buvo Suomijoje, o Lietuvoje buvo įrengta 18 punktų.
Kadangi trikampių viršūnės viena nuo kitos dažniausiai nebuvo matomos (jas užstojo krūmai, miškai ir kalneliai), jų vietose buvo statomi bokštai, į kuriuos įlipęs matuotojas su kampų matavimo prietaisu teodolitu, matydamas kitų bokštų viršūnes, išmatuodavo tarp jų esančius kampus.
Deja, trikampių viršūnėse stovėję mediniai bokštai sunyko ar supuvo, bet po kiekvienu iš jų punktai buvo pažymėti ženklais iš kalkių skiediniu sujungtų lauko akmenų, kurie buvo įrengiami iškastoje nedidelėje duobėje. Šio mūro viršuje įmontuotame akmenyje buvo išgręžiama kiaurymė, į kurią įpilto ištirpinto švino paviršiuje įkirstas kryžiukas žymėjo punkto centrą.
Visus krovinius teko vežioti arklių ir jaučių traukiamais vežimais, o aukštų bokštų statyba pareikalavo daug medienos ir darbo jėgos. Patiems matininkams teko laipioti į aukštus bokštus ant nugaros tempiant sunkias dėžes su matavimo įranga.
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas
Struvės geodezinis lankas turi didžiulę mokslinę ir kultūrinę vertę, todėl 1993 m. Suomijos žemės tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas pasiūlė įamžinti kai kuriuos išlikusius lanko punktus kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklus. 2005 m. liepą Durbane (Pietų Afrikos Respublika) vykusios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu buvo priimtas sprendimas Struvės geodezinio lanko punktus, kaip mokslo istorijos paminklą, įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Siūlymą pripažinti šį objektą pasaulio paveldo vertybe pateikė visos 10 valstybių, kurias kerta lankas. Į paveldo sąrašą įrašyta vertybė apima 34 originalius punktus - po 4 Norvegijoje ir Švedijoje, 6 Suomijoje, 3 Estijoje, 5 Baltarusijoje, 1 Moldovoje, 4 Ukrainoje, po 2 - Latvijoje ir Rusijoje. Kitos lanko vietovės saugomos pagal šalių vidaus teisės aktus.
Lietuvoje UNESCO saugo 3 geodezinius punktus - Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus r. sav.) ir Gireišiuose (Rokiškio r.).
Lietuvoje esantys Struvės geodezinio lanko punktai, įtraukti į UNESCO sąrašą:
- Meškonys (Vilniaus r.)
- Paliepiukai (Vilniaus r.)
- Gireišiai (Rokiškio r.)
Be punkto Gireišiuose Lietuvoje yra dar du lankytini Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai - Meškonyse ir Paliepukuose Vilniaus rajone.
Kelionė į Storių pažintinį taką
Aukštaitija praturtėjo dar vienu pažintiniu taku - Anykščių regioniniame parke įrengtas Storių pažintinis takas, kuris veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto. Storių pažintinis takas yra 1200 metrų ilgio, o jo pabaigoje - laiptai į aukščiausią Anykščių regioninio parko Storių kalvą.
Storių geodezinis punktas - tai vienas iš 18 esančių Lietuvoje, į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įrašyto Struvės geodezinio lanko punktų. Jis padėjo nustatyti Žemės formą ir dydį. Visą kelią jus lydės informaciniai stendai, kurie padės suvokti Struvės geodezinio lanko matavimų principą, sudėtingumą, svarbumą bei unikalumą.
Storių pažintinio tako ilgis yra apie 1200 metrų, kurio pabaigoje yra 100 metrų ilgio laiptai į Storių kalvą. Visas takas suprojektuotas kaip svarbaus elemento/lobio - trianguliacijos punkto - atradimo kelionė.
Storių pažintinio tako fragmentai:
- Atstumų matavimų taške pateikiama informacija apie atstumų matavimus bei suprojektuoti pėdos ir žingsnio matavimo pagrindai.
- Lanko matavimo taške pateikiama informacija apie lanko ir tiesios linijos matavimo principus bei įrengtas 4 metrų ilgio arkinis lieptas per griovį, o šalia jo - tiesus lieptas.
- Žaidimo su Lietuvos teritorija taške įrengtas Lietuvos teritorijos modelis, kuriame išskirta 23 trikampių kompozicija, atkartojanti Struvės geodezinio lanko kelią Lietuvos teritorijoje.
- Užlipus ant Storių kalvos, atrandamas lobis - Struvės geodezinio lanko punktas Storiai, čia pateikiama informacija apie Storių punktą bei Struvės geodezinio lanko išskirtinę vertę.
Šiuo pažintiniu-edukaciniu taku iki pat trianguliacijos grandinės punkto ant Storių kalvos siekiama atskleisti Struvės geodezinio lanko matavimų principą, sudėtingumą, svarbumą bei unikalumą. Išsamiau su istorija, svarbumu bei matavimų technologija susipažįstama per informaciją stenduose.
Seniausia informacija apie aukščiausioje Storių kalvos vietoje (vadinamame Stulpakalnio ar Didžiajame kalne) įrengtą Storių (STWORANZI) geodezinį ženklą siekia XIX a. pradžią. Žinoma, kad apie 1938 m. Storių punkte buvo pastatytas 35 m aukščio trianguliacijos bokštas, vietos gyventojų vadintas „majoku“.
Šis straipsnis parengtas įgyvendinant 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą LLI-477 „Tarptautinio turistinio maršruto „Struvės geodezinis lankas“ sukūrimas“ / STRUVE, kuriuo siekiama stiprinti pažintinio turizmo plėtrą, padidinti lankytojų skaičių bei pailginti jų lankymosi trukmę regionuose, pateikiant turizmo galimybių įvairovę.
Struvės geodezinis lankas buvo sukurtas XIX amžiuje. Atsiradus moderniems skaičiavimo prietaisams jis tapo nebereikalingas ir dabar daugumą punktų sunku pasiekti. Sekdami naujuoju maršrutu galima keliauti per 4 šalis. Galima pasirinkti skirtingos trukmės ir atstumo maršrutus - nuo dviejų dienų aplankant Lietuvos ir Latvijos punktus, iki penkių dienų, aplankant - Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.
| Šalis | Siūlomi aplankyti punktai |
|---|---|
| Lietuva | Paliepiukai, Meškonys, Storiai, Gireišiai |
| Latvija | 4 punktai |
| Estija | 3 punktai |
| Suomija | 1 punktas |